- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- E1-261-1082/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00014-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vokietijos Federacinės Respublikos Vokietijos federalinio teisingumo biuro (oficialus pavadinimas – Bundesamt für Justiz) (toliau – tarptautinė institucija) teikimą dėl piniginės sankcijos M. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Tarptautinė institucija teikimu prašo Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms pagrindu pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Lietuvoje gyvenančiam M. M. tarptautinės institucijos 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. vasario 17 d. tapo galutiniu, už 2020 m. lapkričio 8 d. apie 17.00 val. Vartmansrote padarytą baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamą kaip aplaidų girtumą eisme (dviračiu važiavo neblaivus, kai jam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas), numatytą Baudžiamojo kodekso 316 § 1 ir 2 pastraipose, paskirtą piniginę sankciją 500 Eur ir 226,90 Eur procesinių išlaidų, iš viso – 726,90 Eur, iš jų 278,10 Eur jau sumokėta.
Nubaustasis M. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Informuojant apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam liudijime nurodytu gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas teismo šaukimas, bandyta jo buvimo vietą nustatyti ir jo dalyvavimą užtikrinti policijos pagalba. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad gyventojų registro duomenimis M. M. gyvenamosios vietos nedeklaravęs, o su juo susisiekus telefonu nurodė gyvenantis Vokietijoje; apie posėdžio datą, laiką ir vietą jis informuotas. Teismas išnaudojo visas galimybes kviesdamas M. M. į teismo posėdį, bet jo dalyvavimo užtikrinti nepavyko. Todėl prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje išnagrinėtas M. M. nedalyvaujant.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, o gynėjas prašė teikimą atmesti.
Teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas. Be to, Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 4 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena, kompetentingoms institucijoms.
Institucijos pateiktame liudijime nurodyta, kad M. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo Institucijos liudijime nurodytu adresu buvo siųstas šaukimas M. M., tačiau jis nebuvo įteiktas. Teisme gautas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad aukščiau nurodytu adresu M. M. negyvena, susisiekus su juo telefonu, nurodė, kad gyvena Vokietijoje. Pagal Gyventojų duomenų registro išrašą matyti, kad M. M. deklaravęs gyvenamąją vietą prie Panevėžio miesto savivaldybės. Sutinkamai su VĮ „Sodra‘“ duomenimis M. M. nuo 2021 m. liepos 24 d. Lietuvoje nedirba, o iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad jis Lietuvoje turto neturi.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta, jog M. M. Lietuvos Respublikoje negyvena, nedirba ir šioje šalyje turto ar pajamų neturi, konstatuotina, kad nėra Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 4 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų dėl sprendimo perdavimo kitai valstybei (šiuo atveju – Lietuvos Respublikai) pripažinimui ir vykdymui.
Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos piliečiui, tačiau Lietuvoje negyvenančiam, nedirbančiam bei turto ir pajamų Lietuvoje neturinčiam M. M. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos 2021 m. sausio 21 d. sprendimu paskirta piniginė sankcija negali būti pripažįstama ir vykdoma Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti Vokietijos Federacinės Respublikos Vokietijos federalinio teisingumo biuro (Bundesamt für Justiz) teikimo ir atsisakyti pripažinti bei Lietuvos Respublikoje vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos (Amtsgericht Bad Kissingen) 2021 m. sausio 21 d. sprendimu (galutiniu tapusiu 2021 m. vasario 17 d.) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos Baudžiamojo kodekso 316 § 1 ir 2 pastraipose padarytą baudžiamąjį nusižengimą M. M. paskirtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) piniginę sankciją ir 226,90 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus ir 90 ct) procesinių išlaidų.
Apie įsiteisėjusią nutartį raštu informuoti Vokietijos Federacinės Respublikos Vokietijos federalinio teisingumo biurą (Bundesamt für Justiz).
Nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, M. M. – teismo turimu jo elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) bei jo gynėjui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.