Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui ir departamento vyriausiajam specialistui K. K. , trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant UAB ,,Naujamiesčio būstas“, R. J. , A. K. , dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, patikslino antrąjį skundo reikalavimą ir prašė įpareigoti Departamentą įpareigoti A. K. likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Departamento sudarytai komisijai 2007 m. birželio 6 d. atlikus patikrinimą, tiriant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) 2007 m. gegužės 9 d. persiųstą pareiškėjo skundą, apie patikrinimo išvadas pareiškėjas buvo informuotas 2007 m. liepos 13 d. raštu Nr. (100)11.55-563, tačiau su juo nesutiko, teigdamas, kad jis formalus. Pakartotinai atlikus patikrinimą ginčo bute, dalyvaujant Inspekcijos specialistei, pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas dėl minėtame bute vykdomų remonto darbų teisėtumo ne kartą su skundais kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, šiuos skundus tyrė kompetentingos komisijos, tačiau savavališkų darbų vykdymo faktai nepasitvirtino.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas K. K. pareiškėjo skundą prašė atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. J. pareiškėjo skundą prašė tenkinti. Išdėstė tokią pačią poziciją kaip pareiškėjas.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad jai pradėjus buto remontą, pareiškėjas jos veiksmus nuolat skundžia Departamentui, nors ji įvykdė visus Departamento vyriausiojo specialisto K. K. nurodymus ir reikalavimus, susijusius su bute vykdomais remonto darbais, jos lėšomis buvo atliktos kelios ekspertizės, kurios patvirtino pareiškėjo skundų nepagrįstumą, šios išvados iki šiol nėra paneigtos. Visi pareiškėjo skundai susiję ne su jo susirūpinimu tariamai galima namo griūtimi, o su siekiu priversti ją apmokėti už jo buto remontą, kuris reikalingas tam, kad būtų pašalinta tariamai šiam butui dėl jos atliekamų buto remonto darbų padaryta žala.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.

II.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad remonto darbai ginčo bute atliekami be projekto, statybos leidimo ir namo bendrasavininkių sutikimo, pagrįstumo.

Dėl K. K. veiksmų, nelikviduojant savavališkos statybos padarinių.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnas 2007 m. balandžio 12 d. V. K. surašė reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – iki 2007 m. liepos 15 d. butą atstatyti į buvusią padėtį, o 2007 m. liepos 17 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu konstatavo, kad reikalavimas įvykdytas – vidaus atitvarinėje sienoje buvusi niša užmūryta, kas reiškia, kad atsakovai buvus savavališką statybą pripažino tik dėl šio elemento – nišos vidaus atitvarinėje sienoje išmūrijimo, reikalavimo įvykdymą tinkamai kontroliavo ir pasiekė, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti. Nei 2007 m. kovo 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. (101)11.11-36, nei 2007 m. kovo 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nei 2007 m. balandžio 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje už Statybos įstatymo 12 ir 23 straipsnių reikalavimų pažeidimus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 1 dalį V. K. paskirta administracinė nuobauda, nėra nuginčyti ir yra privalomi teismui. Jais konstatuotas tik savavališkas minėtosios nišos iškirtimas, kitų savavališkos statybos elementų juose nėra užfiksuota. Pareiškėjas ir R. J. , manydami, kad šiais aktais V. K. ar A. K. nepagrįstai nepatraukti už kitus savavališkos statybos veiksmus ir kad šiais veiksmais pažeistos jų subjektinės teisės, irgi galėjo juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ 2007 m. birželio 5 d. akto dėl statybos darbų įvertinimo.

UAB „Naujamiesčio būstas“ yra savivaldybės įmonė, teikianti daugiabučių namų administravimo ir komunalines paslaugas Naujamiesčio seniūnijos gyventojams. Įmonė administruoja butų ir kitų patalpų bei jų savininkų/naudotojų apskaitą, apskaičiuoja mokesčius už atliktus pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, remontavimo, rekonstravimo ar kitokio tvarkymo darbus, juos paskirsto ir pateikia butų ir kitų patalpų savininkams/naudotojams, apskaičiuoja mokesčius už komunalines paslaugas. Teikdama paslaugas įmonė rengia mokėjimo pranešimus internete, atlieka pastatų bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, apžiūrą, remontą, pastato paruošimą šildymo sezonui, šalto, karšto vandentiekio bei kanalizavimo įrengimų ir tinklų apžiūrą, profilaktiką ir priežiūrą, reguliavimą, remontą ir rekonstrukciją, šildymo sistemų apžiūrą, profilaktiką ir priežiūrą, reguliavimą, paruošimą šildymo sezonui, remontą ir rekonstrukciją, elektros tinklų ir skydinės apžiūrą, profilaktiką ir priežiūrą, remontą ir rekonstrukciją, ventiliacijos sistemos ir angos priežiūrą ir remontą, šiukšlių šalinimo angos ir įrangos priežiūrą ir remontą, teikia avarinių tarnybų paslaugas, atlieka bendrojo naudojimo patalpų apžiūrą, valymą ir remontą (www.naujamiescio-bustas.lt). Jokios statybos valstybinės priežiūros funkcijos teisės aktais jai nėra pavestos, tad jos parengtas 2007 m. birželio 5 d. aktas, atlikus pareiškėjo buto patikrinimą, nei atsakovui, nei teismui nėra privalomi. Bendrovės 2007 m. birželio 5 d. aktas dėl pareiškėjo buto užpylimo gali būti vienu iš įrodymų ginče su A. K. dėl nuostolių atlyginimo, jei toks yra kilęs ar kiltų.

Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Pareiškėjo V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio reikalavimo pažeidimo, ir nagrinėjant bylą iš naujo, būtina rinkti ir vertinti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 str. 1d. 1 ir 2 p. ir 142 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl bute adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) vykdomos statybos rūšies ir dėl statybos valstybinę priežiūrą įgaliotos vykdyti institucijos (jos pareigūnų) veiksmų.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 str. 1 d. (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcija). Pagal įstatymo 2 straipsnio 13 dalį (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.

Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 7 punkte nurodytos tokios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas: statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas; statinio nugriovimas. Pagal Reglamento 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas - iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Darbai, kuriuos atlikus esamas statinys įgauna naują kokybę, išvardinti Reglamento 9.1 – 9.15 punktuose.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateikiama tokia statinio remonto sąvoka: ,,statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti“. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą, kurie yra apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse.

Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai - balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Statinio paprastasis remontas kai: atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai - šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Pagal Reglamento 13 punktą pagrindinis principas, kuris lemia statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui – šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Laikančiąsias sienas Reglamentas apibrėžia kaip išorines laikančiąsias bei vidines sienas (6.2 p.). Išorinė laikančioji siena – vertikali statinio išorinė konstrukcija, ribojanti statinį iš išorės ir laikanti kitų statinio konstrukcijų svorį (6.3 p.). Vidinė siena – vertikali statinio vidinė konstrukcija, atskirianti vieną patalpą nuo kitos ir laikanti kitų statinio konstrukcijų svorį (6.5 p.). Prie pagrindinių statinio paprastojo remonto darbų pagal Reglamento 14 punktą priskiriami: vidaus sienose užtaisomos durys, langai, kitos angos; atveriamos buvusios laikinai užtaisytos angos (14.6 p.); vidaus sienose įrengiamos nišos, kai nišos gylis neviršija pusės sienos storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas sienos storis (14.7 p.); šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai (14.17 p.); pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai to paties ar kito tipo elementais (tarp jų – šilumos punktai), nekeičiant visos sistemos pralaidumo.

Statybos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 2.2 punkte (2005 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-599 redakcija) taip pat nurodyta, kad statybos leidimas vykdyti <...> statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą <...> yra privalomas, išskyrus statinio paprastąjį remontą.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija, kuri privalo tikrinti ar nevykdoma savavališka statyba, ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia trečiųjų asmenų pagrįstų interesų ir kt. Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai turi teisę Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas (27 str. 6 d. 3 p.); jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį).

Atsižvelgiant į aprašytą statybos darbų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą pirmiausia būtina nustatyti kokios rūšies statybos darbai bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi. Tik atsakius į šį klausimą bus galima spręsti, ar statybos valstybinę priežiūrą Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 bei 4 dalių nuostatų pagrindu įgaliotas vykdyti viešojo administravimo subjektas tinkamai ar netinkamai atliko savo pareigas, kokių pareigų neatliko bei kokias teisines pasekmes padaryti pažeidimai, jei tokie būtų nustatyti, sukėlė pareiškėjui ir kokiu būdu turėtų būti apgintos jo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, nei pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių nenustatinėjo, t.y. kilusio ginčo iš esmės nesprendė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek A. K. , kuri yra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) savininke nuo 2006 m. gruodžio 1 d., tiek V. K. (kaip asmeniui, veikiančiam pagal A. K. įgaliojimą) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas 2006 m. gruodžio 15 d., 2007 m. kovo 14 d. buvo surašęs savavališkos statybos aktus ir administracinio teisės pažeidimo protokolus dėl minėtame bute vykdomų rekonstrukcijos darbų - skersinėje sienoje iškirstos nišos 2x2,5 m., įpareigodamas sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir įstatymo nustatyta tvarka parengti projektą ir gauti leidimą darbų vykdymui. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007 m. balandžio 12 V. K. pateikė reikalavimą likviduoti savavališkos statybos padarinius ir butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. liepos 15 d. atstatyti į buvusią padėtį (b. l. 40). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. birželio 28 d. reikalavime A. K. nustatė, kad bute vykdomi remonto darbai, išorinėje buto sienoje yra dvi nišos, viena iš jų buvusio lango vietoje, nišos neaišku kada įrengtos, sanitarinio mazgo zonoje iškirsta grindų konstrukcija dėl susidėvėjusių kanalizacijos vamzdynų pakeitimo. Reikalavimą surašęs Departamento specialistas K. K. pareikalavo ,,dėl tariamai padidintos buvusios nišos išorinėje buto sienoje ir išardytos grindų konstrukcijos sanitarinio mazgo zonoje atlikti ekspertizę tikslu įsitikinti, ar atlikti darbai neturi poveikio pastato stabilumui“ (b. l. 39). Tas pats Departamento specialistas (atsakovas K. K. ) 2007 m. liepos 17 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad ,,reikalavimas, surašytas V. K. (veikiančiam pagal A. K. įgaliojimą) įvykdytas. Vidaus atitvarinėje sienoje buvusi iškirsta niša pilnai užmūryta. Savavališkos statybos padariniai likviduoti“ (b. l. 41).

Byloje yra pateikti du Firmos ,,Tyrimai ir projektai“ patalpų Vilniuje, (duomenys neskelbtini) būklės ekspertizės, kurias užsakė trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. , aktai, t.y. 2006 m. gruodžio 28 d. aktas Nr. 6/150 ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. aktas Nr. 7/88. Pirmajame ekspertizės akte (Nr. 6/150) nurodyta, kad buto sienoje, kuri tarnauja kaip pertvara tarp gretimų kambarių (t.y. nelaikančioje pertvarinėje sienoje), kurios storis 74 cm, iškirsta 2x2,5 m niša, kurios gylis apie 40 cm. Nors ekspertas davė išvadą, kad nišos iškirtimas sienoje žymesnio poveikio pastato stabilumui neturi, tačiau akivaizdu, jog tokios nišos iškirtimas neatitinka statinio paprastojo remonto reikalavimų, nustatytų Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 14.7 punkte. T.y. nišos gylis viršija pusę sienos storio, o kiti nišos matmenys didesni kaip dvigubas sienos storis. Ekspertizės akte apie tai nepasisakyta. Antrajame ekspertizės akte (Nr. 7/88) nurodyta, kad buto patalpoje 49-1 išorinėje 76 cm storio sienoje, yra išlikusios 1960 metais namo statybos metu įrengtos ir iki dabarties išlikusios nišos, kurių matmenys: 193x141 cm, 247x96 cm, o gylis 32 cm. Ekspertas davė išvadą, kad išorinėje sienoje esančios nišos su nepažeistu tinku yra išlikę nuo namo statybos pradžios ir po buvusio kapitalinio remonto 1960 metais. Susidėvėjusių ketinių atsišakojimų nuotekų vamzdžių pakeitimas naujais plastikiniais su sandariais guminiais sandarinimo žiedais nepakenkė esamiems perdenginiams ir esamai nuotekų sistemai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės aktuose pateiktos eksperto išvados yra nemotyvuotos, nepagrįstos teisės normomis bei prie ekspertizės aktų pridėtuose dokumentuose užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis (namo (buto) techniniame pase nurodyti statybos metai – 1940, duomenų apie kapitalinio remonto laiką, nišų įrengimą ir pan. šiuose dokumentuose nėra), be to, ekspertas visiškai nesprendė nagrinėjamo ginčo išsprendimui svarbaus klausimo dėl bute atliekamos statybos darbų rūšies bei tai statybos rūšiai keliamų reikalavimų laikymosi Statybos įstatyme ir Statybos techniniuose reglamentuose STR 1.01.08:2002 (Statinio statybos rūšys) bei STR 1.07.01:2002 (Statybos leidimas) įtvirtintų, anksčiau minėtų teisės normų aspektu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neišsprendus šio klausimo negalima ir motyvuotai atsakyti į pareiškėjo skunde bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl statybos leidimo, o tuo pačiu ir namo bendraturčių sutikimo būtinumo bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliekamam remontui, taip pat dėl statybos valstybinę priežiūrą įgalioto vykdyti viešojo administravimo subjekto netinkamo pareigų atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas minėtų bylai svarbių aplinkybių tinkamai neišsiaiškino, priimdamas sprendimą rėmėsi prieštaringais, nemotyvuotais ir faktiniais bylos duomenimis bei teisės aktų normomis nepagrįstais ekspertizių aktais, be to, aktais, kuriuose net nebuvo keliami ginčo išsprendimui reikšmingi klausimai, tad priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi nustatyti kokiai statybos darbų rūšiai priskiriami Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atliekami (atlikti) darbai, ar vykdomais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos, ar sienose rengiamos, įrengtos nišos, keičiami susidėvėję inžinerinių sistemų elementai atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 14 punkto reikalavimus bei išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, argumentuotai atsakant į pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti skundžiant pirmosios instancijos administraciniam teismui konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktai). Pareiškėjo reikalavimas nurodomas skunde (prašyme) turi atitikti ABTĮ 23 straipsnyje išdėstytus formos ir turinio reikalavimus, taip pat šio įstatymo 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Taigi skunde keliamas reikalavimas (reikalavimai) turi būti konkretus, t.y. toks, kad jį patenkinus, jei būtų nustatyta, kad asmens teisės buvo pažeistos, tas pažeistas teises būtų galima apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde suformuluoti reikalavimai anksčiau minėtoms nuostatoms neatitinka, iš jų neaišku, kokį procesinį sprendimą turėtų priimti teismas bei koks konkretus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas turėtų būti pašalintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.