Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-14 · Administracinė byla Nr. eI-4452-629/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
eI-4452-629/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02358-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
O. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4452-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02358-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ukrainos pilietis O. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1005(01076) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui O. S., panaikinimo“.

Pareiškėjas paaiškino, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo panaikintas, nustačius, kad UAB „Svidlo statyba“ (toliau – ir Bendrovė), kurios akcininkas jis yra, neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, t. y. Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems būtų mokamas darbo sutartyse nustatytas minimalus darbo užmokestis. Pareiškėjas nesutinka, kad Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Pabrėžė, jog UAB „Svidlo statyba“ tinkamai ir laiku mokėdavo atlyginimus darbuotojams, o faktas, kad tam tikru laiku atlyginimas nebuvo mokamas nesudaro prielaidos teigti, kad tuo metu įmonėje nebuvo atitinkamo skaičiaus dirbančių darbuotojų. Bendrovėje darbuotojai dirbo sutartu laiku ir sutartomis sąlygomis, tačiau dėl UAB „Svidlo statyba“ tuo metu susiklosčiusios sunkios finansinės padėties atlyginimai negalėjo būti laiku mokami.

Pasak pareiškėjo, privalomas darbuotojų skaičius (ne mažiau nei trys Lietuvos Respublikos piliečiai) apsunkina realios veiklos vykdytojus, nes ne visada veiklai vykdyti yra reikalingas tam tikras nustatytas darbuotojų skaičius. Atkreipė dėmesį, kad sąlyga, jog įmonė turi turėti bent tris darbuotojus Lietuvos Respublikos piliečius, buvo panaikinta 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis UTPĮ pataisomis. Pareiškėjas objektyviai negalėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai nebūtų atleisti ir jiems būtų mokamas atlyginimas, vis dėlto, pareiškėjo įsitikinimu, Bendrovė nepažeidė įstatymų reikalavimų, nes paties įstatymų leidėjo buvo pripažinta, kad įmonėje neprivalo dirbti konkretus Lietuvos Respublikos piliečių skaičius.

Pareiškėjo nuomone, atsakovui negali būti suteikiamas pagrindas spręsti, ar UAB „Svidlo statyba“ yra fiktyvi įmonė, kadangi sprendžiant klausimą dėl įmonės fiktyvumo reikia vertinti faktinį darbuotojų darbo atlikimą, o ne skolas valstybinėms institucijoms. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jis šiuo metu nedirba UAB „Svidlo statyba“ ir negauna jokio darbo užmokesčio, tačiau, remiantis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalimi, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla išduodamas, kai jis yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, o šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus ir jam gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be to, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo yra dirbtinai sukuriami papildomi formalumai užsieniečiams, kurių jie privalo laikytis vien tam, kad jiems būtų išduodamas / pakeičiamas leidimas laikinai gyventi, o ne tam, kad realiai užtikrintų verslo vystymą bei asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, bei yra, be kita ko, diskriminacinės užsieniečių atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–26).

Nurodė, kad Migracijos departamento Kontrolės skyriui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje esančius duomenis apie UAB „Svidlo statyba“ dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad šioje bendrovėje yra įdarbinti tik du Lietuvos Respublikos piliečiai (trečias Lietuvos Respublikos pilietis buvo atleistas 2016 m. birželio 20 d.), kuriems nėra mokamas jų darbo sutartyse nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis (skirtingais laikotarpiais pareiškėjo įmonėje įdarbintiems darbuotojams buvo mokamas 41–47 arba 190 eurų atlyginimas, darbo sutartyse sulygtas minimalus darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2016 m. sausio mėn.), t. y. įmonėje įdarbinti darbuotojai nedirba šioje įmonėje visą darbo laiką. Taigi pareiškėjo įmonė neatitiko imperatyvių UTPĮ reikalavimų visą pareiškėjo turėto leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką. Atsakovo teigimu, faktinės aplinkybės rodo, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi, apie jas jis privalėjo pranešti Migracijos departamentui ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitu pagrindu, kadangi UAB „Svidlo statyba“ nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų.

Dėl aplinkybės, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitė UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, atsakovas paaiškino, kad pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Taigi, leidimai laikinai gyventi, išduoti iki 2017 m. sausio 1 d. yra panaikinami vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio UTPĮ nuostatomis. Pabrėžė, jog pareiškėjo įmonė visą pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo terminą turėjo atitikti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio UTPĮ reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, jog ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „Svidlo statyba“ yra fiktyvi. Taip pat pažymėjo, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatytas tik vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų, šiame punkte nustatyti reikalavimai ne verslo vykdymui, bet leidimui laikinai gyventi gauti teisėtos veiklos pagrindu, taigi vien pareiškėjo nuomonė, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra diskriminaciniai, nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjo atžvilgiu šių imperatyvių UTPĮ nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1005(01076) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Ukrainos piliečiui O. S., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 16 d. pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Svidlo statyba“ dalyvis (b. l. 85–93).

2015 m. gruodžio 10 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (UTPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį 2 metus (b. l. 91).

2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. gruodžio 17 d. (b. l. 79).

Migracijos departamento Kontrolės skyrius patikrino UAB „Svidlo statyba“ duomenis VSDVF informacinėje sistemoje ir nustatė, kad UAB „Svidlo statyba“ yra įdarbinti tik 2 Lietuvos piliečiai (trečias atleistas 2016 m. birželio 20 d.), be to, nuo 2016 m. sauso mėn. darbuotojams nėra mokamas darbo sutartyje nustatytas vidutinis darbo užmokestis (b. l. 75–78).

2017 m. birželio 29 d., įvertinęs visas minėtas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 8–10).

Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą vienas iš tokių pagrindų – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Iš Migracijos departamento pateiktų VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje nuo 2015 m. spalio mėn. dirbo vienas užsienietis, turintis leidimą, laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, – D. S. ir trys Lietuvos Respublikos piliečiai – M. M., M. S. ir V. K.. V. K. Bendrovėje nedirba nuo 2016 m. birželio 20 d. (b. l. 78). Taigi darytina išvada, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, nes pagal VSDFV duomenis, nuo 2016 m. birželio 21 d. Bendrovėje dirba tik du Lietuvos piliečiais ir vienas užsienietis, neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo pateikta informacija iš interneto (b. l. 11) apie Bendrovės darbuotojų skaičių, nėra tinkamas dokumentas, UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams pagrįsti, nes tai neoficialus dokumentas, jame neatsispindi darbuotojų pilietybė, tikslios jų įdarbinimo ir atleidimo datos. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 3 d.) 44.9.2 punktą, tikrinant, ar įmonėje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, remiamasi būtent VSDFV informacinės sistemos duomenimis.

Be to, iš UAB „Svidlo statyba“ darbo sutarčių su darbuotojais, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, matyti, jog jų darbo laikas – 8 val. per dieną, 5 dienos per savaitę, jiems mokamas minimalus darbo užmokestis (b. l. 116–121). Tačiau iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad M. S. ir M. M. buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis (b. l. 77–78), todėl atsakovas padarė išvadą, jog minėti darbuotojai Bendrovėje nedirba visą darbo dieną. Nors pareiškėjas teigia, kad sumažintas darbo užmokestis mokamas tik laikinai dėl sunkios finansinės padėties, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia, tad tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog nustačius, kad Bendrovėje nedirba pakankamai Lietuvos Respublikos piliečių, vien šios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog Bendrovė nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir panaikinti užsieniečiui leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad šiuo metu UTPĮ nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos, nes pagal 2016 m. birželio 19 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė