- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-778-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Atsakovas
- UAB ,,Medicinos bankas“
- Ieškovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
Teisėja S. Bieliauskienė Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gegužės 4 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria kuria patenkinas ieškovo V. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB ,,Medicinos bankas“, dėl neteisėto sutarčių nutraukimo, tretysis asmuo L. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr.LOAN_ (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) sudarytų su atsakovu UAB ,,Medicinos bankas“ nutraukimą neteisėtu; pakeisti 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) nuostatas atidedant palūkanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei pratęsiant kredito sutarties grąžinimo terminus iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir išdėstyti jas taip: a) 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) 2.5. „Galutinis kredito mokėjimo terminas: 2013-12-31“, o 4.4. „Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis pradedami mokėti nuo 2012-12-31“; b) 2007-11-05 kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) 2.5. „Galutinis kredito mokėjimo terminas: 2013-12-31“, o 4.4. „Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis pradedami mokėti nuo 2012-12-31“; Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal Utenos rajono apylinkės tesimo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.10/2009/00347/4-2 ir 2009 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr.48,49V/2009 bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
Nurodo, kad kredito sutartimi Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) buvo užtikrinta žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys nesklebtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), hipoteka. Šiuo metu antstolių kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis dokumentas Nr.48,49V/2009, išduotas 2009 m. balandžio 21 d., dėl 1 801 607,73 Lt skolos pagal kredito sutartį Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) išieškojimo. Be to, kredito sutartimi Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) yra užtikrinta žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.10/2009/00347/4-2, kuria nutarė priteisti iš ieškovo kredito sumą bei kitas pagal kredito sutartį Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) bei išieškojimą nukreipti į nurodytus žemės sklypus. Ieškovo teigimu, hipotekos nutarčių priėmimas ir vykdymas dėl skolos priteisimo ir išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto galimos tik tuo atveju, jeigu atsiranda pagrindas kreditoriui kreiptis dėl reikalavimo patenkinimo iš įkeisto daikto prieš terminą, šiuo atveju – vienašališkai nutraukus kredito sutartis, todėl teismui tenkinus ieškovo ieškinį ir kredito sutarčių nutraukimą pripažinus neteisėtu, hipotekos nutartys negalės būti vykdomos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymas patenkintas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdymo procese pagal Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr.10/2009/00347/4-2 ir 2009-04-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr.48,49V/2009 bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, teismui manant, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 straipsnis). Teismo vertinimu viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Įvertinęs bylos pobūdį bei pareikštame ieškinyje ieškovo keliamus reikalavimus, teismas konstatavo, kad Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo vertinimu nagrinėtoje byloje teismui pripažinus, kad 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutartis Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutartis Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos neteisėtai, reikėtų spręsti vykdymo atgręžimo klausimą, todėl teismas sprendė, kad tokių priemonių įgyvendinimas, t. y. asmenų grąžinimas į prieš tai buvusią padėtį, gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdomumą, kas sudarė sąlygas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese pagal Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.10/2009/00347/4-2 ir 2009 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr.48,49V/2009 bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą sustabdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB ,,Medicinos bankas“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti; priimti naujus įrodymus.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nesiaiškino, kad ginčai tarp V. M. ir UAB ,,Medicinos bankas“ dėl skolų atsiradusių pagal 2006 m. lapkričio 5 d. kredito sutartį Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini) bei 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutartį Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini) yra išnagrinėti ir nebegalimi, todėl skundžiamoji teismo nutartis kuria stabdomas įsiteisėjusių teismo nutarčių vykdymas yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, nes ją priimant buvo pažeisti teisingumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principai. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, kad teikdamas ieškinį ieškovas V. M. turi tikslą negražinti kredito, o skundžiamąja teismo nutartimi buvo sudarytos prielaidos vilkinti įsiteisėjusių teismų nutarčių vykdymą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kreditoriui UAB ,,Medicinos bankas“ pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (ieškovo) V. M., visi jo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Priimtomis teismų nutartimis yra konstatuota, jog kreditoriaus su skolininku (ieškovu) sudarytos sutartys nutrauktos teisėtai ir tuo pagrindu priteista skola, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjusios teismų nutartys neturi būti vykdomos ir gali būti panaikintos pareiškus ieškinį teisme, nepagrįsta ir pažeidžia Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatas. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš esmės ginčija vykdomuosius dokumentus, t.y įsiteisėjusias Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 1 d. nutartis bei Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartis, kurios buvo išspręsti visi ginčai tarp ginčo šalių, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti įsiteisėjusių teismų nutarčių vykdymą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesiaiškino, kad išsprendus bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Be to priimant skundžiamąją nutartį buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio ir 185 straipsnio nuostatos, nes atsakovas neketino imtis veiksmų kuriais galėtų perleisti turtą kitiems asmenims it tuo apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, jog tarp šalių kilęs ginčas yra neturtinis, nes ginčo suma 2 093 735,17 Lt, todėl ieškinys turėjo būti apmokestintas proporciniu žyminiu mokesčiu. Kadangi pirmos instancijos teismas nagrinėjo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui, atsakovas prašo priimti naujus įrodymus byloje: ieškovo prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą bei teismų nutartis kuriomis buvo išspręstas ginčas tarp kreditoriaus (atsakovo) ir skolininko (ieškovo).
Atsiliepimas
Ieškovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ginčo sutartys buvo nutrauktos vykdant ieškovo prašymą, nes atsakovas nutraukęs kredito sutartis savo iniciatyva pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Kadangi skolos išieškojimas pradėtas atsakovo iniciatyva, o ieškinio tikslas pripažinti, kad kredito sutartys nutrauktos neteisėtai, nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo sudarytos sąlygos vilkinti teismo nutartis bylose dėl hipotekos teisinių santykių. Nepagrįstas atsakovo teiginys dėl teismo pareigos palikti ieškinį nenagrinėtu, nes bylos kylančios iš hipotekos teisinių santykių ir ginčo teisena nagrinėjamos bylos yra dvi skirtingos bylų kategorijos, o vien aplinkybė, jog skundžiamoji nutartis buvo priimta nepranešus apie atsakovui nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsakovo argumentas, jog ginčas yra turtinio paobūdžio prieštarauja teismų suformuotai praktikai, nes joje pripažįstama, kad tokio pobūdžio ginčas laikytini neturiniais ginčais (Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-791-112/2009).
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (CPK 183 str. 185 str.).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinnti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) sudarytų su atsakovu UAB ,,Medicinos bankas“ nutraukimą; pakeisti 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) nuostatas atidedant palūkanų bei įsipareigojimo mokesčio mokėjimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei pratęsiant kredito sutarties grąžinimo terminus iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir išdėstyti jas taip: a) 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) 2.5. „Galutinis kredito mokėjimo terminas: 2013-12-31“, o 4.4. „Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis pradedami mokėti nuo 2012-12-31“; b) 2007-11-05 kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) 2.5. „Galutinis kredito mokėjimo terminas: 2013-12-31“, o 4.4. „Palūkanos ir įsipareigojimo mokestis pradedami mokėti nuo 2012-12-31“; Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal Utenos rajono apylinkės tesimo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.10/2009/00347/4-2 ir 2009 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr.48,49V/2009 bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Pirmos instancijos teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą bei taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr.10/2009/00347/4-2 ir 2009-04-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr.48,49V/2009 bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nutartimi atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas pažeidė teisingumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principus bei neįvertino aplinkybės, kad ginčas tarp šalių yra išspręstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 1 d. bei Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartimis, kuriomis pripažinta, jog kreditavimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti įsiteisėjusių teismų nutarčių vykdymo. Atsakovo nuomone pirmos instancijos teismas neįvertino, kad esant ginčui tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pakartotinis ginčo nagrinėjimas yra negalimas, todėl pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį. Be to atsakovo nuomone priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio bei 185 straipsnio nuostatas bei neatsižvelgė į tai, kad už paduotą ieškinį ieškovas turėjo sumokėti proporcinį žyminį mokestį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais.
Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis proporcingumo principo. Tai reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaudos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių pusiausvyrą t.y laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesukeltų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) ir 2007 m. lapkričio 5 d. kredito sutarties Nr.LOAN_(duomenys neskelbtini) sudarytų su atsakovu UAB ,,Medicinos bankas“ nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygų pakeitimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į ginčo pobūdį pagrįstai sprendė, kad prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – vykdymo proceso sustabdymas (CPK 145 str. 1 dalies 10 p.) yra būtinas, nes tarp šalių kilus ginčui dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygų pakeitimo ir teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą gali susiklostyti tokia teisinė situacija kai hipoteka įkeistas, ieškovui priklausantis turtas, jau būtų realizuotas ir turėtų būti sprendžiamas sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas, kas be abejonės apsunkintų ieškovui galimai palanakaus teismo sprendimo įvykdymą bei skatintų tolimesnį šalių bylinėjimąsi, proceso išlaidų augimą ir prieštarautų proceso ekonomijos bei koncentruotumo principams, todėl pagrindo pripažinti, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmos instancijos teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus teisėjų kolegija neturi.
Atsakovas atskirajame skunde remiasi tuo, kad nagrinėjant bylas kilusias iš hipotekos teisinių santykių kredito sutarčių su ieškovu nutraukimas buvo pripažintas teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos kylančios iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos supaprastinta tvarka ir šalių ginčai nėra nagrinėjami, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra ir reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Tuo tarpu skolininkas nesutikdamas su kreditoriaus reikalavimais, šiuo atveju atsakovo (kreditoriaus) veiksmais susijusiais su kredito sutarties nutraukimu, turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007).
Esant nurodytiems argumentams teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 1 d. bei Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 26 d. nutartimis pradėto priverstinio ieškovo (skolininko) turto realizavimo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, kad ieškovas neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantas realizavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu remiantis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei proporcinio žyminio mokesčio sumokėjimo nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei sprendžiant dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėtumo ir pagrįstumo teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai taikė proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-14191-833/2010 palikti nepakeistą, o atsakovo UAB ,,Medicinos bankas“ atskirąjį skundą atmesti.