Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. kovo 19 d. priimtą nutarimą Nr. 93-175 taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme (pakeista Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi), skirta 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 6 d.2018 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-175 nutarta taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 70 iki 48 balų pagal OASys metodiką. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį ir sąžiningą darbą jis devynis kartus paskatintas, be to, R. G. siekia prasmingo užimtumo – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Jis yra padengęs priteistą civilinį ieškinį, kaltę pripažįsta, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. R. G. du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, dėl ko jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Be to, jam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo elgesiui įtakos neturėjo. Nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnio patyrimo jis nepasimoko, kas atitinkamai apibūdina nuteistojo asmenybę.Skunde nuteistasis R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų jį charakterizuojančių aplinkybių bei nepaisė jo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra 48 balai pagal OASys metodiką, o anksčiau buvo 70 balų. Teismas nesivadovavo ekspertų bei socialinio tyrimo išvadomis, išreiškė tik savo nuomonę, kad jis yra linkęs nusikalsti, tačiau turėjo vertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos. Taigi, apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančią medžiagą, todėl priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Nuteistasis pažymi, kad Komisija, priimdama nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų, visapusiškai išnagrinėjo visą pateiktą medžiagą, todėl atsisakyti tvirtinti šį nutarimą nebuvo pagrindo. Apylinkės teismas vadovavosi tik tuo, kad jis du kartus yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir teistas ne pirmą kartą, tačiau šios aplinkybės neturi būti vertinamos kaip esminės, taip pat ir atliktos bei neatliktos bausmės santykis. Už ankstesnius nusikaltimus jis jau buvo nubaustas, todėl antrą kartą jį teisti nėra pagrindo, nes tokiu atveju yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios, kad niekas negali būti teisiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Taip pat prašoma vadovautis teisingumo ir žmoniškumo principais.Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, neįvertino visų jį charakterizuojančių aplinkybių bei nepaisė jo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas vertino visą byloje esančią medžiagą, atkreipė dėmesį tiek į nuteistojo tinkamai koreguojamas sritis, tiek į aktualias elgesio bei mąstymo problemas. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka R. G. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar neišsamumą lemiantis veiksnys. Nuteistasis pažymi, kad teismas turėtų nesureikšminti jo gautų drausminių nuobaudų, padaryto nusikaltimo sunkumo, pobūdžio bei likusios neatliktos bausmės dalies, tačiau šiems duomenims apylinkės teismas prioritetinės, išskirtinės reikšmės nesuteikė. Tačiau minėti duomenys yra reikšmingi identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas R. G. elgesys bei mąstymas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už apysunkių, tyčinių nusikaltimų padarymą nustatytai valdymo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria R. G. požiūriui į darbinį užimtumą, pragyvenimo lėšų gavimą teisėtomis priemonėmis, konfliktų sprendimo įgūdžius.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti 2014 m., tačiau darbine veikla pataisos įstaigoje užsiima tik nuo 2016 m. Šiuo metu jis dirba VĮ „Mūsų amatai“ medienos ir baldų cecho darbininku. Lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti MB Dariaus verslo grupėje, baldų surinkėjo pareigose, gauta tai patvirtinanti pažyma. Darytina išvada, jog R. G. darbinė motyvacija yra pakankamai stipri, jis suvokia darbo teikiamą naudą. Duomenų apie netinkamai ar atmestinai atliekamas darbines funkcijas pateiktoje medžiagoje nėra. Vis dėlto, nuteistasis turi suvokti ir tai, kad privalo atsakyti už savo neteisėtus veiksmus ir prisiimti kilusius neigiamus padarinius. Pataisos įstaigoje R. G. vardu yra gautas vienas vykdomasis patvarkymas dėl skolos išieškojimo 757,09 Eur sumai, tačiau išieškota suma sudaro tik trečdalį skolos – 273,19 Eur. Įvertinus tai, kad bausmę nuteistasis atlieka jau beveik ketverius metus, spręstina, kad jis nesistengia pilnai atlyginti padarytą žalą, nors pastaroji nėra didelė ir jam finansiškai pakeliama. Simbolinis skolinių įsipareigojimų dengimas rodo, kad nuteistasis labiau stengiasi išvengti turimos turtinės prievolės, nei pilnai atsakyti už savo priešingus teisei veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimus R. G. padarė veikdamas su bendrininkais. Šiuo metu teigia su jais ryšių nepalaikantis, jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Vis dėlto, po galimo lygtinio paleidimo jis planuoja grįžti gyventi tuo pačiu adresu, kur gyveno iki bausmės atlikimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad nuteistojo gyvenamoji vieta būtų nedidelė kaimo vietovė, negalima daryti neginčijamos išvados, kad jis neturės galimybės susitikti ir nebebendraus su nusikalsti linkusiais asmenimis. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad iki bausmės atlikimo R. G. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Ankstesni nusikaltimai įvykdyti jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat vieną kartą baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad R. G. rodo iniciatyvą susidoroti su piktnaudžiavimo alkoholiu problema, tačiau jis pataisos įstaigoje lankė tik įžanginę grupę, susijusią su alkoholio vartojimo prevencija, o tai nelaikytina pakankamu pasiryžimu keisti savo netinkamus įpročius vartojant svaigiuosius gėrimus. Kaip lankyta įžanginė reabilitacijos programa pakeitė nuteistojo elgesį bei mąstyseną ydingų įpročių aspektu, pateiktoje medžiagoje neatsispindi. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad alkoholio vartojimo problema išlieka aktuali. Nors ši problema Socialinio tyrimo išvadoje nepriskirta prie nuteistojo kriminogeninių veiksnių, tačiau ji neabejotinai yra artima kriminogeniniams veiksniams ir turi būti aktyviau koreguojama. Apsisprendimą nevartoti alkoholio gali patvirtinti tik pakankamai ilgas laikotarpis, kuomet nėra vartojami jokie svaigieji gėrimai, šiuo atveju tai nėra nustatyta.Nuteistojo negebėjimą ilgesnį laiką išlaikyti pozityvų, nepriekaištingą elgesį patvirtina ir gautų nuobaudų bei paskatinimų išsidėstymo tvarka. 2015 m. R. G. buvo tris kartus skatintas už gerą elgesį bei sąžiningą darbą, tačiau, nepaisant to, 2016 m. jis sugebėjo du kartus šiurkščiai pažeisti nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką, dėl ko penkiolikai parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2017 m. jo elgesys atitiko nuteistiesiems keliamus reikalavimus, todėl skirtos drausminės nuobaudos panaikintos prieš terminą. Vis dėlto, teisėjų kolegija negali vertinti pasirinktinai tik pastarųjų metų R. G. elgesio, yra analizuojamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, kurį laikyti išskirtinai pavyzdingu nėra pagrindo. Sėkmingos probacijos galimybę mažina ir pateiktoje medžiagoje esantis faktas, kad anksčiau R. G. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės atidėjimo sąlygas, t. y. nesugebėjo laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Pažymėtina ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracija jo elgesio nevertina kaip atitinkančio tokį, kuriam esant būtų galima tęsti bausmės atlikimą lengvojoje nuteistųjų grupėje. R. G. šiuo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 48 balai pagal OASys metodiką. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuo bausmės atlikimo pradžios šie balai nemenkai sumažėjo – nuo 70 iki 48 balų, tačiau, įvertinus šioje nutartyje aptartas problemas, negalima daryti išvados, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. G. probacija bus sėkminga, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Šiuo metu nuteistasis R. G. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.