Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui A. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. V. ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas įteikti per Alytaus pataisos namų administraciją jam asmeniškai 2016-08-22 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo 7500 EUR neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl brolio E. R. nužudymo, motyvuodama tuo, kad buvo nužudytas jai artimas giminaitis – brolis, su kuriuo ją siejo draugiški ir šilti santykiai, dėl brolio žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, stresą, nuo kurio negali atsigauti iki šiol.

Iš teismui pateiktų gimimo liudijimų kopijų matyti, jog ieškovė O. R. ir E. R. yra sesuo ir brolis. Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad E. R. (duomenys neskelbtini) mirė.

Teisme nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu atsakovas A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), nuo 03.00 val. iki 09.00 val., konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą peiliu E. R. į krūtinės dešinę pusę, tuo padarydamas įvairius sužalojimus, kas komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu, ryškia vidaus organų mažakraujyste, dėl ko E. R. mirė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Taigi atsakovo A. V. nusikalstamų veiksmų pasekmė, t.y. E. R. mirtis, yra nustatyti teismo nuosprendyje ir šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, bet ir artimiesiems giminaičiams, t.y. broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-853/2007, Nr. 2K-151/2006, Nr. 3K-3-351/2007).

Byloje nustatyta, kad ieškovė su nužudytu asmeniu buvo susiję artimų giminaičių ryšiais, kuris, kaip nurodo ieškovė reiškėsi bendravimu nuo vaikystės. Neabejotina, kad tragiška brolio netektis ieškovei sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą ir stresą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Teismas atsižvelgia į ieškovės dvasinio pobūdžio pakenkimus, į jos ir brolio bendravimo intensyvumą, į tai kad iš ieškovės brolio buvo atimta didžiausia vertybė – gyvybė tyčiniais atsakovo veiksmais, dėl ko atsakovas nuteistas ir šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. V. priteistina 5000 EUR dydžio neturtinė žala.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo teismas priteisia 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 112,50 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) bei 1,16 EUR pašto išlaidos priteistina iš atsakovo valstybei.

Ieškovė įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė, todėl teismas šių išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei O. R. (a.k. duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V. (a.k. duomenys neskelbtini) 5000,00 EUR (penkis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. V. (a.k. duomenys neskelbtini) 113,66 EUR (vieno šimto trylikos eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Išaiškinti atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Ukmergės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.