Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) vadove, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G., būdama (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)) vadovė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoja D. R. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą. Išbandymo tikslu 2016 m. sausio 19 d. nuo 10 val. 30 min. iki 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) D. R. faktiškai atliko pagalbinės virtuvės darbuotojos darbą (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“ (adresu (duomenys neskelbtini)) darbdavio naudai ir vadovei vadovaujant, tarp minėtos darbininkės ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbovietės ((duomenys neskelbtini)“) ir darbo funkcijos (pagalbinė virtuvės darbuotoja), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku, atliko darbdavio nurodytus darbus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (sutartas LR Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis), tačiau su darbuotoja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. D. R. minėtą dieną dirbo nelegaliai. Taip įmonės vadovė J. G. neužtikrino, kad darbuotoja D. R. 2016-01-19 pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė LR darbo kodekso 99 straipsnio bei 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

J. G. kalta dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Be J. G. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir prie jo esančia medžiaga: nelegalaus darbo tyrimo aktu, J. G. paaiškinimu, D. R. paaiškinimu, E. M. paaiškinimu, R. G. paaiškinimu, VSDFV informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, darbo sutartimi Nr. 6, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, vaizdine medžiaga.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir D. R. buvo sudaryta 2016-01-20. Taip pat iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog D. R. tapo (duomenys neskelbtini) darbuotoja nuo 2016-01-21. Esanti įrodymų visuma patvirtina, jog patikrinimo metu, t. y. 2016-01-19 D. R. galiojančios darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) neturėjo, apie jos darbą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad D. R. 2016-01-19 buvo duota darbo prijuostė ir parodyta ką daryti – plauti indus, skusti bulves, valyti patalpas, visus minėtus darbus ji dirbo, patikrinimo dieną turėjo dirbti iki 20.30 val., be to, buvo susitarusi su J. G., jog gaus minimalų atlyginimą. Tokios aplinkybės parodo, jog J. G. leido dirbti D. R., su kuria buvo sutarta dėl darbo vietos ir laiko, dėl konkretaus darbo, nors su ja dar nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Dėl minėtų priežasčių J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

J. G. dėl padaryto teisės pažeidimo kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir neesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30, 30¹, 31, 32 str.). Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios 868 eurų baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų jos asmenybei. Teismas pažymi, kad bylos medžiaga liudija, jog D. R. dirbo nelegaliai trumpą laiko tarpą – vieną dieną, nustačius pažeidimą, iš karto su ja buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, pranešta apie asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, kas rodo, kad J. G. suprato savo veiksmų neteisėtumą, ėmėsi priemonių pažeidimo pašalinimui, todėl nebuvo padaryta didelė žala valstybės ekonomikai. Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. G. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pirmą kartą, anksčiau nebuvo bausta nė karto, kas itin teigiamai charakterizuoja asmenybę. Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau šiuo atveju teismas mano, kad 250 Eur dydžio bauda, būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. G. už administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 30¹ str., skirti 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.