Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1591-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
1S-1591-175/2015
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00164-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
P. K., Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros
Bylos Nr. 1S-1591-175/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00164-2012-8;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, išnagrinėjęs kaltinamojo P. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-07-28 nutartimi patenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. O. prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo ir areštavo kaltinamojo P. K., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas ir kilnojamus daiktus, o jų nesant nekilnojamus daiktus, priklausančius P. K., septynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų (7625 EUR) mastu.

Ta pačia nutartimi nuo kaltinimo palaikymo byloje nušalintas prokuroras Kostas Vinerskas.

Šalies argumentai

Kaltinamasis P. K. skunde prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį dalyje dėl nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo panaikinti. Skunde nurodoma, kad S. O., būdamas pripažintas nukentėjusiuoju dar 2012-04-24, ikiteisminio tyrimo metu nesiėmė jokių priemonių, užtikrinančių civilinį ieškinį, todėl tikėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. 2013-07-01 posėdyje, priėmus civilinį ieškinį, civilinio ieškinio užtikrinimo taip pat nebuvo prašoma, todėl neaišku, kokiu pagrindu ir motyvais toks prašymas buvo pareikštas 2015-07-28. Teismo nutartyje nėra nurodyta tikslių argumentų, kodėl tokios teisės apribojimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skunde pažymima, kad teisės naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Kaltinamasis nurodo, kad kaltinimai jam pareikšti dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Nuo 2015-04-08 neatliko jokių veiksmų siekiant perleisti kitiems asmenims turimas teises, paslėpti, sunaudoti ar sunaikinti turimą turtą. Priešingai – per šį laikotarpį susirado darbą ir gausina savo turtą. Dėl to pritaikyta galimos žalos atlyginimo įvykdymo užtikrinimo priemonė yra akivaizdžiai per griežta. Šį tikslą galima pasiekti ir švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas neteisingai nusprendė 2015-07-28 nutartimi nuosavybės teises apriboti neapibrėžtam laikotarpiui, t. y. visam baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikui ir iki tol, kol bus įvykdytas išieškojimas pagal kažkada ateityje priimtą teismo nuosprendį. Pagal BPK nuostatas maksimalus laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas yra 6 mėnesiai, vėliau šis terminas gali būti pratęstas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį panaikinti visa apimtimi ir perduoti laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skunde teigiama, kad teismo priimta nutartis neteisėta, priimta šiurkščiai pažeidžiant BPK normas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vėl pasisako dėl kaltinamojo akto trūkumų, kurių nenustatė aukštesnės instancijos teismas, panaikinęs nutartį perduoti bylą prokurorui. Tai yra šiurkštus proceso pažeidimas, sudarantis pagrindus panaikinti nutartį. Be to, teismas padarė ir kitų šiurkščių proceso pažeidimų. Į teismo posėdį neatvyko vienas iš kaltinamųjų – K. K.. Tai reiškia, kad turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar galima bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje vienam iš kaltinamųjų neatvykus. Nustačius, kad kaltinamasis neatvyko dėl svarbios priežasties, baudžiamosios bylos nagrinėjime turėjo būti skelbiama pertrauka iki kitos iš anksto numatytos datos. Visi kiti klausimai turėjo būti sprendžiami suteikiant galimybę kaltinamajam pasisakyti dėl svarstomų klausimų. Priešingu atveju pažeidžiamos kaltinamojo teisės. Šiuo atveju teismo procesas sudaro visus pagrindus teigti, kad proceso dalyvių teisių lygiateisiškumas buvo pažeistas. Be to, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, teismas be jokio pagrindo perėjo į nušalinimo klausimo sprendimą. Nutarties dalyje dėl civilinio ieškinio pirmosios instancijos teismas dar įrodymų tyrimo stadijoje jau pasisako tarsi baigiamajame teismo procesiniame akte, iš anksto įvertindamas įrodymus ir pasisakydamas dėl bylos baigties. Tai sudaro visus pagrindus panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi tokia nutartis neteisėta ab initio, priimta teismo, kuris iš anksto turi nuomonę dėl bylos baigties ir tokią nuomonę jau raštu išreiškęs. Nepanaikinus tokios nutarties, išankstinė nuomonė liks baudžiamosios bylos medžiagoje iki baigiamojo akto šioje byloje priėmimo. Rezoliucinėje nutarties dalyje pasisakoma, kad areštas piniginėms lėšoms ir turtui taikytinas iki bus įvykdytas išieškojimas pagal priimtą teismo nuosprendį. Toks teiginys, prokuroro nuomone, laikytinas šiurkščiu nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, kadangi pirmosios instancijos teismas jau šioje proceso stadijoje žino, kad bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris bus realiai įvykdytas. Tai taip pat laikytina pagrindu skundžiamą nutartį naikinti. Skunde pažymima ir tai, kad viena nutartimi išsprendus kelis savo esme skirtingus procesinius klausimus (galimybė nagrinėti bylą vienam iš kaltinamųjų nedalyvaujant, laikinųjų procesinių prievartos priemonių taikymas, nušalinimo klausimai), susidarė neleistina situacija. Jei jau pirmosios instancijos teismas nušalino prokurorą, tokiu atveju turėjo būti sudaryta galimybė įstoti į procesą naujam valstybiniam kaltintojui ir išklausyti jo pozicijos dėl visų procesui reikšmingų klausimų. To šiuo atveju padaryta nebuvo ir šiuo požiūriu nutartis yra neteisėta, priimta pažeidžiant rungtyniškumo principą.

Dėl prokuroro nušalinimo skundo autorius nurodo, kad, nors BPK 439 str. 2 d. numato, kad nutartys dėl nušalinimų nėra nagrinėjamos BPK 440-442 str. pagrindais ir tvarka, tačiau šiuo atveju, esant visiems kitiems pagrindams naikinti nutartį, kaip neteisėtą ab initio, taip pat dėl BPK 346 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo, pasisakoma ir dėl nepagrįsto prokuroro nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas, dar nuo 2015-05-08 nutarties priėmimo yra suformavęs savo išankstinę fakto aplinkybių versiją, kuri nesutampa su prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu. Aukštesnysis teismas dėl kaltinamojo akto tinkamumo jau yra pasisakęs įsiteisėjusioje nutartyje. Tai reiškia, kad apeiti įsiteisėjusios teismo nutarties apylinkės teismas negali net ir spręsdamas nušalinimo klausimus. Be to, jokio pagrindo nušalinti prokurorą šiuo atveju iš viso nėra. Prokuroras nurodo kategoriškai neigiantis tai, kad būtų su kuo nors iš proceso dalyvių aptarinėjęs vienokias ar kitokias fakto aplinkybes, vienų ar kitų asmenų indėlį į kokias nors galimai padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo motyvai prieštaringi. Nušalinimo motyvai iš esmės grindžiami pirmosios instancijos teismo nesutikimu su prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu, kurio atitikimas įstatymo reikalavimams patikrintas aukštesnės instancijos teismo ir negali būti kvestionuojamas. Be to, jeigu pirmosios instancijos teismas turi savo kaltinimo versiją, tai jis, vadovaudamasis BPK 255-256 str. nuostatomis, turi galimybę keisti kaltinimą teisme, o ne taikyti kito procesinio instituto – nušalinimo, galimybes, kai nušalinimo pagrindų nėra. Tokia situacija, kada prokuroras nušalinamas ne dėl to, kad egzistuoja kokie nors objektyvūs fakto pagrindai, leidžiantys spręsti apie jo galimą prielankumą vieniems ar kitiems proceso dalyviams, iš anksto demonstruoja nekaltumo prezumpcijos negerbimą, yra ne kas kita, kaip nepagrįstas nušalinimo taikymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negalima nušalinti dėl priimamų procesinių sprendimų, kai tokie sprendimai priimami neišeinant iš kompetencijos ribų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusieji T. U. ir S. O. prašo kaltinamojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį. Nurodo, kad taikoma procesinė prievartos priemonė yra laikina ir kaltinamasis, norėdamas, kad byla užsibaigtų kuo greičiau, turi pats nebevilkinti proceso. Teismas teisės normas pritaikė teisingai ir jokių priežasčių panaikinti skundžiamą nutartį nėra.

Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nukentėjusieji T. U. ir S. O. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį palikti nepakeistą, o prokuroro skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad prokuroro šališkumą ir palankumą kaltinamiesiems rodo tai, kad jis apylinkės teismo priimtą nutartį skundžia visa apimtimi, t. y. ne tik dėl prokuroro nušalinimo, bet ir dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo. Jų įsitikinimu, teismas teisingai pritaikė teisės normas, o kitų rimtų priežasčių, dėl kurių turėtų būti panaikinta skundžiama nutartis, nėra nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. K. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundai tenkinami, skundžiama Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis naikinama.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundų argumentus ir įvertinęs pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenis, konstatuoja, kad skundžiama Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis priimta pažeidžiant BPK nuostatas, dėl to negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-07-28 nutartimi patenkino nukentėjusiojo S. O. prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo. Ta pačia nutartimi išsprendė ir nukentėjusiųjų S. O. ir T. U. prašymus dėl prokuroro nušalinimo ir prašymus patenkino. Byloje esantis 2015-07-28 teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad į šį posėdį neatvyko vienas iš kaltinamųjų – K. K., taip pat nukentėjusysis S. K.. Išklausius proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant minėtiems asmenims, buvo pripažinta, kad tęsti bylos nagrinėjimą nėra galimybės ir nutarta bylos nagrinėjime skelbti pertrauką. Teismas, nors ir konstatavęs, kad tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant vienam iš kaltinamųjų nėra galimybės, to paties posėdžio metu sprendė nukentėjusiųjų pareikštus prašymus, išklausęs dėl jų posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių nuomonės ir priėmė dėl jų atitinkamą sprendimą.

BPK 22 str. 3 d., apibrėžiančioje kaltinamojo procesines teises, nurodyta ir kaltinamojo teisė duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Pagal BPK 45 str. teisėjas privalo išaiškinti proceso dalyviams, tame tarpe ir kaltinamąjam, procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Nesudarymas sąlygų pasinaudoti procesinėmis teisėmis gali būti pripažįstamas rungimosi principo, kuriuo grindžiamas baudžiamasis procesas, pažeidimu. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis S. O. pareiškė prašymą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą abiejų kaltinamųjų atžvilgiu, t. y. svarstomas klausimas buvo susijęs ir su teismo posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo galimu teisių suvaržymu, teismas, pripažinęs, kad tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant vienam iš kaltinamųjų nėra galimybės, neturėjo spręsti proceso dalyvių pareikštų prašymų, dėl kurių teisę pasisakyti turėjo ir nedalyvaujantis teismo posėdyje kaltinamasis. Pripažintina, kad apylinkės teismo 2015-07-28 nutartis priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo teises, konkrečiai – teisę pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų ir šį procesinį pažeidimą aukštesnysis teismas laiko esminiu.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nutartimi taip pat buvo išspręstas klausimas dėl prokurorui pareikšto nušalinimo. Pagal BPK 439 str. 2 d. neskundžiamos teismo nutartys dėl pareikštų nušalinimų. Prokuroras skunde prašo panaikinti nutartį visa apimtimi, t. y. ne tik dalyje dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, bet ir dėl prokuroro nušalinimo. Nepaisant to, kad galimybė paduoti skundą dėl nutarties, kuria išspręstas prokurorui pareikštas nušalinimas, nėra numatyta, aukštesnysis teismas, konstatavus, kad skundžiama nutartis priimta iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, laiko, kad ir ta nutarties dalis, kuria išspręstas prokurorui pareikštas nušalinimas, negali būti laikoma teisėta. Konstatavus padarytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą dėl skundžiamos nutarties motyvų ir argumentų, susijusių su laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo tikslingumu ir prokuroro nušalinimu aukštesnysis teismas nepasisako ir jų nevertina, siekdamas neįtakoti galimo priimti sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo ir prokuroro nušalinimo perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys