- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- AS-640-502/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02550-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 17 d. raštą Nr. 17.2.-2394 „Dėl procesinio sprendimo priėmimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 17 d. raštą Nr. 17.2.-2379 „Dėl procesinio sprendimo priėmimo tyrimo medžiagoje“; 3) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 5 d. raštą Nr. 2.S.-2107 „Dėl prašymo“; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka priimti procesinius sprendimus dėl 2018 m. lapkričio 21 d. Z. V. prašymo „Dėl nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo tyrimo medžiagoje Nr. M-6-02-00008-18 ir Nr. M-2-01-00009-18, 2018 m. lapkričio 30 d. Z. V. prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-42440-17, 2018 m. lapkričio 29 d. Z. V. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo suorganizavimo, 2020 m. vasario 17 d. Z. V. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl UAB „FF Lizingas“ privedimo prie nemokumo; 5) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 17 000 eurų neturtinei žalai ir 2 730 292,66 eurų turtinei žalai atlyginti; 6) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, pareiškėjui grąžinti sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį. Taip pat išaiškino, kad bylas dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir/ar teismų veiksmų nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos admiistracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas nurodė, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar vilkinimo, kuriais buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiasi dėl ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, atliekant ikiteisminį tyrimą, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir siekia, kad būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2020 m. birželio 17 d. Generalinės prokuratūros raštuose nurodoma, kad pareiškėjas prašo panaikinti nutarimus medžiagoje Nr. M-6-02-00008-18 ir M-2-01-00009-18, taip pat kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimas nebus nagrinėjamas, o dėl šiuose tyrimuose priimtų nutarimų jau yra pasisakę bendrosios kompetencijos teismai. Vilniaus apygardos prokuratūros rašte nurodoma, kad pareiškėjas prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus nutarimus, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, šis prašymas netenkintas, nes yra įsiteisėję teismo sprendimai, procesą atnaujinti atsisakyta. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad jis siekia ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atnaujinimo ir mano, kad ginčijamais raštais nepagrįstai atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. lapkričio 29 d. 2020 m. vasario 17 d. prašymus-skundus, adresuotus Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus miesto apygardos prokuratūrai, bei prašo teismo įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms.
Teismo vertinimu, skunde nėra keliami klausimai nei su viešojo, nei su vidaus administravimo teisiniais santykiais, o keliamas klausimas tik dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (atsisakant nagrinėti skundą dėl prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus, pradėti ikiteisminius tyrimus paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo pradėjimą, atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnį nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti teisme klausimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad jis į teismą nesikreipė dėl to, dėl ko pasisakė pirmosios instancijos teismas – tariamai „dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų teisėtumo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (atsisakant nagrinėti skundą dėl prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus, pradėti ikiteisminius tyrimus paaiškėjus naujoms aplinkybėms)“. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti prokuratūros raštus ir įpareigoti BPK nustatyta tvarka priimti procesinius sprendimus dėl pareiškėjo prašymo dėl nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai pat dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamo UAB „FF Lizingas“ bankroto iškėlimo suorganizavimo, pareiškėjo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl UAB „FF Lizingas“ privedimo prie nemokumo. Pareiškėjo skundo reikalavimas yra ne dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet dėl šių veiksmų neatlikimo. BPK 168 straipsnis ir teismų praktika įpareigoja prokuratūrą priimti procesinį prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba nepradėti. Atsakovui nepriėmus jokio procesinio prokuroro sprendimo, užkertama pareiškėjo teisė skųsti prokuratūros veiksmus teismui BPK nustatyta tvarka ir pagrindais. Todėl pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, kad šis nutrauktų neteisėtą atsakovo neveikimą – procesinio prokuroro sprendimo (vienokio ar kitokio) nepriėmimą.
Pareiškėjo manymu, jo skundas atitinka ABTĮ 17 straipsnio reikalavimus administracinei bylai iškelti dėl valstybinio subjekto (prokuratūros) atsisakymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, kurie yra išskirtinė šio atsakovo kompetencija pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl yra ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai pateikti šioje byloje skundą ir jį priimti nagrinėti administraciniame teisme. Būtent dėl prokuratūros neveikimo pažeidžiama pareiškėjo teisė ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus BPK nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo Z. V. skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų vertinimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su 2020 m. gegužės 30 d. prašymu užtikrinti, kad būtų priimtas procesinis sprendimas dėl ankstesnio pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d. prašymo panaikinti nutarimus medžiagose Nr. M-6-02-00008-18 ir Nr. M-2-01-00009-18 pagal pareiškėjo 2018 m. sausio 8 d. pareiškimą dėl nepagrįsto UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. 17.2-2379 „Dėl proceso sprendimo priėmimo tyrimo medžiagoje“ jį laikė kartotiniu ir pertekliniu, todėl netenkino.
Generalinėje prokuratūroje 2020 m. birželio 2 d. gautas pareiškėjo skundas-prašymas priimti procesinius sprendimus dėl ankstesnių pareiškėjo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. vasario 17 d. prašymų-pareiškimų, kuriais pareiškėjas kreipėsi, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo suorganizavimo ir dėl šios bendrovės privedimo prie bankroto. Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, 2020 m. birželio 18 d. rašte Nr. 17.2-2394 „Dėl proceso sprendimo priėmimo“ nustatė, kad analogiškas pareiškėjo skundas jau išnagrinėtas žemesnės grandies prokuratūroje, o į Generalinę prokuratūrą pareiškėjas kreipėsi, nesulaukęs atsakymo, todėl skundas tuo pačiu klausimu ir tais pačiais pagrindais dar kartą kito aukštesniojo prokuroro nenagrinėtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūroje 2020 m. birželio 1 d. gautas pareiškėjo prašymas dėl procesinio sprendimo pareiškimo nagrinėjimo medžiagoje Nr. M-1-01-42440-17, kuriame pareiškėjas prašė užtikrinti, kad būtų priimtas procesinis sprendimas dėl 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo prašymo dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo I. B. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo medžiagoje Nr. M-1-01-42440-17. Vilniaus apygardos prokuratūra 2020 m. birželio 5 d. rašte Nr. 2.S.-2107 „Dėl prašymo“ nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. lapkričio 30 d. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tuo pačiu klausimu ir dėl tų pačių faktinių aplinkybių vertintinas kaip kartotinis, dėl kurio jau yra priimti proceso sprendimai.
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodo argumentus, kuriais nesutinka su minėtais raštais-atsakymais, teigdamas, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjo manymu, atsakovas BPK nustatyta tvarka vengia priimti procesinius sprendimus pagal pareiškėjo skunde nurodytus prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl to yra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip UAB „FF Lizingas“ dalies akcijų savininko, kreditoriaus ir buvusio direktoriaus teisės, pareiškėjui daroma didelė žala.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo faktinius ir teisinius pagrindus, daro išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra ne viešojo administravimo, o Baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojamų teisinių santykių srityje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.