Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė., sekretoriaujant Ingridai Murzaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. S. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovo 1970,00 Lt žalos atlyginimo ieškovui. Nurodo, kad 2012-05-03 atsakovas J. S. be nustatyta tvarka išduoto leidimo ir nesilaikydamas LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių V skyriaus reikalavimų, Šiaulių mieste, bendro naudojimo valstybinės žemės teritorijoje, šalia atsakovui priklausančios namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nugenėjo dvi geros būklės mažalapes liepas, kurių skersmuo vieno metro aukštyje 27 ir 17 cm, ir vieną nepatenkinamos būklės uosialapį klevą, kurio skersmuo vieno metro aukštyje 21 cm. Šiems medžiams nupjautos skeletinės šakos bei medžių viršūnės. Už šią veiką atsakovui pagal LR ATPK 78 str. 1 d. paskirta 200,00 Lt bauda, kurią atsakovas sumokėjo 2012-07-05, tačiau neatlygino 1970,00 Lt žalos gamtai. Žala paskaičiuota vadovaujantis LR Aplinkos ministro 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika bei 2008-06-26 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad neturėdamas leidimo nugenėjo bendro naudojimo valstybinės žemės teritorijoje augančius medžius, tačiau tą padarė dėl to, kad medžių šakos lietė elektros laidus, medžius sodino jis pats prieš 35 metus, juos prižiūrėjo ir tvarkė, todėl galvojo, kad jokio leidimo medžiams genėti nereikia. Prašo kiek įmanoma mažinti žalos dydį, nes šiuo metu yra senatvės pensininkas, gauna 1342,00 Lt dydžio pensiją, serga onkologine liga, daug pinigų išleidžia vaistams pirkti bei tyrimams atlikti, taip pat turi išlaikyti namą, pirkti kurą, mokėti už elektrą ir vandenį. Sumokėti tokią žalos sumą, kokios prašo ieškovas, jam būtų labai sunku.

Ieškinys tenkintinas dalinai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Iš byloje esančių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 073932, nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 089452, 2012-05-15 vietos apžiūros akto, fotonuotraukų matosi, kad atsakovas J. S., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo medžių genėjimui ir tuo pažeisdamas LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, ir nesilaikydamas LR Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių V skyriaus „Medžių ir krūmų genėjimas“ reikalavimų, 2012 m. gegužės 3 d. bendro naudojimo valstybinės žemės teritorijoje, šalia atsakovui priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nugenėjo dvi geros būklės mažalapes liepas, kurių skersmuo vieno metro aukštyje 27 ir 17 cm, ir vieną uosialapį klevą, kurio skersmuo 21 cm (3-4, 5, 7-10, 11 b. l.). J. S. dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 str. 1 d., 2012 m. gegužės 24 d. buvo nubaustas 200,00 Lt dydžio bauda, paskirtą baudą sumokėjo ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi (5, 6, 15 b. l.). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų atsirado žala gamtai (aplinkai), todėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, paskaičiavo žalos dydį, kuris yra 1970,00 Lt (12 b. l.). Atsakovas žalos fakto ir dydžio iš esmės neginčija, tik prašo mažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į tai, jog medžiai nugenėti nepažeidžiant jų gyvybinių funkcijų, nes iš 2012-10-12 padarytos fotonuotraukos matosi, jog medžiai sužaliavę (51 b. l.), taip pat į jo amžių, sveikatos būklę ir gaunamas pajamas. LR Civilinio kodekso 6.282 str. 3 d. yra numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Iš atsakovo parodymų, byloje esančių dokumentų (atsakovo paaiškinimo) matosi, kad atsakovas medžius nugenėjo dėl to, jog medžių šakos lietė elektros laidus, medžiams pakenkti tikrai nenorėjo, nes pats juos sodino, nugenėjo tiek, nes matė, kad mieste medžiai daug kur taip nugenėti, todėl laikyti, kad atsakovas žalą padarė tyčia, nėra pagrindo. Atsakovas yra senyvo amžiaus (gim. 1937 m.), serga sunkia onkologine liga, jo vienintelis pajamų šaltinis yra 1342,20 Lt dydžio senatvės pensija, iš kurios jis turi ne tik pragyventi, bet ir pirkti brangiai kainuojančius vaistus, atlikti mokamus tyrimus, išlaikyti gyvenamąjį namą (14, 49-50 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5 str. numatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį iki 500,00 Lt. Atmestinas atsakovo atstovės teiginys, kad nuostolių dydis turėtų būti sumažintas 2 kartus dėl to, kad želdiniai sužaloti nepažeidžiant jų gyvybinių funkcijų. Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame dėl atsakovo padaryto pažeidimo, nurodyta, kad medžiai nugenėti nupjaunant jų skeletines šakas bei medžių viršūnes, o tokiu atveju pagal Nuostolių skaičiavimo metodikos 14.5.2. p. laikoma, kad želdiniai sužaloti pažeidžiant jų gyvybines funkcijas (3-4, 17 b.l.).

Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, o ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 – 270 str., 301 - 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, juridinio asmens kodas 1907424486, buveinės adresas M. K. Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiaulių m., 500,00 Lt žalos aplinkai atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15,00 Lt žyminio mokesčio ir 4,50 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų, viso 19,50 Lt valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių miesto apylinkės teismą.