Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-283/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-13
Bylos Nr.
1S-283/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kaltinamasis
Ž. E.
Advokatai
Irmantas Motužis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-283/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios Ž. E. gynėjo advokato Irmanto Motužio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria kaltinamajai Ž. E. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims dienomis, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 9 d., ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties, kuria kaltinamajai Ž. E. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 11 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. E. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Ž. E. kaltinama tuo, kad 2011 m. gegužės 26 d., laikotarpiu nuo 17 iki 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame nukentėjusiosios L. S. bute konflikto metu viena ranka sugriebusi L. S. plaukus, kitos rankos kumščiu smogė ne mažiau kaip tris smūgius ant čiužinio sėdinčiai ir pasyviai nuo smūgių besidengiančiai L. S. į galvos kairę pusę, sugriebė už dešinės rankos ir padarė L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančias kraujosruvas dešinėje rankoje (dilbyje ir žaste), kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje (kairio momens gumburo ir pakaušio kairėje) bei sunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus: kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujo išlają po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio smegenų pusrutulio kaktinėje skiltyje, kas komplikavosi į galvos smegenų edemą ir suspaudimą – antrines kraujosruvas smegenų kamiene, dėl ko 2011 m. gegužės 28 d. 22.04 val. nukentėjusioji ligoninėje mirė. Tokiu būdu Ž. E. L. S. nužudė.

Ž. E. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikyta 2011 m. birželio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju perdavus teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi kaltinamajai Ž. E. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 9 d. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiamai iki 2012 m. liepos 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi kaltinamajai Ž. E. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims dienoms, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 9 d. Ž. E. suėmimo terminą teismas pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, padarius išvadą, kad būdama laisvėje ir vengdama gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės Ž. E. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, jog Ž. E. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, paskutiniu metu gyveno Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje neturi darbo, oficialaus pajamų šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos. Kaltinamoji nėra saistoma tvirtais socialiniais ryšiais, jai teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajai Ž. E. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 11 d. Nutartyje nurodoma, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas kaltinamajai nėra išnykęs ar pasikeitęs. Ž. E. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, Lietuvoje neturi tvirtų socialinių ryšių ir legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje, todėl daroma išvada, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik griežčiausia kardomąja priemone.

Šalies argumentai

Kaltinamosios Ž. E. gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamos teismo nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis neteisėta, nes priimant ją kaltinamoji Ž. E. nebuvo pristatyta į teismo posėdį, tuo buvo pažeistas BPK 127 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas užtikrinti suimtojo asmens dalyvavimą posėdyje, kai sprendžiamas ilgiau kaip 6 mėnesius trunkančio suėmimo pratęsimo klausimas. Teismo posėdyje dalyvavęs teismo paskirtas gynėjas palaikė prokuroro prašymą pratęsti Ž. E. suėmimo terminą, o tai rodo, kad teismo posėdis buvo tik formalaus pobūdžio. Toks suėmimo termino pratęsimo būdas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, nurodančioms, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nustačius, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis neteisėta, negali būti pripažinta teisėta ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis, kadangi šia nutartimi buvo pratęstas neteisėtai prieš tai pratęstas suėmimo terminas.

Be to, abi skundžiamos teismo nutartys yra priimtos šališko teismo (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, skundžiamose nutartyse pasisakydamas apie kaltinamosios pavojingumą visuomenei dėl jai pareikšto kaltinimo sunkumo byloje, kuri dar neišnagrinėta teisme, išreiškė savo išankstinį nusistatymą prieš Ž. E.

Bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl ikiteisminį tyrimą byloje organizavusių ir jį atlikusių institucijų veiksmų, nes laiku nebuvo paskirta medicinos ekspertizė. Bylą nagrinėjantis teismas paskyrė ekspertizę, tačiau jos atlikimo terminas nežinomas, todėl toks neapibrėžtumas įgalina teismą formaliai, kaskart maksimaliam laikotarpiui pratęsti suėmimo terminą. Tokiu būdu yra pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu.

Nepagrįsti yra ir skundžiamose nutartyse nurodyti teismo teiginiai dėl būtinumo Ž. E. toliau taikyti suėmimą. Teismas, pratęsdamas Ž. E. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, lemiamą reikšmę suteikė nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinama Ž.E., sunkumui ir neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž. E. savo iniciatyva netrukus po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atvyko iš Jungtinės Karalystės ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl aplinkybių, susijusių su L. S. nužudymu, išsiaiškinimo, nors tuo metu ji nebuvo pripažinta įtariamąja, jai nebuvo paskelbta paieška ir nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tyrėja Ž. E. iniciatyva buvo informuota apie jos gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, jos kontaktinius duomenis ir grįžimo į Lietuvą laiką. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji neketino ir neketina slėptis nuo tyrimo ir teismo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Ž. E. iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), kur gyveno su sugyventiniu A. S., yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Be to, jos sesuo K. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios užtikrina Ž. E. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ž. E. į užsienį buvo išvykusi turėdama tikslą legaliai užsidirbti ir dirbo. Visos šios aplinkybės rodo, kad Ž. E. iki suėmimo turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbinius santykius, artimus giminystės ryšius bei atsakingą požiūrį į savo dalyvavimą baudžiamajame procese. Prašo skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuriomis kaltinamajai Ž. E. buvo pratęstas suėmimo terminas, panaikinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamosios Ž. E. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios Ž. E. gynėjo skundas atmetamas.

Kaltinamosios Ž. E. gynėjas skundu prašo panaikinti kaip neteisėtas ir nepagrįstas dvi Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuriomis kaltinamajai Ž. E. buvo pratęstas suėmimo terminas. Nutarčių neteisėtumą gynėjas pirmiausia sieja su aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismui priimant skundžiamą 2012 m. liepos 9 d. teismo nutartį, į teismo posėdį nebuvo pristatyta kaltinamoji ir tuo buvo pažeistos BPK 127 straipsnio 6 dalies nuostatos, imperatyviai reikalaujančios užtikrinti suimtojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje, kai sprendžiamas ilgiau kaip 6 mėnesius trunkančio suėmimo pratęsimo klausimas. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. teismo posėdyje nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nedalyvaujant kaltinamajai, nesilaikė BPK 127 straipsnio 6 dalyje nurodyto reikalavimo pristatyti suimtąjį į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Tačiau aptariamu atveju aukštesnysis teismas minėto baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nesilaikymo nevertina kaip pagrindo panaikinti skundžiamas teismo nutartis. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. teismo posėdyje, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, nedalyvaujant kaltinamajai Ž. E., priėmė nutartį kaltinamajai Ž. E. suėmimo terminą pratęsti trims dienoms, ir jau sekančią dieną po minėtos nutarties priėmimo, t. y. 2012 m. liepos 10 d., surengė naują teismo posėdį Ž. E. suėmimo termino pratęsimo klausimui spręsti, į kurį buvo pristatyta suimtoji, dalyvavo jos gynėjas. Šios aplinkybės rodo, kad apygardos teismas operatyviai ištaisė gynėjo minimą procesinį pažeidimą, todėl skundžiamos teismo nutartys nepripažintinos neteisėtomis.

Be to, abi skundžiamas teismo nutartis gynėjas laiko neteisėtomis dėl teismo šališkumo, kurį sieja su skundžiamose nutartyse nurodytais teismo teiginiais apie kaltinamosios pavojingumą visuomenei. Tokių aplinkybių aukštesnysis teismas nenustatė. Iš skundžiamų teismo nutarčių turinio matyti, kad nei vienoje iš jų teismas nenurodė, kad kaltinamoji Ž. E. yra pavojinga visuomenei. Teismas, skundžiamose nutartyse nurodydamas bendrinį teiginį apie didelį asmens pavojingumą visuomenei, siejo jį ne su kaltinamosios kaltės klausimu, o su nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinama Ž. E., pavojingumu, į kurį teismas turi atsižvelgti spręsdamas kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad aptariamą bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas yra šališkas, o jo priimti procesiniai sprendimai neteisėti.

Gynėjas mano, kad nepagrįsti yra skundžiamose nutartyse nurodyti teismo teiginiai dėl būtinumo kaltinamajai Ž. E. tęsti suėmimo terminą. Šiame kontekste pažymėtina, kad suėmimas taikomas esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje arba 5 dalyje numatytų pagrindų. Aptariamoje byloje yra sąlygos skirti Ž. E. suėmimą, nes ji kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 129 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 6 dalis) ir už tokio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamomis nutartimis pratęsė kaltinamajai Ž. E. suėmimo terminus padaręs išvadą, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Su tokia teismo išvada aukštesnysis teismas sutinka.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Kaip jau buvo minėta, Ž. E. kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, priešingai nei skunde teigia kaltinamosios gynėjas, apygardos teismas kaltinamajai Ž. E. suėmimo terminą pratęsė remiantis ne vien tik jai pateikto kaltinimo sunkumu, bet ir atsižvelgdamas bei įvertindamas kitas suėmimo termino pratęsimui reikšmės turinčias aplinkybes. Teismas atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, kad kaltinamoji turi ryšių užsienyje ir silpnus socialinius ryšius Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad Ž. E. išvydama į užsienį ketino pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau aplinkybė, kad kaltinamoji kitoje valstybėje turi artimų giminaičių, duoda pagrindą manyti, kad ji, siekdama išvengti gresiančios griežtos bausmės, gali pasislėpti nuo teismo. Pasislėpimo tikimybę padidina aplinkybė, kad Ž. E. Lietuvoje nėra susaistyta tvirtais socialiniais ryšiais. Iki sulaikymo kaltinamoji Lietuvoje neturėjo darbinių santykių, gyveno asocialų gyvenimą, jai atimtos motinystės teisės. Aplinkybė, kad ji Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, vertinant šią aplinkybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėjo skunde nurodomi skirtingi Ž. E. gyvenamosios vietos adresai (skiriasi deklaruota gyvenamoji vieta, jos faktinė gyvenamoji vieta ir sesers K. J. gyvenamoji vieta), todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, kad Ž. E. Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Aptartų faktinių aplinkybių visuma duoda pagrindą manyti, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, siekdama išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir nustatęs anksčiau aptartą suėmimo pagrindą apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Ž. E. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Todėl atmetami kaip nepagrįsti kaltinamosios gynėjo skundo argumentai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų. Aukštesnysis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė. Iš bylos duomenų matosi, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (negautos komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvados).

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajai Ž. E. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, tenkinti kaltinamosios gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Kaltinamosios Ž. E. gynėjo advokato Irmanto Motužio skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta