Kauno apygardos teismo nutartis

2008-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-401-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-04
Bylos Nr.
1A-144-401-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. D.
Kategorijos

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-401/08

Teisėja I.Šeškauskienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.9.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. liepos 04 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatėms Giedrei Kazakevičienei, Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2006-01-23 iki 2006-01-24, nuo 2007-05-30 iki 2007-06-01 ir suėmimo laikas nuo 2006-01-24 iki 2006-02-02. Šiuo nuosprendžiu iš D. D. priteista S. G. 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimui, A. G. 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinės žalos atlyginimui, 539,06 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis, 2006-01-21, apie 00.15 val., viešoje vietoje, kavinėje „Devintam danguj“, esančioje J.Basanavičiaus g. 14, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, įžūliais veiksmais, patyčiomis: girdint kavinės lankytojams, garsiai vartodamas necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, spjaudamas į veidą nukentėjusiajam S. G. bei vieną kartą jam sudavęs į veido sritį kumščiu, padarė poodinę kraujosruvą kairio smilkinio priekinėje srityje galvos plaukuotoje dalyje, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis D. D. skundžia Plungės rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir prašo Plungės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, jį išteisinti, nes jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadarė. Taip pat prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo teisėjos nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistasis nurodo, kad byla buvo išnagrinėta Plungės rajono apylinkės teisme, o ne pagal teismingumą, t.y. Palangos miesto apylinkės teisme. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko raštas negalėjo būti privalomas Plungės rajono apylinkės teismui, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BPK 229 str., nebuvo jokio teisinio pagrindo šią bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, nes byla jau buvo pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje Palangos miesto apylinkės teisme, t.y. teisėjo R.P. Mickaus 2006-07-12 nutartimi jau buvo atiduotas teismui. Kitame teismo posėdyje bylą nagrinėjo teisėjas R.Dilys, kuriam byla buvo perduota pirmininko pavedimu. Plungės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, grubiai pažeidė teismingumo taisykles ir tai yra esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 229 str., 232 str., 233 str., 234 str.).

Nuteistasis taip pat nurodo, kad byla nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo perduota du kartus, neatsižvelgiant į tai, kad byla jau buvo perduota teisiamajam posėdžiui Palangos miesto apylinkės teismo, kas turėjo, vykdymo atžvilgiu, būti privaloma Plungės rajono apylinkės teismui. Esant tokioms aplinkybės, buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisingą teismą. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo, ginčas turėjo būti išspręstas Lietuvos Respublikos BPK 230 str., nustatyta tvarka. Nuteistojo nuomone, Plungės rajono apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta, kaip neteisėta ir prieštaraujanti Palangos miesto apylinkės teismo 2006-07-12 nutarčiai. Be to, Plungės rajono apylinkės teismo teisėja 2007-05-02, 2007-06-01 sprendė, kardomosios priemonės klausimus ir nutartyje pasisakė dėl duomenų pakankamumo, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dar nepriėmus nuosprendžio, padarė išvadą dėl kaltės buvimo, t.y. priimant nuosprendį, teisėja jau turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltės. Todėl, nuteistojo nuomone, teismas buvo šališkas, neobjektyvus, neteisingas ir tai įtakojo priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėja 2007-05-02 paskyrusi jam kardomąją priemonę – suėmimą, pagal Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, negalėjo bylos toliau nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant teisme, nebuvo tenkinami jo prašymai, jie buvo nutylimi, taip pat nevertinami ikiteisminio tyrimo metu buvę pažeidimai, nebuvo tenkinti prašymai dėl teisėjos nušalinimo, šio prašymo motyvai nebuvo aptariami, o nuosprendžiu paskirta griežtesnė bausmė, nei prašė prokuroras baigiamosiose kalbose, patvirtina teismo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas be pagrindo, neapsvarstęs, nemotyvuodamas pripažino jį recidyvistu. Nuteistojo nuomone, turėjo būti taikomas senojo Baudžiamojo kodekso nuostatos.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik nukentėjusiųjų, liudytojos I. G. parodymais ir to nepagrindė. Nėra išvadų, kodėl nesivadovavo apelianto, liudytojo R. S. parodymais, nesiaiškino A. S. duotų parodymų keitimo priežasčių ir vertino tik vienus jo parodymus. Teismas nuosprendyje neįrodė, kad konfliktą pradėjo nuteistasis, nevertino suduotų smūgių skaičiaus vienas kitam, o tuo pačiu neanalizavo nuteistojo ir nukentėjusiojo sužalojimų skaičiaus, nepasisakė, kad nukentėjusiajam galėjo būti suduotas vienas smūgis, o nuteistajam daugybiniai smūgiai. Teismas nutylėjo tą aplinkybę, kad byloje nebuvo užregistruotas ir tiriamas apelianto pareiškimas dėl jo sumušimo, joks procesinis dokumentas nebuvo priimtas, todėl teismas negalėjo svarstyti klausimo dėl nukentėjusiojo savigynos. Tai tik patvirtina teismo šališkumą. Teismas tai pat nutylėjo buvusius akivaizdžius įstatymo pažeidimus: kad jis sužalotas buvo laikomas kameroje be laikino sulaikymo protokolo, jam nesuteikė medicininės pagalbos, kuri buvo suteikta tik R. S. iškvietus greitąją medicininę pagalbą. Policijos darbuotojas S. G. siūlė parašyti pareiškimą, kad prokurorams pretenzijų neturi, kurių girtumas nebuvo tikrinamas. Kavinėje neliko vaizdo įrašo, galinčio patvirtinti įvykio aplinkybes, įvykio vieta buvo apžiūrėta tik 2006-01-25 ir neužfiksuota jokių įvykio pasekmių, kas rodo, kad teismas bylą nagrinėjo vienpusiškai ir neobjektyviai.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nenustatė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties, neįvardintas nei vienas apelianto pasakytas necenzūrinis žodis, neįvardinti įžūlūs veiksmai ar patyčios, todėl teigti, kad buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, aplinkai, tuo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nėra jokio pagrindo. Kavinėje, tuo metu kitų lankytojų nebuvo, kavinės darbas nesutriko, tai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kavinės darbuotojai teigti apie kavinės darbo sutrikdymą neturėjo teisės, nes nebuvo įgalioti įmonės savininko, o pastarasis neapklaustas. Spjūvis prokurorui į veidą, taip pat nebuvo įrodytas.

Nuteistasis nurodo, kad viso proceso metu buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti du advokatai – A.Švėgžda, A.Žukas, kurių teismas vėliau į posėdžius, nors ir buvo prašoma, nekvietė. Teismas vertė kreiptis į advokatų viešąją tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskyrimo, nors ikiteisminio tyrimo metu advokatai jau buvo paskirti. Šie advokatai buvo paskirti tyrėjos nuožiūra, prievarta, nors ikiteisminio tyrimo metu advokato dalyvavimas nebuvo būtinas. Tai vertina, kaip tyrėjos spaudimą, psichologinį smurtą apelianto atžvilgiu, siekiant bet kokiomis priemonėmis priversi jį dalyvauti procesiniame veiksme, kuriame negalėjo dalyvauti pasirinktasis advokatas V.Gecas. Vėliau, teisme jau pageidaujant, kad jį gintų advokatai A.Žukas ir A.Švėgžda, teismas jų nekvietė ir tuo grubiai pažeidė jo teisę į gynybą. Teismas nuosprendyje tai pat neįvertino duomenų dėl ikiteisminio tyrimo metu neišspręstų gynėjų prašymų, susijusių su prieštaravimų pašalinimu bylos proceso dalyvių parodymuose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas nepagrįstas, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. D. nusikalstamą veiką. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Nors apeliantas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisme ištirtais įrodymais (LR BPK 301 str. 1 d.).

Apeliantas skunde nurodo, jog bylą išnagrinėjo teismas, kuriam ji neteisminga, be to, buvo priimtos dvi nutartys perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir prašo vieną jų-Plungės rajono apylinkės teismo teisėjos panaikinti.

LR BPK 226 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, todėl pabaigus ikiteisminį tyrimą Palangos miesto apylinkės prokuratūra, vadovaudamasi LR BPK 224 str. bylą su kaltinamuoju aktu perdavė Palangos miesto apylinkės teismui(t.1 b.l.197). Palangos miesto apylinkės teismo teisėjo 2006-07-12 nutartimi ši baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 233 str., 236 str. buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t.1 b.l.198).

Vadovaujantis LR BPK 57 str., 59 str. 1 d., 4 d., 2006-09-14 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo teisėjui R.Diliui, kuris asmeniškai pažinojo nukentėjusįjį A. G., nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo ir šį nusišalinimą patvirtinus teismo pirmininkui (t.1 b.l.232), Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis LR BPK 229 str. šią bylą perdavė Plungės rajono apylinkės teismui (t.2 b.l.1). LR BPK 229 str. 1 d. numatyta, kad siekiant užtikrinti teisingumą, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Byla Plungės apylinkės teismui buvo perduota siekiant užtikrinti būtent nuteistojo D. D. interesus, kad bylą`išnagrinėtų nešališkas teismas. Šį bylos perdavimą iš vieno teismo kitam teismui, kaip ir numatyta LR BPK 229 str. 2 d. išsprendė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, todėl atmestinas nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad bylą nagrinėjant Plungės rajono apylinkės teisme buvo pažeistos teismingumo taisyklės ir tai yra esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Plungės apylinkės teismo teisėja 2006-10-27 nutartimi pakartotinai bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 2 b.l.2), nors LR Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato, kad bylą gavęs teismas ją vėl perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi tai buvo padaręs Palangos miesto apylinkės teismo teisėjas, tačiau ši Plungės apylinkės teismo nutartis, perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nesukėlė jokių teisinių pasekmių nuteistajam D. D., nepasunkino jo teisinės padėties, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjos nutartis dubliavo ankstesnę-2006-07-12 Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos nutartį, tačiau prieštaravimų tarp jų nėra. Atmestinas deklaratyvus apelianto skundo teiginys, kad tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Ginčo dėl bylos teismingumo nebuvo ir jį spręsti, kaip nurodo apeliantas, LR BPK 230 straipsnyje numatyta tvarka, nereikėjo.

Atkreiptinas dėmesys į D. D. pozicijos nenuoseklumą, vertinant šių nutarčių neteisėtumą, kadangi 2007-01-09 pareiškime dėl Plungės rajono apylinkės teismo teisėjos I.Šeškauskienės ir kitų šio teismo teisėjų nušalinimo, jis nurodo, kad I.Šeškauskienės šališkumas pasireiškia tuo, jog ji nagrinėja bylą, kurioje apelianto pati teisėja nebuvo atidavusi teismui LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o pagal Palangos miesto apylinkės teismo teisėjo 2006-07-12 neteisėtą nutartį, perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Minimos nutarties teisėjas neturėjo teisės priimti, kadangi atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl I.Šeškauskienė nagrinėdama bylą pagal 2006-07-12 nutartį, daro akivaizdų ir esminį BPK pažeidimą (t.2 b.l.79-80). Tokiu būdu apeliaciniame skunde D. D. prašydamas panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo teisėjos 2006-10-27 nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, prieštarauja pats sau.

Atmestinas nepagrįstas apelianto argumentas, kad Plungės rajono apylinkės teismo teisėja 2007-05-02, 2007-06-01 nutartimis sprendusi kardomosios priemonės klausimus, pasisakydama dėl duomenų pakankamumo, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, jau turėjo išankstinę nuomonę dėl jo kaltės buvimo, todėl teismas buvo šališkas, neobjektyvus ir tai turėjo įtakos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėja 2007-05-02 paskyrusi jam kardomąją priemonę- suėmimą negalėjo bylos toliau nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi tai draudžia Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Kolegija konstatuoja, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra įstatymo normos, draudžiančios teisėjui, nagrinėjančiam bylą teisiamajame posėdyje, ją atidedant ar darant pertrauką spręsti kardomosios priemonės-suėmimo klausimus. Priešingai, LR BPK 233 str. 5 d. numatyta, kad perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teisėjas klausimus dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo sprendžia posėdyje, vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje ir padarius pertrauką, tikslu iškviesti neatvykusius liudytojus, į 2007-05-02 teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamajam D. D. bei nepranešus apie neatvykimo priežastis, kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti 2007-05-02 nutartimi buvo pakeista į griežtesnę-suėmimą (t.3 b.l.6-7). Šios nutarties dėl kardomosios priemonės pakeitimo priėmimas nėra priežastis, dėl kurios teisėjas toliau negalėtų nagrinėti baudžiamosios bylos teisiamajame posėdyje. Keičiant kardomąją priemonę kaltės klausimas nesprendžiamas. 2007-06-01 nutartimi D. D. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas buvo pakeista į namų areštą, šiame teismo posėdyje D. D. kaltės klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas (t.3 b.l.57-58).

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismo šališkumas, suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškė tuo, jog nagrinėjant bylą nebuvo patenkinti jo prašymai dėl teisėjos nušalinimo, nuosprendžiu paskirta griežtesnė bausmė nei baigiamojoje kalboje prašė prokuroras, nemotyvuojant, be pagrindo buvo pripažintas recidyvistu, šiuo atveju turėjo būti taikomos senojo Baudžiamojo kodekso nuostatos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas eilę kartų reiškė nušalinimus teisėjai, nagrinėjusiai šią baudžiamąją bylą, šie prašymai buvo išspręsti Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nesant pagrindų, numatytų LR BPK 58 str. teisėjui nušalinti, D. D. prašymai buvo pagrįstai atmesti (t.3 b.l.88). LR BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi įstatymu ir nėra saistomas prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytos nuomonės dėl bausmės dydžio. Apeliantui paskirta bausmė-laisvės atėmimas yra numatyta LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas išsamiai išdėstė motyvus, paskirta bausmė nėra per griežta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str. nepažeisti.

LR BK 27 str. 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš byloje esančių nuosprendžių nustatyta, kad D. D. anksčiau buvo teistas, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagrįsta teismo išvada, kad jis yra recidyvistas.

Pirmos instancijos teismas nuteistojo D. D. kaltę pagrindė išsamiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nuosprendyje juos išanalizavęs teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi įrodymų visetu, o ne vien tik nukentėjusiųjų ir liudytojos I. G. parodymais, kaip skunde nepagrįstai teigia apeliantas.

Teismas pagrįstai rėmėsi nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiųjų S. G., A. G., liudytojų I. G., S. Č., A. S. parodymais, kurie patvirtino, kad konfliktas kilo dėl į kavinę atėjusio D. D. įžūlių veiksmų, jis buvo kilusio konflikto iniciatorius. Ne visi liudytojai konfliktą stebėjo nuo pradžios iki pabaigos, todėl jų parodymai nėra tapatūs, bet vieni kitus nuosekliai papildo, juose nėra jokių esminių prieštaravimų. Nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms neprieštarauja liudytojo A. S. parodymai, kad prasidėjus konfliktui, palipęs laiptais link trečio aukšto matė, kaip nukentėjusysis S. G. sudavė smūgį D. D.. Jis konflikto nestebėjo nuo pradžios, o kas vyksta trečiame aukšte susidomėjo kilus triukšmui, t.y. tuo momentu, kai S. G. sudavė atsakomąjį smūgį D. D..

Nuteistojo D. D. ir liudytojo A. S. aiškinimą, kad konfliktuoti pradėjo S. G. ir pirmas sudavė smūgį nuteistajam, paneigia pati įvykių seka. Specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. G. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio smilkinio priekinėje srityje, galimai sudavus ne mažiau vieną smūgį. Ir šį smūgį pirmasis sudavė būtent D. D., nes nuo S. G. suduoto stipraus smūgio nuteistasis nukrito ir suduoti S. G. jau negalėjo, tuo konfliktas baigėsi.

Apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuteistasis į kavinę atėjo jau iš anksto nusiteikęs sukelti konfliktą, nes pirmame ir antrame kavinės aukšte esant laisvoms visoms vietoms, jis pasiklausė, kas yra trečiame aukšte, ir sužinojęs, kad ten yra žmonių, užlipęs į kavinės trečią aukštą, pradėjo prie jų priekabiauti. Tai patvirtino tuo metu kavinėje dirbusi liudytoja S. Č.. Šie jos parodymai atitinka nukentėjusiųjų S. G., A. G., liudytojos I. G. nurodytas aplinkybes, kurie iki nuteistojo atėjimo į kavinę jokio triukšmo nekėlė.

Tai, kad nuteistasis D. D. pradėjo konfliktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji pusė matydama jo agresyvų ir įžūlų elgesį, jau konflikto pradžioje prašė kavinės personalo iškviesti policiją.

Liudytojas V. R., dirbantis Palangos miesto policijos komisariate, patvirtino, kad D. D. konfliktiška asmenybė, dažnai sukeldavo muštynes.

Byloje nustatyta, kad agresyvus D. D. elgesys tęsėsi ir po įvykio kavinėje, jį nuvežus į policijos komisariatą bei ligoninėje.

Neatitinka tikrovės apelianto skundo teiginys, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nenustatė LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, neįvardino įžūlių veiksmų, patyčių, nes tokie nuteistojo veiksmai nuosprendyje aiškiai nurodyti.

Pirmos instancijos teismas išanalizavo byloje esančius duomenis, nustatė visus šio nusikaltimo sudėties požymius, išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais rėmėsi pagrįsdamas D. D. kaltę. Kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo išdėstytais motyvais. Akivaizdu, jog miesto kavinė yra vieša vieta. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė tuo, kad D. D. aktyviais veiksmais kėlė triukšmą garsiai vartodamas necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, apspjovė nukentėjusįjį S. G., vieną kartą sudavė jam kumščiu į veidą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl etikos reikalavimų nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje pažodžiui nenurodyti D. D. pasakyti keiksmažodžiai ir kiti necenzūriniai žodžiai, kuriuos jis vartojo, tačiau faktą, kad jie buvo vartojami patvirtino juos girdėję nukentėjusieji ir liudytojai: I. G., S. Č., A. S.. Patyčios nukentėjusiesiems S. G., A. G. buvo reiškiamos keiksmažodžiais ir kitais necenzūriniais žodžiais, jį apspjaunant, o įžūlumas pasireiškė smūgio į veido sritį sudavimu, t.y. fizinio smurto panaudojimu, sukėlusiu nukentėjusiajam S. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos veiksmus nuteistasis D. D. padarė tyčia. Iki šio įvykio nuteistasis ir nukentėjusysis S. G. vienas kito nepažinojo, minėti D. D. veiksmai padaryti ne dėl priešiškų asmeninių tarpusavio santykių. Nurodytais veiksmais D. D. sutrikdė visuomenės rimtį, nutraukė kavinės darbą, kuri buvo uždaryta, nors turėjo dirbti iki 03 val., nes buvo sudaužyti indai, išvartytos gėlės. Nusikaltimo kvalifikavimui neturi įtakos apelianto nurodoma aplinkybė, kad kavinėje nebuvo daugiau lankytojų, todėl kavinės darbas nesutrikdytas, nedemonstruota nepagarba aplinkiniams. Aplinkiniai šiuo atveju yra ne tik nukentėjusieji bei kartu su jais toje pačioje kavinės patalpoje buvę asmenys, bet ir kavinės personalas-liudytojai S. Č., A. S..

Apylinkės teismas analizavo liudytojo R. S. parodymus ir nurodė, kodėl juos atmeta, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams. R. S. yra nuteistojo D. D. draugas, suinteresuotas asmuo byloje.

Teismas rėmėsi tais liudytojo A. S. parodymais, kuriuos jis davė teisiamajame posėdyje, jie pilnai atitinka nukentėjusiųjų, liudytojų nurodytoms aplinkybėms.

Taip pat nuteistasis nurodo, jog teismas neįrodė, kad jis pradėjo konfliktą, nevertino suduotų smūgių vienas kitam, nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis, o jam daugybiniai.

Nustatyta, kad nuteistajam D. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduodant jam ne mažiau du smūgius. Nukentėjusysis S. G. pripažino, kad sudavė D. D. gindamasis ir šis nukrito. Kolegija daro išvadą, kad būtinosios ginties ribos neperžengtos, grėsmė nukentėjusiojo sveikatai buvo reali, jam nuteistasis sudavė smūgį, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Liudytojai A. T., V. R., S. G., E. B. patvirtino, kad ir po įvykio D. D. elgėsi agresyviai, nepakluso pareigūnų reikalavimams, priešinosi, jį vedė panaudodami fizinę jėgą, sulaikymo kameroje jis daužė grotas.

Nors įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus 4 paroms po įvykio, ir šios apžiūros metu neužfiksuoti duomenys apie įvykį, nes kavinės patalpos jau buvo sutvarkytos, tačiau nesavalaikis šio procesinio veiksmo atlikimas nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo teiginiai dėl pažeistos teisės į gynybą yra deklaratyvūs, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei nagrinėjant bylą teisme gynėjai dalyvavo, todėl teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Kadangi 2006-06-16 užbaigus ikiteisminį tyrimą byloje, paskelbiant įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, daugiau kaip 3 dienas negalėjo atvykti D. D. pasirinktas advokatas V.Gecas, todėl vadovaujantis LR BPK 50 str. 4 d. jam buvo paskirtas advokatas A.Žukas, kuris kartu su D. D. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t.1 b.l.188-192). Bylą nagrinėjant apylinkės teisme D. D. gynė jo pasirinktas advokatas V.Gecas (t.1 b.l.225).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas FurmanavičiusTeisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis