- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- eAN2-172-1035/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00272-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas A. L. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-12929-2025 paduoti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu A. L. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 700 Eur bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakyta priimti A. L. skundą dėl Institucijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi netenkintas A. L. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Institucijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo paduoti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašymo dėl termino atnaujinimo argumentai yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis. Šie duomenys nebuvo pateikti dėl teisinių žinių stokos, manant, kad teismas, esant poreikiui, paprašys pateikti trūkstamus duomenis. Kartu su atskiruoju skundu pateikta medicininė išvada patvirtina, kad apeliantei buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo pasikartojantis (duomenys neskelbtini) ir taikytas gydymas antidepresantais bei psichoterapija. Iš šios išvados matyti, kad sudėtingą emocinę ir socialinę situaciją nulėmė konfliktas šeimoje, skyrybos, kontakto su vaikais praradimas, kurie turėjo tiesioginę įtaką A. L. psichologinei būklei. Dėl patiriamo streso tam tikrais laikotarpiais buvo pastebimas simptomų pablogėjimas, pasireiškęs motyvacijos sumažėjimu ir pasyviomis savižudiškomis mintimis, kurios gydymo metu buvo stabilizuotos.
1.2. Apskundimo termino neatnaujinimas pažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę pasinaudoti procesinėmis gynybos priemonėmis. Skundas nebuvo pateiktas laiku dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su A. L. sveikatos būkle, todėl termino neatnaujinimas nepagrįstai apribotų jos teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 656 straipsnio 2 dalį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl atskirojo skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad A. L. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo paduoti, konstatuojant, kad apskundimo termino praleidimo priežastys yra deklaratyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis.
ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas apylinkės teismo rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti, įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Kokias priežastis pripažinti svarbiomis, paliekama spręsti teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokiomis priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas 2025 m. lapkričio 26 d. A. L. skundas dėl šio nutarimo institucijoje gautas tik 2026 m. vasario 6 d., t. y. praleidus įstatymo numatytą apskundimo terminą beveik dviem mėnesiais. Skunde A. L. neprašė atnaujinti praleisto termino ir nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi pagrįstai atsisakė skundą priimti, išaiškindamas A. L., kad skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas pateikus atitinkamą prašymą ir nurodžius svarbias termino praleidimo priežastis. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. kovo 4 d. gautas A. L. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti. Jame nurodyta, kad terminas praleistas dėl apeliantės sudėtingos psichologinės būklės ir emocinės sveikatos pablogėjimo, turėjusio tiesioginės įtakos jos gebėjimui laiku tinkamai reaguoti į procesinius dokumentus ir vykdyti teisines pareigas. Pažymėta, kad dėl šių aplinkybių buvo sutrikęs jos darbingumas ir gebėjimas atlikti administracinius veiksmus. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos argumentus, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad A. L. nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo buvo pablogėjusi jos sveikata, taip pat sveikatos sutrikimo pobūdžio, nepateikė tai patvirtinančių medicininių duomenų, t. y. neįrodė, jog sveikatos problemos kilo ir buvo nepertraukiamos nuo Institucijos nutarimo priėmimo dienos 2025 m. lapkričio 26 d. iki skundo pateikimo 2026 m. vasario 6 d.
Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis. Kita vertus, tokie duomenys buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, todėl apygardos teismas turi pareigą juos įvertinti.
Įvertinęs apeliantės pateiktus medicininius duomenis, apygardos teismas pažymi, kad jie nepaneigia žemesniojo teismo išvados, kad apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Šie duomenys nepatvirtina, kad A. L. iš tikrųjų dėl objektyvių priežasčių negalėjo per 20 dienų nuo Institucijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo išsiuntimo dienos pateikti skundo apylinkės teismui. Paskutinė skundo dėl šio nutarimo padavimo diena buvo 2025 m. gruodžio 16 d., tačiau skundas pateiktas tik 2026 m. vasario 6 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo apskundimo termino pabaigos. A. L. termino praleidimą sieja išimtinai su turimomis sveikatos problemomis, kurias patvirtina specializuotos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. spalio 7 d. medicininė išvada (toliau – ir Medicininė išvada).
Iš Medicininės išvados matyti, kad A. L. pirmą kartą į kliniką kreipėsi 2025 m. balandžio 8 d. Pirmojo apsilankymo metu pareiškėjai nustatyti afektinių sutrikimų simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjęs interesas ir malonumas veiklai, sumažėjęs aktyvumas, padidėjęs nuovargis, sumažėjusi savivertė, savęs kaltinimas ir neadekvatus kaltės jausmas, pesimistinis požiūris į ateitį ir miego sutrikimai. A. L. diagnozuotas pasikartojantis (duomenys neskelbtini) (vidutinio sunkumo epizodas – (duomenys neskelbtini). Gydymo metu buvo taikyta kognityvinė elgesio terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) elementai, naudotos į emocijas orientuotos intervencijos, suteikta psichoedukacija apie pažeidžiamumo–streso modelį, biopsichosocialinį modelį ir (duomenys neskelbtini) simptomatiką. Terapijos vidurinėje dalyje pacientės nuotaika stabilizavosi, tačiau vaikų siunčiamos žinutės sukeldavo akivaizdų simptomų pablogėjimą – pasireikšdavo latentinės savižudiškos mintys, energijos praradimas ir sumažėjęs gyvenimo aktyvumas. Dėl šios priežasties A. L. buvo nukreipta psichiatrinei konsultacijai ir pradėtas gydymas vaistais – „(duomenys neskelbtini)“, kuris aiškiai pagerino jos nuotaiką, sumažino verkimo epizodus, padėjo atkurti energijos ir minčių organizavimą. Ji rodo vis didesnį situacijos su vaikais priėmimą, užsiima pozityvia veikla ir yra pasirengusi atnaujinti kontaktą su vaikais, jei jie to norės. Pacientė turi stabilius vidinius ir socialinius resursus, partnerio ir abiejų tėvų paramą bei socialinę pagalbą, yra pasirengusi tęsti išmoktas terapines strategijas.
Apygardos teismo vertinimu, Medicininė išvada patvirtina, kad A. L. iš tikrųjų turi sveikatos problemų, tačiau jos buvo prasidėjusios dar 2025 m. balandžio 8 d., kai ji ir kreipėsi specializuotos pagalbos. Kaip matyti, jai buvo taikytas gydymas (ne tik medikamentinis). Gydymo metu pacientės būklė akivaizdžiai pagerėjo ir stabilizavosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariama išvada surašyta 2025 m. spalio 7 d., t. y. dar iki Institucijos nutarimo priėmimo, ir joje pažymėta, kad A. L. rodo vis didesnį situacijos su vaikais priėmimą, užsiima pozityvia veikla, turi stabilius vidinius ir socialinius resursus, partnerio ir abiejų tėvų socialinę paramą ir yra pasirengusi tęsti išmoktas terapines strategijas. Taigi, nors apeliantė iš tiesų turėjo sveikatos problemų, tačiau jos sveikatos būklė buvo stabilizuota dar 2025 m. spalio 7 d. Tuo tarpu institucijos nutarimas priimtas 2025 m. lapkričio 26 d., todėl, vertinant termino praleidimo priežasčių pagrįstumą, reikšmingu laikytinas laikotarpis nuo Institucijos nutarimo priėmimo dienos iki skundo pateikimo 2026 m. vasario 6 d. Apygardos teismas pažymi, kad Medicininė išvada neatskleidžia pareiškėjos psichologinės būklės būtent šiuo aktualiu laikotarpiu ir nepatvirtina, jog tuo metu ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku įgyvendinti savo procesinių teisių.
Iš to kas aptarta, darytina išvada, kad A. L., siekdama realizuoti apskundimo teisę, neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai. Byloje nepateikta duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios objektyviai trukdė jai laiku kreiptis į teismą visą termino praleidimo laikotarpį. Darytina išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačios pareiškėjos subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo ir operatyvumo ginant savo teises ir teisėtus interesus. Priešingas vertinimas nepagrįstai išplėstų termino atnaujinimo instituto taikymą. Be to, atnaujinus skundo padavimo terminą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesams būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas prieš teisinės sistemos stabilumą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai netenkino A. L. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo paduoti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti A. L. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.