Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-585-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
1S-585-238/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Nr. 1S-585-238/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2008-03-03, bausmės pabaiga – 2018-04-15.

Nuteistasis V. S. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015 m. sausio 27 d. priimtu nutarimu Nr. 93-59 nutarė taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 2 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015 m. sausio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 27 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Atlikus vertinimą naudojant HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė ir elgesys per visą bausmės laiką – nuteistasis per bausmės laiką padarė net devynis režimo pažeidimus, neatsižvelgta į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dalies dydį, todėl nuteistajam V. S. šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis V. S. atitinka tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau vien to nepakanka. V. S. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (žmogžudystė dėl chuliganiškų paskatų), teisme savo kaltės nepripažino, šiuo metu iš dalies suvokia neigiamas ir negrįžtamas įvykdyto nusikaltimo pasekmes, neatlikta bausmės dalis dar didelė. Teismas sprendė, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir lygtinai paleisti jį iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad nusikaltimo sunkumas negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes teisingumo principas yra įgyvendinamas tuomet, kai yra paskiriama bausmė. Mano, kad neatlikta bausmės dalis, lyginant su paskirtąją, yra santykinai maža, atitinkanti LR BVK reikalavimus. Prieš padarydamas nusikalstamą veiką dirbo, yra baigęs Veisiejų technologijos ir verslo mokyklą, įgijęs specialybę, anksčiau neteistas, pradėjęs atlikinėti bausmę iškart pasirinko darbo būrį. Atlygį skyrė teismo priteistam civiliniam ieškiniu dengti. Išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti. Pataisos namuose dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, projektuose. Taip pat atlikdamas bausmę sukūrė šeimą. Nėra susijęs su kriminaline subkultūra, yra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių, suvokia laisvės apribojimo prasmę ir pasekmes. Jis atlikdamas bausmę motyvuotai keitė savo elgesį ir požiūrį į įstatymais pagrįstas visuotinai priimtas normas, todėl pagrįstai tikėjosi, jog valstybė už pastangas jam atsilygins ir paleis jį iš laisvės atėmimo vietos, tuo užtikrins jo pasitikėjimą teisine darna ir saugumu. Konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo teisingumo principo. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jo vertinimo rezultatas yra 27 balai, tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą – padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – kvalifikuotas nužudymas (veikiant bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų), teisminio proceso metu V. S. savo kaltės nepripažino, šiuo metu tik iš dalies suvokia neigiamas ir negrįžtamas įvykdyto nusikaltimo pasekmes; elgesį bausmės atlikimo metu – net devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, aštuonis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, buvo skatintas trylika kartų, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Pažymėtina ir tai, kad visus devynis vidaus tvarkos pažeidimus nuteistasis padarė atlikęs beveik pusę paskirtosios bausmės ir jau gavęs devynis paskatinimus, pažeidimus padarė gana neseniai (2012-2013 metais), o tai rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose pablogėjo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu nustatyti ne tik formalųjį neatliktos bausmės pobūdį, tačiau ir jos sąsają su materialiaisiais pagrindais. Tai, kad nuteistasis atliko būtinąją bausmės dalį, kurią būtina atlikti siekiant pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, savaime nepaneigia teismo teisės vertinti atliktos bausmės dalį materialiųjų sąlygų kontekste. Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nustatyta daug V. S. kriminogeninių veiksnių – teisės pažeidimai, finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (27 balai pagal OASys) yra žema, tačiau jo atžvilgiu nesudaro besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Manytina, kad nuteistojo V. S. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą (pataisos namuose dirbo, dengė priteistą civilinį ieškinį, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir pan.), tokios neabejotinos išvados taip pat nesuponuoja.

Nuteistasis V. S. skunde nurodo, kad jis atlikdamas bausmę motyvuotai keitė savo elgesį ir požiūrį į įstatymais pagrįstas visuotinai priimtas normas, todėl pagrįstai tikėjosi, jog valstybė už pastangas jam atsilygins ir paleis jį iš laisvės atėmimo vietos. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo motyvas pasitaisyti neturėtų būti siejamas su tikslu kuo greičiau išeiti į laisvę – tokiu būdu nuteistasis pats nurodo, kad savo elgesį keitė formaliai ir tik tam, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Manytina, kad nuteistasis nevisiškai teisingai supranta tikslus, kurie yra siekiami jam bausmę atliekant pataisos namuose. Lygtinis paleidimas nuteistiesiems taikomas tuomet, kai galima padaryti išvadą, jog asmuo padarė teigiamas išvadas dėl savo nusikalstamų veiksmų, pasitaisė ir savo elgesiu įrodė, jog toliau gali atlikti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės. Tačiau šiuo metu padaryti tokią išvadą nėra objektyvaus pagrindo.

Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus (t. y. priimti tik tokį sprendimą, kokį priėmė komisija), nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra labai didelė – daugiau nei treji metai. Paleidus nuteistąjį V. S. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik nuteistojo pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali V. S. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo V. S. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. S. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė