Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-300-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
1A-426-300-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
V., V. V.
Advokatai
Ričardas Ralys
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1A-426-300/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,gynėjui advokatui Ričardui Raliui,nuteistajam V. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Violetos Bartušienės ir nuteistojo V. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti: 2009 m. vasario 6 d. 15.03 val. UAB „L. B." degalinės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį - 779,61 g - narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), iškart po ko krepšį su jomis įsidėjo į automobilio „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Z. G., saloną ir neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno šio automobilio salone iš UAB „L. B." degalinės aikštelės į parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kur krepšį su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos įdėjo į automobilio „VW Transporter", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Z. G., bagažinę. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2009 m. vasario 6 d. apie 15.20 val., neteisėtai įgytą didelį kiekį (779,61 g) narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) - neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno automobilio „VW Transporter", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Z. G., bagažinėje iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, kol 2009 m. vasario 6 d. apie 16.25 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje (duomenys neskelbtini) rajone ties kelio ženklu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie šias narkotines medžiagas rado.

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Violeta Bartušienė skundu prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį: V. V., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, paskirti - aštuonių metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Tačiau 2010-11-23 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. Šikšnio raštas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinio skundo, kuriuo buvo skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis dėl V. V. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir jo nuteisimo laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, atšaukimo. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 316 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad prokuroro paduotą skundą gali atšaukti aukštesnysis prokuroras, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. Šikšnio apeliacinio skundo atšaukimas priimtinas, todėl prokuratūros apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtu, o teismo procesas šioje dalyje nutrauktinas ir baudžiamoji byla toliau nagrinėjama tik pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 2 d. 260 str. 1 d. ir paskirti jam mažesnę bausmę.

Skunde nurodo, kad jis ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme pripažino, jog narkotinių medžiagų kanapių prašė savo reikmėm ir tik 300 gramų, t. y. nedidelio kiekio, kadangi, pasak apelianto, jis kanapes parūkydavo su draugais, todėl ikiteisminiame tyrime pripažino, kad dalį narkotinės medžiagos turėjo tikslą platinti t. y. duoti parūkyti draugams. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad jis užsisakė didelį kiekį kanapių. Nurodo, jog iš baudžiamojoje byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad jis paimdamas siuntinį, jo turinio netikrino, todėl, pasak nuteistojo, negalėjo žinoti, kad ten yra didelis kiekis narkotinės medžiagos. Taip pat nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino, kad BK 260 str. 2 d. dispozicijoje nurodyta, jog tas kas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas pagal BK 260 str. 2 d. nuostatas. Teigia, kad iš gauto kiekio, dalį narkotinių medžiagų būtų skyręs savo vartojimui, o dalį būtų panaudojęs realizavimui, tačiau teismas, pasak apelianto, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenurodė, kokį kiekį narkotinės medžiagos jis skyrė savo reikmėms, o kokį kiekį realizavimui. Taipogi nurodo, jog teismas nenurodė, kad negalima nustatyti, kokį kiekį jis planavo realizuoti ir kokį kiekį panaudoti savo reikmėms. Todėl, nuteistojo nuomone, visos abejonės dėl jo veikos kvalifikavimo turėjo būti vertinamos jo naudai. Tokiu būdu, apelianto nuomone, skiriant bausmę, teismas turėjo įvertinti ir nurodyti, kad jo veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d., o jam skiriant bausmę pagal BK 260 str. 2 d. aiškiai prieštarautų baudžiamojo įstatymo ir teisingumo principui. Mano, kad jo veikoje yra požymiai nusikaltimų, numatytų BK 259 str. 2 d. ir BK 260 str. 1 d. ir teismas turėjo jam skirtį bausmę, žemiau vidurkio, numatyto BK 259 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. sankcijoje.

Be kita ko apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmės dydį, pritaikydamas BK 54 str. 3 d., paskyrė jam aiškiai per didelę bausmę. Nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas turėjo vadovautis bausmės paskirtimi, teisingumo principo įgyvendinimu. Taip pat nurodo, kad skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. V. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šios veikos įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. padaryto nusikaltimo įrodyta BPK nustatyta tvarka.

Nuteistojo skunde nurodytais motyvais perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 2 d. 260 str. 1 d. ir paskirti jam mažesnę bausmę, nėra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 str. 2 d. į BK 259 str. 2 d. ir 260 str. 1 d., ir paskirti jam mažesnę bausmę.

Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Apeliantas nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų. V. V. neneigia neteisėtai įgijęs, laikęs šias medžiagas, tačiau teigia, kad tik dalį iš įgytų narkotinių medžiagų turėjo tikslą platinti, o kitą dalį buvo įsigijęs savo reikmėm, taipogi nurodo, kad jis nežinojo, jog įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, šiuos apelianto teiginius atmeta ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. BK 269 str. 2 d. nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu jas teikia sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos su vėlesniais jo papildymais. Remdamasis minėtomis rekomendacijomis pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad V. V. įgijo ir gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį - 779,61 g kanapių ir jų dalių turėdamas tikslą jas platinti. Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas esant tiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 str. 2 d. nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks jų kiekis bei turėjo tikslą jas platinti. Kad V. V. suvokė, jog įgijo, laikė ir gabeno didelį narkotinių medžiagų kiekį, patvirtina 2009 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada (1 t., b. 157-159). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2010, 2K-4/2009, 2K- 225/2008, 2K-145/2003 ir kt. ). Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. V. tikslą platinti narkotines medžiagas ir jo žinojimą, kad įgyja didelį kiekį narkotinių medžiagų, visų pirma patvirtina jo elgesys įgyjant narkotines medžiagas, o būtent tai, kad būdamas iš anksto susitaręs dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kartu su liudytoju Z. G. nuvyko į Panevėžį, po ko pats vienas nuvyko į degalinę, kur įgijo narkotines medžiagas, tada vėl susitiko su Z. G. ir iš savo automobilio į jo automobilį perdėjo krepšį su narkotinėmis medžiagomis ir kaip pats nuteistasis paaiškino pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, taip jis pasielgė dėl atsargumo, nes nenorėjo vežiotis krepšio (2 t., b. l. 158-159). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis iki pat sulaikymo važiavo paskui liudytoją Z. G., po ko jį aplenkė, t. y. apeliantas lydėjo įgytas narkotines medžiagas. Be to, tik jį sustabdžius policijos pareigūnams, jis iš karto skambino savo draugei V. B. ir paprašė, kad ji išmestų jo namuose buvusias svarstykles ir polietileninius maišelius. Ir nors nuteistasis neigia žinojęs, jog įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, tokie jo parodymai yra neįtikinantys ir jie yra paneigti kitais įrodymais. Iš 2009-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje (duomenys neskelbtini) rajone Z. G. vairuotame automobilyje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas languotas raudonos ir baltos spalvos krepšys, aprištas lipnia juosta su užrašu „R. Š. (duomenys neskelbtini). Krepšyje buvo keturi vyno buteliai, mandarinai, konservų dėžutės, maisto „Activ“ pakuotė, dvi alyvuogių skardinės ir du sausainių „Tosta Rica“ įpakavimai, kuriuose rasti ir paimti keturi paketai su augalinės kilmės medžiaga (1 t., b. l. 17-25). Iš paminėto matyti, kad narkotinės medžiagos buvo paslėptos tarp įvairių maisto produktų ir gėrimų, jos buvo supakuotos į atskirus maišelius, taip pat iš 2010-02-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš automobilio „VW Golf“ apžiūros metu paimtas suplėšytas popieriaus lapas su užrašais. Nustatyta, kad lape iš abiejų pusių yra rankraštiniai užrašai. Vienoje lapo pusėje tekstas prasideda žodžiu „Kelionėje“, po to surašytos išlaidos euro valiuta, o kitoje lapo pusėje užrašyti skaičiai, šalia kurių parašytas matavimo vieneto gramo sutrumpinimas „g“ ir piniginės sumos, vienoje iš eilučių užrašyta „150 g x 17,5 = 2650 LT“. (1 t., b. l. 63-64). Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis netikrino krepšio turinio, todėl, pasak nuteistojo, negalėjo žinoti, kad ten yra didelis kiekis narkotinės medžiagos, jo kaltės nepaneigia, kadangi, kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą daro priešingą išvadą, t. y. kad nuteistasis netikrino krepšio, nes jam ir taip buvo žinoma, koks narkotinių medžiagų kiekis jame yra. Be to, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo įgytų, laikytų ir gabentų narkotinių medžiagų kiekis – 779, 61 g aiškiai per didelis, kad jį būtų galėjęs suvartoti vienas asmuo. Taipogi tai, kad šis nuteistasis pats vartoja narkotikus, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo nuteistasis turėjo ir kitą tikslą. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių, galima daryti išvadą, kad V. V. tikrai žinojo, kas yra krepšyje ir koks yra krepšyje esančių narkotinių medžiagų kiekis, bei žinojo, kad už jo daromą pavojingą veiką gresia baudžiamoji atsakomybė. Priešingu atveju, visiškai neįtikėtinos jo pastangos įgytas narkotines medžiagas padėti į kitą automobilį, o pačiam važiuoti iš paskos, skambinti draugei, kad iš jo namų išmestų elektronines svarstykles, polietileninius maišelius. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. V. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Darydamas nusikaltimą nuteistasis suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes ir nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 2 d.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.

Paskirdamas nuteistajam V. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis sunkus nusikaltimas, apelianto asmenybę, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes bei į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį bei atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę, todėl švelninti ją, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtoji V. V. bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, tuo labiau, kad nuteistajam pritaikius BK 54 str. 3 d. paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė, todėl ji nelaikytina per griežta ir yra tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad V. V. padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, kelia grėsmę kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei, ypatingai neigiamai įtakoja jaunimą, iškreipia socializacijos perspektyvas ir vystymosi tendencijas, todėl įstatymų leidėjas BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatė griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos nuomone, apeliantui apylinkės teismo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka bausmės paskirtį (BK 41 str.), teisingumo principo įgyvendinimą ir yra adekvati apelianto padarytai veikai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 316 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą šioje dalyje nutraukti.

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Zigmas KavaliauskasBronius ZalagaKopija tikraTeisėjasVidmantas Mylė