Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-139-1037/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
e1-139-1037/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54165-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
Ž. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-139-1037/2020Proceso Nr. 1-01-1-54165-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutartimi pakeista į 25 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. 2019 m. gruodžio 21 d. apie 23 val. 58 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,82 promilių girtumas), kilusio konflikto tarp jo ir brolio M. P. metu, vieną kartą rankos kumščiu trenkdamas į galvos sritį, sukėlė savo šeimos nariui, t. y. savo broliui M. P., fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. P. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, jog 2019 m. gruodžio 21 d., savo tėvų namuose kartu su broliu vartojo alkoholį. Tarp jo ir brolio M. P. kilus konfliktui, jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė broliui į galvos sritį. Po suduoto smūgio brolis jį pastūmė, pabėgo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi taip pasielgęs.

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo M. P. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 21 d. tėvų namuose jis kartu su broliu Ž. vartojo alkoholį. Kilus konfliktui dėl asmeninių santykių aiškinimosi, Ž. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, dėl ko iškilo gumbas ir jis dėl to juto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio jis pastūmė brolį ir pabėgo iš namų pas savo seserį, kur ir iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, kad broliui atleido ir pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo neturi.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusysis M. P. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešė apie tai, kad namuose (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu smurtavo jo brolis Ž. P., kuris būdamas neblaivus (nustatytas 1,82 promilių girtumas) jį pastūmė ir du kartus dešinės rankos kumščiu jam trenkė. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams rimtų sužeidimų nenustatyta, vietoje, kur buvo suduoti smūgiai, matyti nedidelis gumbas, patinimas.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Virtuvėje, kur vyko konfliktas, matyti išmėtyti rūbai, netvarkinga aplinka, asocialus gyvenimo būdas. Kurioje konkrečioje virtuvės vietoje vyko konfliktas, nukentėjusysis nurodyti negebėjo.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusįjį, ant jo drabužių kraujo žymių nepastebėta. Apžiūrint galvos sritį, plaukuotoje vietoje akivaizdžių sužalojimų nematyti, tačiau atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir apžiūrėjus galvos sritį nustatyta, kad vieta, kur buvo suduoti smūgiai, yra patinusi, matėsi nedidelis gumbas.

Ž. P. 2019 m. gruodžio 22 d. 00 val. 21 min. nustatytas 1,82 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad Ž. P. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Ž. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį nukentėjusįjį. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. Ž. P. nedirba, Užimtumo tarnybos duomenimis darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą griebiasi smurto apsvaigęs nuo alkoholio, nuolatinis administracinių pažeidimų padarymas susijęs su alkoholio vartojimu, dėl to jam skirtinas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis jau prieš tai yra smurtavęs prieš savo šeimos narį, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo Ž. P. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina didesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamasis Ž. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 00 val. 30 min. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 13 val. 20 min. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki 2020 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. P. paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę paliekant visus įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtos dvi dienos, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti Ž. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Tomas Pukšmys