Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-05-31 · Civilinė byla Nr. 2-71-830/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-31
Bylos Nr.
2-71-830/2011
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01279-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Kęstutis Galvičius, Kęstutis Jaruševičius
Nuorašas
Civilinė byla Nr.2-71-830/2011Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01279-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.1.
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 31 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Loretai Klezienei,dalyvaujant ieškovui V. K.,jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,atsakovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jaruševičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalinimo, pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu bei teismo posėdyje prašo nutraukti jo ir atsakovės A. K. santuoką, įregistruotą 1992-02-29 Biržų rajono valdybos CMS dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę K, o atsakovei F; žemės sklypą 0,1308 ha, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 3604-0034-0089, pripažinti jo asmenine nuosavybe. Nurodo, kad šeima iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji 2007-05-15 paliko šeimą ir išvyko gyventi į užsienį. Atsakovė buvo jam neištikima, nes gyvenant santuokoje, atsakovei užsienyje gimė du vaikai, kurių tėvas yra ne jis. Nuo 2007-05-15 kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, atskirai tvarko ūkinius ir kitus reikalus. Dėl atsakovės veiksmų jam pablogėjo sveikata, sutriko miegas, jaučia nerimą, pastoviai maudžia galvą, jaučiasi palūžęs. Šiuo metu juos su atsakove sieja tik formalūs ryšiai, atkurti santuokos nebesitiki ir nebenori, todėl santuoka nutrauktina. Gyvenant santuokoje su atsakove jokio turto neįgijo, tik jis už savo investicinius čekius išsipirko žemę, kurią paveldėjo po tėvo mirties, todėl minėta žemė pripažintina jo asmenine nuosavybe. Kreditorių neturi, išlaikymo nereikalauja.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad nesutinka su atsakovo ieškiniu prašo jį atmesti. Prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo prašo jai pakeisti pavardę į ikisantuokinę – Flenderytė; žemės sklypą, adresu Žemaitės g. 49 pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe ir ½ šio sklypo priteisti jai. Atsiliepime nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ieškovas yra nesugyvenamo būdo, ūmus, nepastovus, nenuspėjamas, agresyvus. Santuokos metu ieškovas visiškai nesirūpino sūnumi. Ginčijamas žemės sklypas yra įgytas santuokos metu, todėl vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostatomis pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės atsiliepimą. Nurodė, kad santuoka iš esmės iširo jau prieš atsakovei išvykstant į užsienį. Tą lėmė ūmus ir konfliktiškas ieškovo charakteris, nenorėjimas vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1992-02-29 Biržų rajono valdybos CMS, įrašo Nr. 36 (b.l. 14). Ieškovė ir atsakovas turi bendrą vaiką O. K. gim. 1992-06-10 (b.l. 15). Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 3604-0034-0089, įregistravimo pagrindas 1995-01-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 469 (b.l. 11); ieškovui nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Žemaitės g. 49, Biržai, unikalus Nr. 3696-0004-6019 su priklausiniais, įregistravimo pagrindas 1992-05-13 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. II-2724 (b.l. 12). Iš paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. II-2724, matyti, kad po tėvo mirties V. K. paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) bei investicinę sąskaitą (b.l. 23). Iš 1992-09-09 mokėjimo pranešimo matyti, kad V. K. buvo išsiųstas mokėjimo pranešimas nurodant, kad už žemę reikia sumokėti 6362 investicinius čekius nurašant iš jo investicinės sąskaitos Nr. I-10568; 1992-09-09 mokėjimo pranešimas, kad 6362 nurašyta iš nebalansinės sąskaitos Nr. I-10568 (b.l. 20-21). Iš 1995-01-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 469 matyti, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), V. K. parduotas remiantis 1992-09-25 Biržų rajono valdybos sprendimu Nr. 543 ir 1995-01-13 sprendimu Nr. 15, už žemę atsiskaityta 1992-09-09 (b.l. 24). Iš Taupomosios knygelės sąsk. Nr. I-10568 duomenų matyti, kad V. K. paveldėjo 10 000 investicinių čekių, vėliau 6363 investinciniai čekiai buvo nurašyti (b.l. 17-18, 55). Iš VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės išrašo iš med. dokumentų matyti, kad V. K. pas psichiatrus gydosi nuo 2007 m. 8 mėn., diagnozė: vidutinio sunkumo depresija (b.l. 8), Iš VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos duomenų apie suteikta palaikomosios psichoterapijos paslaugos matyti, kad V. K. psichologinę krizę sąlygojo netikėtas žmonos išvykimas į užsienį 2007 m. ir staigus visiškas santykių su sutuoktiniu nutraukimas. Ikikrizinė aplinkybė buvo santykių su žmona blogėjimas dviejų paskutinių metų laikotarpiu, kai žmona ėmėsi verslo, keitėsi jos bendravimo ratas ir gyvenimo būdas. Žmonai išvykstant paaiškėjo, kad ji jau kurį laiką planavo savo ateitį individualiai, nebendrindama planų su sutuoktiniu ir nebesiedama su juo bendro gyvenimo (b.l. 86).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija, kad išvažiavo palikdama šeimą, tačiau nurodo, kad taip pasielgė dėl to, kad ieškovas yra nesugyvenamo būdo bei visiškai nesirūpino šeima. Atsakovė neneigia ir tai, kad šiuo metu gyvena užsienyje su kitu vyriškiu ir yra susilaukus 2 vaikų.

Teismui nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes kurios buvo ištirtos ir išanalizuotos teismo posėdžio metu

Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovės A. K. kaltės. Atsakovės kaltė šioje byloje dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Teismas pažymi, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas nustatytas pareigas – nebuvo lojali sutuoktiniui, buvo neištikima, nenutraukus santuokos paliko šeimą, pradėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo susilaukė 2 vaikų (ką patvirtina bylos duomenys b.l. 80-83). Ieškovas teigia siekęs išsaugoti šeimą, ir tai nėra nuginčyta bylos medžiaga. Byloje apklausti liudytojai A. K., R. D., A. T., Z. B. patvirtino, kad aštrių konfliktų Klingų šeimoje iš esmės nebuvo, A. K. išvykimas į užsienį buvo netikėtas, sutuoktiniai nebuvo asocialūs, konfliktiški, šeima gyveno tvarkingai, ką patvirtina ir sodybos nuotraukos (b.l. 88-97). Atsakovė tik formaliai nurodė, kad ir ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas buvo agresyvus, nenuspėjamas, nepastovus, tačiau tai nėra įrodyta jokiais įrodymais. Priešingai, iš VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos duomenų apie suteikta palaikomosios psichoterapijos paslaugos matyti, kad V. K. yra emociškai jautri, žemo agresyvumo lygio, lengvai pažeidžiama asmenybė, kuriai būdingas gyvenimo tikslų ir interesų kryptingumas bei pastovumas (b.l. 86).

Teismas iš dalies sutina su atsakove, kad ir ieškovas nepakankamai rūpinosi bendru vaiku, ką iš esmės pripažino ir ieškovas, nurodydamas, kad su sūnumi yra prarastas ryšys. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti O. K., V.L. F.. Atsakovei išvykus, bendras vaikas (O. K.) liko gyventi pas močiutę, ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad vaikas gyventų su juo, motyvuodamas, kad taip norėjo atsakovė. Tačiau teismo nuomone, įvertinus tuometinį vaiko amžių, situaciją šeimoje, ieškovo ligą (nustatytą depresiją), darytina išvada, kad tai nebuvo ieškovo esminis sutuoktinio pareigos pažeidimas, lėmęs santuokos iširimą.

Sprendžiant žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), 0,1308 ha, unikalus Nr. 3604-10034-0089, klausimą teismas pažymu, kad nors šis sklypas buvo įgytas 1995 metais, tačiau sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovui teigiant, kad ginčo sklypas buvo įgytas už paveldėtus po tėvo mirties investicinius čekius, aktualios yra CK 3.89 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. normos. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo turtas yra pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, jeigu testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas pažymi, kad taikant naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki 2000 m. CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 str.1 d. 7 p. nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Žemės sklypo įgijimo metu galiojusio santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto įgijimo (perleidimo) sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.

Atsižvelgiant į visa tai, žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), 0,1308 ha, unikalus Nr. 3604-0034-0089, pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe. Teismas konstatuoja, kad ieškovo įgytas žemės sklypas buvo įgytas už asmenines (paveldėtas) lėšas. Ieškovas mirus tėvui paveldėjo jo turtą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais(duomenys neskelbtini). Paveldėjus namą ieškovas įgijo teisę išsipirkti valstybinę žemę po šiuo namu. Pažymėtina, kad su ieškovas su namu paveldėjo ir tėvo investicinę sąskaitą su 10000 investicinių čekių (b.l 23, 55). Iš mokėjimo pranešimo bei Pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos, matyti, kad už minėtą žemę buvo atsiskaityta 1992-09-09, nurašant 6362 investicinių čekių nuo ieškovo sąskaitos, Mokėjimus atliko ieškovas (b.l. 17-18, 20-21, 55.); ieškovas iš esmės atsiskaitė už valstybinę žemę paveldėtais investiciniais čekiais, ką patvirtina įrašai Taupomojoje knygelėje (b.l. 17-18, 55); ginčo žemės sklypas buvo registruotas, kaip ieškovo nuosavybė (b.l. 11), kas patvirtina, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Visa tai yra pagrindas pripažinti ginčo žemės sklypą ieškovo nuosavybe, CK 3.89 1 d. 2 p ir 7 p. pagrindu.

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė – F. Dėl pavardės nėra ginčo, atsakovė neginčija, bei prašo, kad po santuokos nutraukimo jai būtu grąžinta ikisantuokinė pavardė.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš pilnai, o ieškovas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas 100% (b.l. 5) bylinėjimosi išlaidos byloje priteistinos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. V. K. ieškinį tenkinti.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1992-02-29 Biržų rajono valdybos CMS (santuokos įrašo Nr. 36), nutraukti dėl A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Santuoką nutraukus A. K. palikti ikisantuokinę pavardę – F.

Žemės sklypą 0,1308 ha, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 3604-0034-0089 pripažinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 277 Lt (du šimtus septyniasdešimt septynis litus) litų žyminio mokesčio, 432,86 (keturis šimtus trisdešimt du litus 86 ct) už suteikta antrinę teisinę pagalbą ieškovui, 29,10 Lt (dvidešimt devynis litus 10 ct) dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Įsiteisėjus sprendimui, jo nuorašą per 3 dienas išsiųsti Biržų rajono savivaldybės administracijos CMS ištuokos fakto įregistravimui.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas