Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. I. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (13 veikų), 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 263 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 166 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 166 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 23 d., bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 7 d. (užskaičius 2 mėnesius 16 dienų).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. I. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimo, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Priešingai apelianto skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. I. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška mažėjanti). Vadovaujantis BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje būna surenkama pakankamai rašytinių įrodymų nustatyti, kad nuteistasis ateityje laikysis visuomenėje priimtinų standartų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nurodoma, kad norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais R. I. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, už įkalinimo įstaigos ribų yra susiradęs galimą darbo vietą, vengia neigiamą įtaką darančių grupių. Nuteistasis per nustatytą terminą įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, mokosi (duomenys neskelbtini) studijų programoje, lanko psichologo konsultacijas, baigė (duomenys neskelbtini) programas, dalyvauja (duomenys neskelbtini) grojimo gitara pamokose, dalyvavo (duomenys neskelbtini) koncerte, filmų „Terapija“ ir „Žemė – mūsų namai“ pristatymuose ir peržiūrose, savanoriavo labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, bausmės atlikimo metu dirbo). Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja R. I. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie nekeltų teismui abejonių dėl sėkmingų probacijos taikymo galimybių. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. I. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, nusikaltimų vykdymu grupėse ir finansinės naudos siekiu. Nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dėjo tam tikras pastangas suvaldyti tokį elgesį: įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, mokosi (duomenys neskelbtini) studijų programoje, lanko psichologo konsultacijas, baigė (duomenys neskelbtini) programas, dalyvauja (duomenys neskelbtini) grojimo gitara pamokose, dalyvavo (duomenys neskelbtini) koncerte, filmų „Terapija“ ir „Žemė – mūsų namai“ pristatymuose ir peržiūrose, savanoriavo labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, bausmės atlikimo metu dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nustojo vykdyti teisės aktų pažeidimus. Nors nuteistasis už įkalinimo įstaigos ribų ir turi gyvenamąją vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šią gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir vykdydamas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas, tačiau tai neįtakojo jo nusikalstamo elgesio raišką. Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vieną specialybę, šiuo metu mokosi antrai specialybei įgyti, už įkalinimo įstaigos ribų yra susiradęs galimą darbo vietą, tačiau taip pat pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė turėdamas pastovias darbines pajamas, tačiau tai jo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip teisingai nurodoma Socialinėje išvadoje, nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau jo elgesyje išlieka šioje išvadoje skaitmenine prasme nevertintas kriminogeninis veiksnys: įvykdyti nusikaltimai pagal pobūdį sudaro bendrą nusikalstamo elgesio modelį – siekiant finansinės naudos, nusikaltimai įvykdyti savanaudiškais tikslais. Be to, nors nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, o taip pat nepiktnaudžiauja alkoholiu ir psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas taip pat palaikė artimus socialinius ryšius ir nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ir tai neįtakojo jo nusikalstamo elgesio. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, kad nuteistasis ankščiau buvo įtakojamas kitų nusikalstamos grupuotės narių, bet šiuo metu vengia destruktyvių grupių, yra geros emocinės būklės, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, bylos duomenimis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, nebaustas, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo elgesyje išlieka dinaminis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys (problemų atpažinimas / pasekmių suvokimas). Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad kol nebus pašalintas šis dinaminis kriminogeninis veiksnys, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog šis veiksnys ateityje neįtakos nuteistojo kriminalinio elgesio apraiškos. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar nėra padaręs pakankamos pažangos integruojantis į visuomenę, o laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamos jį apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Be to, nuteistajam R. I. net ir atlikus dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, vienas statinis (kriminalinė istorija) ir vienas dinaminis, t. y. toks, kurį nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti – mąstymas ir elgesys (problemų atpažinimas/pasekmių suvokimas). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o nuteistojo R. I. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

13. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš Socialinės tyrimo išvados išrinko tam tikras aplinkybes ir suteikė joms prioritetą, netinkamai apskaičiavo likusios bausmės dalį, neaptarė aplinkybės, jog nuteistasis daugiau kaip per 10 metų nepadarė naujo pažeidimo ar nusikalstamos veikos, neatsižvelgė į šiuos reikšmingus faktus: dirba, atlygino ieškinius, padėjo atskleisti eilę nusikaltimų, dėl padarytų nusikaltimų jaučia didelę kaltę ir gėdą, turi du mažamečius vaikus, neįgalią mamą ir žmoną, turi nuosavą būstą, nėra baustas, neturi priklausomybių, atmetami kaip deklaratyvūs. Kauno apylinkės teismas priėmė motyvuotą nutartį, įvertinęs visus įrodymus, įskaitant ir Socialinio turimo išvadą, neginčijamai nustatė, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra užtikrinantis, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų teismui konstatuoti, kad yra pasiekti visi bausmių vykdymo tikslai ir nuteistasis ateityje nevykdys naujų nusikalstamų veikų. Pabrėžtina, jog gailėjimosi, pripažinimo ir padėjimo atskleisti nusikalstamos veikos padarymą aspektai buvo vertinami skiriant nuteistajam bausmę, todėl pakartotinai neturi būti vertinami sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

14. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. I. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamame susivienijime įvykdytas trisdešimt keturias sunkias nusikalstamas veikas (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimas). Ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma nustatyti neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šias aplinkybes, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.

15. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. I. neatlikta bausmės dalis – 3 metai 4 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant (duomenys neskelbtini) posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 22 d.), iš paskirtos galutinės 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, net ir taikant intensyvią priežiūrą jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.