Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. U., gimęs Kazachstane, kaime, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo mieste, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, bedarbis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

2015 m. gegužės 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.;

2016 m. liepos 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.;

2017 m. vasario 3 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 9 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. U. 2017 m. liepos 29 d. apie 8 val., namuose, Pakruojo m., gyvenamojo namo kambaryje, būdamas blaivus, buitinio konflikto metu, tyčia, paėmė su ranka už plaukų ir tempė lauk iš kambario savo sugyventinę I. B. , taip sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei fizinį skausmą.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam I. U. , atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) I. U. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis I. U. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017m. liepos 29 d. 8.25 val. iki 2017 m. liepos 30 d. 8.45 val., tai yra viena para (75, 80 b. l.)

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam I. U. subendrintina su neatlikta laisvės atėmimo bausme, kuri buvo paskirta 2017 m. vasario 3 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, prie neatliktos bausmės pridedant naujai paskirtos bausmės dalį.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; nuteistojo elgesys kontroliuojamas ir nuteistasis įspėjamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas išimtiniais atvejais.

I. U. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, kad kilusio konflikto metu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, bandydamas išvaryti ją iš kambario. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, teismui nurodė, kad savo elgesį vertina blogai ir atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas, atsižvelgdamas į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, spręsdamas, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat atsižvelgia ir į bylos aplinkybes, susijusias su I. U. padaryta nusikalstama veika bei jo asmenybe. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, o nukentėjusioji – gerokai neblaivi, kas sudarė sąlygas kilti konfliktui. Kaltinamojo veiksmai neabejotinai negali būti pateisinami, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstami veiksmai buvo spontaniški, jais nesukelta jokių sunkesnių pasekmių ar liekamųjų padarinių nukentėjusiajai – fizinis skausmas sukeltas dėl plaukų tempimo. Nors I. U. nusikalto per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, jis vykdė teismo paskirtus įpareigojimus – užsiregistravo darbo biržoje, šio teisiamojo posėdžio metu paminėjo, kad jam bus siūlomas darbas, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nepadarė naujų administracinių nusižengimų. Tai iš esmės rodo jo norą keistis ir tam tikrų išvadų padarymą, palankų požiūrį į jam taikytas poveikio priemones, o kartu ir į bausmės vykdymo atidėjimą. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. U. gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra gavusi. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kitų teisės pažeidimų ar nusikaltimų.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos teismas neturi pagrindo manyti, kad I. U. yra tiek socialiai pavojinga asmenybė, kad jo resocializacijos procesas galimas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Taigi, teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis neigiamai vertina savo elgesį, gailisi nusikaltęs, į jo siekius pasitaisyti, į prokurorės poziciją, mano, kad BK 41 str. įtvirtini bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl I. U. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam taikomas pakartotinai, nustatytinas ilgesnis, t. y. dviejų metų trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad nusikalstamas veikas I. U. padaro konfliktų su neblaivia nukentėjusiąja metu, jam skirtini atitinkami įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (140-141 b. l.) kaltinamajam I. U. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

I. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką I. U. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 29 d. 8.25 val. iki 2017m. liepos 30 d. 8.45 val., tai yra vieną parą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti I. U. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi I. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktais, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, skirti I. U. baudžiamojo poveikio priemones:

įpareigoti jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti jį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. B. .

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.