- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 1-1098-720/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00876-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- K. R.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis A. Z. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis K. R. 2013 m. kovo 19 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, nukentėjusiajai V. R. sėdint ant kėdės, jis tyčia vieną kartą koja spyrė į kėdę, dėl ko ji sulūžo, o nukentėjusioji V. R. aukštielninka nugriuvo ant grindų, susitrenkdama nugarą ir galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Be to, jis 2013 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, miegamajame kambaryje, lovoje, žodinio konflikto metu, savo kūnu užgulė nukentėjusiąją V. R. ir kojomis bei rankomis jėga ją išstūmė iš lovos ant grindų, tokiu būdu krisdama ji patyrė fizinį skausmą.
Be to, jis 2013 m. birželio 21 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, lovoje, žodinio konflikto metu, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją V. R., spaudė jos kojas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su V. R. santuokoje gyvena 32 metus. Maždaug prieš penkis metus pradėjo nesutarti. Pirmieji nesutarimai prasidėjo dėl palikimo, o vėliau jis susirado draugę, tačiau santykius su kita moterimi nuo žmonos slėpė, nors vėliau ji apie tai sužinojo. Skyrybų procesas prasidėjo 2013 metų rugpjūčio mėnesį. Iki pat skyrybų proceso su V. R. bendravo, atvažiuodavo pas ją į sodą, kartais nakvodavo ir miegodavo vienoje lovoje, todėl negali pasakyti, kad gyveno kaip skirtingi žmonės, nes jis ją vis dar myli, norėtų išsaugoti santuoką, tačiau jau pastaruosius du metus ji turi kitą vyriškį ir to nuo jo neslepia. 2013 m. kovo 19 d. sode šventė jo gimtadienį, buvo atvažiavę vaikai. Kai vaikai išvažiavo apie 20 valandą, iš pradžių tarp jo ir V. R. įvyko žodinis konfliktas, kaip visada dėl pinigų. Tą vakarą abu buvo neblaivūs. Kažkuriuo momentu, V. R. sėdint ant kėdės pusrūsyje, jis ją ranka stipriai pastūmė ir ji nugriuvo aukštielninka ant žemės, o griūdama galva trenkėsi į spintelės kraštą, tačiau kraujas nebėgo Tuo metu sulūžo kėdė, o pargriuvusi ant žemės V. R. jo paklausė, kodėl jis ją nuvertė, ir jie vėl apsižodžiavo. Po kiek laiko ji atsikėlė ir trenkė jam sulūžusios kėdės koja per galvą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas, nes jie susitaikė, jis jai atleido. Taip pat tą vakarą, bent jau kiek pamena, nebandė su ja mylėtis, nemovė jai kelnių ir nebuvo ant jos užgriuvęs. Dėl to, kad V. R. nustūmė nuo kėdės ir sukėlė jai fizinį skausmą, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. 2013 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, lyg vakare ar nakties metu, tiksliai nepamena, sode vėl tarp jo ir V. R. įvyko konfliktas dėl pinigų. Pamena, kad jis tada su V. R. gulėjo lovoje ir norėjo su ja pasimylėti, bandė prie jos priartėti, tačiau ji pradėjo priešintis ir kažkuriuo metu, jam laikant ją už naktinių marškinių, suplyšo jų rankovė. Tada jis ant jos supyko, kad ji nenori su juo mylėtis ir rankomis išstūmė ją iš lovos. Ji parkrito ant žemės ir pradėjo šaukti balsu. Tuo metu pas juos namuose buvo P. (tyrimo metu nustatyta – J. V. V.), kuris iškart atbėgo ir liepė nusiraminti. Kad tą vakarą norėjo su V. R. mylėtis, neneigia, tačiau kai ji atsisakė, jis supyko, pradėjo ją tampyti, dar bandė įkalbėti, o galiausiai išstūmė iš lovos, bet neketino mylėtis su ja prieš jos valią, nors ir buvo labai piktas ant jos. 2013 metų birželio mėnesį, kai policijos pareigūnai jį išvežė į areštinę, jis buvo sode pas V. R.. Apie 23 val. abu nuėjo miegoti. Atsigulus į lovą, jis užsimanė su ja pasimylėti, tačiau ji nesutiko, todėl jis bandė ją priversti persigalvoti, užgulė ją, bandė rankomis ją glostyti, kojomis praskėtė jos kojas, tačiau ji tam priešinosi ir galiausiai supratęs, kad ji su juo nenori mylėtis, atsikėlė ir tikrai nebandė jos žaginti. Tada V. R. jam pradėjo dejuoti, kad jai negera, jis pasisiūlė jai atnešti vaistų, jos atsiprašė, bet vėl kažkaip apsižodžiavo. Tada jis jai tyčia pasakė, kad eina į šiltnamį ir išraus pomidorus. Po kiek laiko, jam būnant sodo namelyje, atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė (b. l. 56, 59, 63).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. R. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis - byloje pateiktais kaltinamojo ir nukentėjusiosios, liudytojų apklausos protokolais, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji V. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santuokoje su vyru K. R. gyvena 28 metus. Tarp jų nesutarimai prasidėjo prieš 20 metų, tada jis pirmą kartą prieš ją pakėlė ranką, t.y. ją sumušė. Panašūs incidentai kartodavosi visą gyvenimą, tačiau ji niekada nesikreipė į policiją, dėl sužalojimų į gydymo įstaigas taip pat niekada nesikreipė. 2005 ar 2004 metais jos sutuoktinis susirado draugę, su kuria jis bendravo apie 3 metus, didžiąją laiko dalį gyveno pas ją. Po to jis su drauge susipyko ir grįžo gyventi į namus, tačiau po to laiko apie 4 metus jie gyveno vienuose namuose, bet kaip svetimi žmonės. Kadangi konfliktai su sutuoktiniu kartojosi nuolat, jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas, maždaug prieš metus laiko ji išsikraustė gyventi į jiems priklausantį sodo namelį, kur gyvena iki šiol. K. R. į minėtą sodo namelį dažnai atvažiuoja, kadangi ten laiko triušius. 2013 birželio mėnesį, prieš Jonines, ji buvo išvažiavusi į Kaune esantį butą, o 2013 m. birželio 21 d. ruošėsi važiuoti į sodą. K. R. pasiūlė važiuoti kartu, nes jis taip pat ketino važiuoti į sodo namelį. Visą dieną tiek jis, tiek ji užsiėmė darbais, o vakare sutuoktinis parnešė alaus, abu šiek tiek išgėrė, bet girti nebuvo. Apie 23.00 val. jie abu atsigulė į lovą. Gulėdamas lovoje K. R. aiškino, kad nori su ja turėti lytinius santykius, ji jam sakė, kad jie jau seniai negyvena kaip vyras ir žmona, todėl santykių nenori. Tada jis sakė, kad ją paims jėga ir užgriuvęs visu kūnu ant jos, ji buvo su naktiniais marškiniais, jis rankomis bandė išskėsti jos kojas, griuvo jai tarp kojų, kėlė į viršų jos naktinius baltinius, toliau rankomis bandė išlaikyti išskėstas jos kojas. K. R. tuo metu buvo su trumpikėmis, jų nusiėmęs nebuvo. Ji tokiems jo veiksmams priešinosi, jį stūmė abiem rankom nuo savęs, prašė, kad jis paliktų ją ramybėje. Paskui nuo jo svorio ji pradėjo dusti ir visaip jį nuo savęs stūmė, todėl K. R. pamatęs, kad jai trūksta oro, atsistojo nuo jos, atsistojo nuo lovos ir pasiūlė jai atnešti vaistų nuo širdies, bet ji pasakė, kad atsineš pati ir pasiėmusi telefoną lipo į antrą namo aukštą, išėjo į balkoną, kur netrukus atėjo K. R. ir pradėjo jos atsiprašinėti, žadėjo, kad daugiau taip nesielgs, prašė jos atleidimo. Ji sakė, kad su juo kartu neis, tada jis pasakė, kad eis sulaužyti šiltnamį. Jis išėjo į lauką, nuėjo prie automobilio, matė, kad jis kažką pasiėmė iš automobilio, ką pasiėmė nematė, nes buvo tamsu, tačiau išsigando, kad jis tikrai sunaikins, sulaužys šiltnamį, todėl paskambino į policiją. Grumtynių lovoje metu K. R. rimtesnių sužalojimų jai nepadarė, tik sukėlė fizinį skausmą. 2013 gegužės mėn., nakties metu, K. R. taip pat užsimanė su ja pasimylėti, tačiau ji jam atsakė, kad jie jau yra svetimi žmonės ir paprašė, kad jis prie jos nelįstų. Tačiau K. R. nenusileido, užgulė ją, o kai ji pradėjo priešintis, jis kojomis ją išstūmė iš lovos ir ji parkrito ant žemės. Tada K. R. išlipęs iš lovos priėjo prie jos ir pradėjo draskyti jos naktinius marškinius, bandydamas juos nuplėšti. K. R. suplėšė naktinius ir ji liko ant žemės sėdėti nuoga. Kadangi turi problemų su kojomis ir negalėjo atsistoti, todėl ji pradėjo šaukti ir kviestis pagalbos, nes žinojo, kad namuose yra P., kurį buvo pasikvietusi tam, kad padėtų jai pastatyti malkinę. Netrukus į jos miegamąjį kambarį atbėgo P. ir pamatęs, kad ji visiškai nuoga, K. R. pasakė, kad pastarasis eitų kartu su juo į apačią. Tada K. R. nuėjo kartu su P. į pusrūsį. 2013 m. kovo 19 d. K. R. taip pat buvo ją sumušęs. Po jo gimtadienio, išvykus svečiams, ji suplovė indus ir atsisėdo pusrūsyje prie stalo, o jis pareikalavo dar išgerti, ji pasakė, kad užtenka, tada K. R. spyrė į kėdę, ant kurios ji sėdėjo, ir ji su kėde griuvo ant nugaros, labai stipriai susitrenkė galvą, gal net buvo netekusi sąmonės, nes tik paskui pajuto kad K. R. guli užgriuvęs savo kūnu, bando numauti jai kelnes, tada ji bandė jį nustumti, o apsičiupinėjusi aplinkui, ant grindų rado kėdės skersinį, kuriuo trenkė jam per galvą, tada K. R. ją paleido. 2013 m. kovo mėn., kai sutuoktinis ją nugriovė nuo kėdės, ji neapsikentusi nuėjo pas advokatę ir padavė pareiškimą skyryboms, tačiau į teismą medžiaga iki šiol neperduota. Neprieštarauja, kad procesas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nori, kad K. R. būtų uždrausta bendrauti su ja, ieškoti ryšių bei važiuoti pas ją į sodą, kuriame ji gyvena. K. R. jos atsiprašė, tačiau ji su juo nesusitaikė ir nori, kad tai jam gyvenime būtų pamoka (b.l. 11-12, 13-14).
Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su savo tėvu K. R.. Jos tėvai pradėjo nesutarti maždaug prieš keturis metus. Nesutarimai prasidėjo dėl pinigų, kuriuos tėvai gavo už parduotą butą. Jos tėtis ant mamos pyksta, kad ji jam negrąžina pinigų, kuriuos jis gavo už močiutės (tėvo mamos) parduotą butą, o taip pat ir dėl to, kad mama susirado draugą. Mama savo santykių su naujuoju draugu neslepia ir akivaizdžiai rodosi su juo, jis atvažiuoja pas ją į sodą. Mama yra įkyraus būdo, provokuojanti, ji pati su mama nesutaria, todėl galėtų patikėti, kad tėtis kada nors prieš ją galėjo panaudoti smurtą, tačiau mano, kad tik dėl jos kaltės, kadangi ji savo kalbomis, elgesiu sugeba išvesti iš kantrybės. Kelis kartus pati matė juos besistumdant, tačiau kada tai galėjo būti nepamena. Jos tėvas yra ramaus būdo, todėl stengiasi nesivelti su mama į konfliktus. Pavasarį mama tėvui buvo praskėlusi galvą, tačiau ji paties įvykio nematė, todėl negali pasakyti, dėl ko tai įvyko. Su mama ji, galima sakyti, nebendrauja, todėl mama jai nesakė, kad tėvas būtų ją sumušęs ar bandęs išžaginti. Kadangi pati jokių įvykių nematė, todėl negali nieko komentuoti. 2013 metų birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, tėtis jai paskambino vakare ir pasakė, kad jis buvo sulaikytas policijos. Kai atvažiavo tėčio pasiimti, tai jis jai papasakojo, kad sode tarp jo ir mamos įvyko konfliktas ir mama iškvietė policijos pareigūnus. Ar tėtis prieš mamą smurtavo, jis jai nieko nesakė (b.l. 26-27).
Liudytojas Valius S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. R. ir K. R. pažįsta maždaug du metus, nes jo sūnus draugauja su jų dukra I.. V. R. iš matymo pažinojo ir anksčiau. Žino, kad R. nesutaria. Jis pas V. R. sode būna pakankamai dažnai, nes padeda jai atlikti ūkio darbus. Jis miega sodo namelio pusrūsyje esančiame kambaryje ir mato, kad K. R. vis atvažiuoja į sodą. K. R., atvažiavęs pas V. R. į sodą, kabinėjasi prie V. R., įkalbinėja ją vartoti alkoholį, o kai ji jam aiškina, kad negali, nes geria vaistus ir turi problemų su sveikata, tai pradeda pykti, reikalauti, kad ji su juo mylėtųsi, o kai V. R. nesutikdavo, tai dar labiau supykdavo. Kai jis būna sode, tai K. R. šiek tiek vengia jo, nes jis jį sudrausmina, tačiau V. R. jam pasakojo, kad K. R. yra nekartą ją mušęs. 2013 metų pavasarį, galėjo būti gegužės mėnuo, tikslesnės datos nepamena, jis buvo pas V. R., nes statė jai malkinę, ir nakties metu, apie 1 - 2 valandą išgirdo V. R. šauksmą, t.y. ji šaukė ,,P., padėk man, nes tuoj tas kvailys mane užmuš“. Tai išgirdęs, jis užlipo į namo antrą aukštą, kur pamatė ant žemės, šalia lovos sėdinčią V. R., kuri buvo visiškai nuoga, rankomis susiėmusi galvą, o K. R., pamatęs jį, pradėjo nuo grindų rinkti suplėšytų naktinių marškinių gabalus. Tada jis K. R. paklausė, „ką tu čia darai“, o jis jam atsakė „nesikišk, ne tavo čia reikalas.“ Tada jis K. R. liepė apsiraminti, o V. R. pasakė, kad ji eitų gulti į lovą ir miegotų. Jis nėra matęs, kad K. R. būtų mušęs V. R., tačiau kažkada pavasarį matė ją sužalotą, t.y. ji rodė kraujosruvas ant kojų ir sakė, kad ją sumušė K. R. (b.l. 24-25).
2013 06 21 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad V. R. iškvietė policiją ir nurodė, kad K. R. 2013 m. birželio 21 d. smurtavo prieš ją. Išorinių sužalojimų pas V. R. nesimatė. K. R. elgėsi ramiai ir paaiškino, kad smurtas pasireiškė dėl vykstančių skyrybų (b.l. 6-9).
2013 07 19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1911/13(02) patvirtina, kad V. R. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b.l. 17).
2013 10 01 akistatos tarp įtariamojo K. R. ir nukentėjusiosios V. R. protokolas patvirtina, kad prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, abu asmenys liko prie savo ankščiau duotų parodymų (b.l. 20-22).
2013 06 21 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1062 patvirtina, kad 2013 m. birželio 21 d. 23:50:09, prietaisu Nr. 500, K. R. nustatytas 0,14 promilių girtumas (b.l. 65).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo K. R. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios V. R., liudytojų I. R., V. S. V. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. R. 2013 m. kovo 19 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, nukentėjusiajai V. R. sėdint ant kėdės, jis tyčia vieną kartą koja spyrė į kėdę, dėl ko ji sulūžo, o nukentėjusioji V. R. aukštielninka nugriuvo ant grindų, susitrenkdama nugarą ir galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Be to, jis 2013 metų gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, miegamajame kambaryje, lovoje, žodinio konflikto metu, savo kūnu užgulė nukentėjusiąją V. R. ir kojomis bei rankomis jėga ją išstūmė iš lovos ant grindų, tokiu būdu krisdama ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat jis 2013 m. birželio 21 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, lovoje, žodinio konflikto metu, jėga savo kūnu užgulė nukentėjusiąją V. R., spaudė jos kojas, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.), požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis K. R. padarė tris nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir trukme, tačiau prašė leisti retkarčiais apsilankyti sode pas žmoną V. R. (b.l. 72).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas dirbantis, buvusios darbovietės UAB „K.“ charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, nekonfliktuojantis, niekad neturėjęs drausminių nuobaudų darbuotojas (b.l. 34), neteistas (b.l. 52), administracine tvarka baustas (b.l. 45-51), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 38), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 36), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 40), nusikalstamą veiką padarė artimoje aplinkoje, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 str., 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 13 d.) ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 140 str. 1 d. (2013 m. kovo 19 d. nusikaltimas) - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nebendrauti su V. R. ir nesilankyti V. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
- pagal BK 140 str. 1 d. (2013 m. gegužės mėn. nusikaltimas) - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nebendrauti su V. R. ir nesilankyti V. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini).
- pagal BK 140 str. 1 d. (2013 m. birželio 21 d. nusikaltimas) - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nebendrauti su V. R. ir nesilankyti V. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., subendrinti paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes, ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nebendrauti su V. R. ir nesilankyti V. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nebendrauti su V. R. ir nesilankyti V. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu, pritaikius bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. birželio 23 d.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.