Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-861-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
e1-861-716/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-861-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01835-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams; BK 63 straipsnio 4, 9, dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei, o būtent: jis 2022 m. sausio 14 d. apie 20.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine V. G. metu minkštuoju virtuvės kėdės atlošu tyčia sudavė jai vieną smūgį į pakaušį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – sugyventinei V. G. fizinį skausmą.

V. J. tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nori pasakyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo sugyventine V. G., kurią pažįsta apie 8 metus, kartu pradėjo gyventi maždaug nuo 2015 metų. Anksčiau gyveno vienu adresu, dabar gyvena būtent (duomenys neskelbtini). Šis butas, kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso V. ir jos šeimai. Su V. yra susilaukę sūnaus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai amžiaus. Vakar dieną, t. y. 2022 m. sausio 15 d., jis dienos metu buvo bute, su V. ir sūnumi K. Buvo vartojęs nedidelį alkoholio kiekį, alkoholį vartoja retai, bet kadangi buvo savaitgalis, jo buvo pavartojęs. Kuomet pavartojo alkoholio, tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas. Mano, konfliktas kilo dėl, to jog jis buvo vartojęs alkoholio. Jie tuomet apsipyko, ir pas juos atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją jis nežino, bet atvykę policijos pareigūnai jam pasakė, kad jam teks važiuoti į policijos įstaigą, jam paklausus klausimą dėl ko teks važiuoti, pareigūnai atsakė, jog žino dėl ko, jis atsakė jog žino. Tuomet, jis su policijos pareigūnais išvyko ir buvo pristatytas į policijos komisariatą. Apie tai kas išdėstyta pranešime apie įtarimą, nori pasakyti, kad jis su tuo sutinka tik iš dalies, neneigs, kad namuose tarp jo ir V. kilo žodinis konfliktas bei kad buvo vartojęs alkoholio. Daugiau nieko nebuvo įvykę, tikrai nebuvo smurtavęs prieš V., nieko jai nedarė. Mano, kad V. tiesiog taip pasakė policijos pareigūnams iš pykčio ant jo. Nori pasakyti, kad su V. jis nori susitaikyti, nenori spręsti konfliktų per policiją, dėl kilusio tarp jų konflikto nori V. atsiprašyti, nes ją myli. Žodinio konflikto tarp jo ir V. metu, namuose buvo jų sūnus K., kuris galėjo girdėti konfliktą. Dar nori paminėti, kad anksčiau jų šeimoje nebuvo jokio smurto artimoje aplinkoje, niekada nebuvo smurtavęs ar skriaudęs V. Kol vyks tyrimas jis sutinka laikinai nebendrauti su V. ir nesilankyti jos bute, pats laikinai gyvens pas savo krikšto mamą I. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 68-69).

Papildomai apklaustas V. J. parodė, kad kaltę prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Kartu su sugyventine V. G. ir jų sūnumi K. gyvena jos bute, (duomenys neskelbtini). Penktadienį, t. y. 2022 m. sausio 14 d. jis anksti grįžo namo iš darbo. Namuose nieko nebuvo. Po 18.00 val. namo iš darbo grįžo V. su K., kurį ji paėmė iš vaikų darželio. Jis sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. V. nurengė sūnų ir nuvedė jį į kambarį. Po to ji atėjo pas jį į virtuvę ir pirmas jos klausimas buvo: „Tai ką čia švenčiam?“ Jis iš pradžių tylėjo, bet V. ir toliau bambėjo. Jie iš tikrųjų bartis pradėjo tik žodžiais, nors nei jis, nei sugyventinė nėra ramūs ir nenutyli vienas kitam, o kartais reikėtų patylėti. V. iš kambario vaikščiojo į virtuvę pirmyn atgal ir jie vis persimesdavo žodžiais. Ką tokio tiksliai ji jam pasakė, neprisimena, bet jam girtam užvirė kraujas. Virtuvėje turi minkštas sulankstomas kėdes. Paėmė vieną iš jų ir nuėjo pas V. į kambarį. Užėjęs pamatė, kad ji sėdi pusiau nusisukusi į duris. Kad ji jam daugiau nebambėtų, jis užsimojo ir pataikė jai minkštuoju kėdės atlošu kažkur į pakaušį. Ji jam nieko nepasakė, paėmė telefoną ir išėjo iš kambario. Vėliau pamatė, kad atsidaro buto durys ir į namus užeina policijos pareigūnai. Jie pasikalbėjo su V., pasikalbėjo su juo ir pasiūlė jam gražiuoju eiti kitur nakvoti ir nekonfliktuoti. Aišku, nelabai jis tokiu oru norėjo eiti į lauką, bet išėjo. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, jis grįžo į laiptinę, skambino į duris, prašė, kad V. jį įleistų. Durų ji jam neatidarė ir jis naktį praleido laiptinėje. Dar nuėjo į naktinę parduotuvę, „užsiprekino“. Kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 15 d., paprašė V. sesers pagalbos. Ji paskambino V. ir prašė, kad ji įleistų jį atgal namo. Kelintą tiksliai grįžo į namus, nepasakys. Nusiprausė, pavalgė ir nuėjo miegoti. Prabudo nuo buitinio triukšmo ir pamatė namuose svetimus žmones. Vyresnio amžiaus vyriškį ir moteriškę. Kai pradėjo aiškintis, kas jie čia tokie, paaiškėjo, kad tai specialistai iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Vyriškis visaip bandė jį provokuoti, grasino jam iškviesti policiją ir t. t. Jam jo toks elgesys nepatiko, pamena, kad jam negražiai atsakė. Kas šeštadienį iškvietė policiją, jis nežino. V. tikrai nenorėjo rašyti pareiškimo, o ką pareigūnams prikalbėjo Vaiko teisių apsaugos darbuotojai, jis negirdėjo, bet jam policijos pareigūnai liepė rengtis, po ko išvežė jį į areštinę. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi, V. jis nuoširdžiai atsiprašė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 74-75).

Nukentėjusioji V. G. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 14 d. apie 18.00 val. grįžo iš darbo namo, (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo virtuvėje sėdintį ir vartojantį alkoholį savo sugyventinį V. J., norėjo jį sudrausminti, kad šis nevartotų alkoholio, po šių jos išsakytų žodžių V. J. su ja pradėjo konfliktuoti, keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais (tiksliai neatsimena kokiais), tuomet ji pasakė, kad jis išeitų iš jos buto, po šių jos išsakytų žodžių V. J. pradėjo agresyvėti bei jai būnant miegamajame kambaryje šis iš virtuvės paėmė prie stalo stovinčią kėdę bei įbėgęs į miegamąjį kuriame buvo ji ir jos sūnus, trenkė jai su kėde per galvą laikydamas kėdę dešinėje rankoje. Po šių V. J. veiksmų ji pajuto stiprų fizinį skausmą galvos srityje, galinėje galvos dalyje atsirado patinimas, jos vaikas pamatęs, kad jos sugyventinis V. J. prieš ją smurtauja, išsigando ir pradėjo šaukti. Jie su sugyventiniu gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų, turi bendrą sūnų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), bute gyvena nuolatos kartu ir veda bendrą ūkį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sugyventinio veiksmų (b. l. 12).

Papildomai apklausta nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2022 m. sausio 14 d. vakare ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jai. Bute gyvena ji, V. ir jų sūnus K. Grįžusi namo pamatė, kad V. sėdi virtuvėje ir geria degtinę. Ant stalo stovėjo 0,7 l talpos degtinės butelis. Sugyventiniui pasakė pastabą, kad tiek negėrė, o dabar vėl vartoja. V. tai nepatiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis visą vakarą ją žodžiu provokavo. Ji aišku irgi netylėjo, nors ir matė, kad jis susierzinęs. Buvo kelis sykius nuėjusi pas jį į virtuvę. Kiekvieną kartą jai užėjus, jis vis pakomentuodavo ir pasakydavo keletą „gražių“ žodžių. Ji jam atkirsdavo atgal, kol jai tai atsibodo ir ji nuėjo į kambarį, palikusi jį vieną virtuvėje toliau gerti. Tai buvo kažkur apie 20.00 val. Sėdėjo ant lovos pusiau pasisukusi į duris, net nespėjo tinkamai sureaguoti, kai V. įlėkė pas ją į kambarį. Rankose jis laikė kėdę, kurią atsinešė iš virtuvės. Jis užsimojo ir vieną kartą kėdės minkštuoju atlošu sudavė jai į pakaušį. Iš karto po smūgio jai labai skaudėjo. Nenorėdama gauti daugiau smūgių, ji apsisuko, paėmė telefoną ir buto raktus, išėjo į laiptinę, užrakino duris ir paskambino 112. Atvykę policijos pareigūnai pabendravo tiek su ja, tiek su V. Pareigūnai jį išlydėjo iš buto. Kai ekipažas išvažiavo, jis pradėjo skambinėti ir daužyti į duris, nes ji jo į namus nebeleido. Po to jis išėjo į lauką ir pradėjo mėtyti savo telefoną į buto langus taip trukdydamas jiems su vaiku ilsėtis. Kiek tiksliai jis daužėsi į duris ir mėtė telefoną, ji nežino, į laikrodį nežiūrėjo, tačiau antrą kartą paskambino 112. Atvykę pareigūnai, kiek matė per langus ieškojo V. kieme, tačiau jo nerado. Į namus V. grįžo kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 15 d. Matė, kad jis girtas. Ar čia dėl vakarykščio vartojimo, ar jis kur „pasitaisė sveikatą“, ji nežino, bet šeštadienį namie jis negėrė ir alkoholio su savimi neturėjo. 2022 m. sausio 15 d. tarp 12.00 val. ir 13.00 val. kažkas paskambino į duris. Atidarius jas pamatė vyriškį ir moteriškę. Jie pasisveikino ir prisistatė, kad yra iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos, gavo pranešimą iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje. V. tuo metu ramiai miegojo kambaryje. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojas jai tiesiai šviesiai pasakė: „Mes viską žinome. Nėra čia ko jo gailėtis. Rinkitės, arba rašote pareiškimą, arba mes pasiimam vaiką.“ Ji aišku pasirinko sūnų, nors iš tikrųjų neplanavo rašyti pareiškimo V. atžvilgiu. Vyriškis iš vaiko teisių iškvietė policiją. Kol laukė pareigūnų, V. pabudo, pamatė svetimus žmones namuose. Jam tai aišku nepatiko ir jie susikivirčijo su vyriškiu iš vaiko teisių. Atvykę policijos pareigūnai V. išvežė į areštinę. Dėl to vienintelio smūgio kėdės atlošu į pakaušį, ji nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Šiuo metu jos sugyventinis V. namie negyvena, o ji nori, kad jis grįžtų gyventi namo, nes jie susitaikė, jis jos nuoširdžiai atsiprašė (b. l. 27-28).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 14 d. apie 18.00 val. grįžusi namo, pareiškėja rado savo vyrą V. J. neblaivų, dėl to norėjo jį sudrausminti, po ko jis pasidarė agresyvus ir žodinio konflikto metu, paėmęs iš virtuvės kėdę, atėjo į miegamąjį kambarį ir trenkė su kėde jai į galvą, po ko ji pajuto fizinį skausmą, ant galvos atsirado patinimas (b. l. 1-2).

Iš fotonuotraukų matyti įvykio vieta - butas, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios patirto smūgio vieta, ir kėdė (b. l. 6-9).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad vaiko teisių specialistai atvykę į šeimą rado neblaivų tėvą, kuris elgiasi agresyviai, konfliktuoja. Yra nepilnametis vaikas. Apie įvykį pranešta 2022 m. sausio 15 d. 15.33 val. (b. l. 43-47).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 (patikros sertifikatas Nr. 1527469, galioja iki 2022 m. kovo 16 d.) V. J. 2022 m. sausio 15 d. 18.00 val. buvo nustatytas 1,57 promilės girtumas (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo V. J. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios V. G. parodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro išrašo duomenys, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kokiu įrankiu buvo padaryta nusikalstama veika, kurioje vietoje nukentėjusioji pajuto skausmą ir alkotesterio kvitas patvirtina, kad V. J. būdamas neblaivus sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. G., t. y. šeimos nariui. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, V. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 99, 101).

V. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką V. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. V. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas du kartus, tačiau teistumas yra išnykęs (b. l. 84-86), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 89-92). V. J. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, kartu su partnere augina vaiką. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie asmens gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus prokurorės prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

V. J. padarė nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš artimą asmenį. Dėl to tikslinga jam kartu su bausme skirti BK 72² straipsnyje numatytą ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu V. J. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 15 d. 16.20 val. (b. l. 59-60) iki 2022 m. sausio 16 d. 12.41 val. (b. l. 62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas minėtas V. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, per du mėnesius išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. J. skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, ir per du mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 16 d. kaip atliktą dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas