Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-10-15 · Civilinė byla Nr. 2-1135/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
2-1135/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kivida“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Crabro“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1135/2009 Procesinio sprendimo kategorija 110.2. (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kivida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1113-485/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kivida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Crabro“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Kivida“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio – 688 982,21 Lt sumai areštuoti UAB „Crabro“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – UAB „Crabro“ priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias UAB „Crabro“ ir esančias pas UAB „Crabro“ ar trečiuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Kivida“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo tenkino ir 688 982,21 Lt sumai areštavo UAB „Crabro“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas UAB „Crabro“ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, kartu padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, areštuotomis piniginėmis lėšomis uždraudžiant naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Kivida“ 2009 m. vasario 9 d. padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Crabro“ 688 982,21 Lt skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas UAB „Crabro“ 2009 m. kovo 23 d. padavė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1 483 709,63 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 483 709,63 Lt sumai areštuoti ieškovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė priešieškinio įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui UAB „Kivida“ priklausantį ir esantį pas ieškovą ir/arba trečiuosius asmenis nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 1 483 709,63 Lt sumai, uždraudžiant ieškovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisti areštuotu turtu naudotis; paaiškėjus, jog ieškovo areštuoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu 1 483 709,63 Lt, areštuoti trūkstamai sumai ieškovui priklausančias pinigines lėšas, esančias ieškovo banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su atsakovu UAB „Crabro“.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Crabro“ 2009 m. gegužės 27 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovą UAB „Kivida“ įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 100 000 Lt sumą arba nurodytai sumai pateikti banko garantiją. Atsakovas nurodė, kad, vykdant Kauno miesto apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartį, buvo areštuoti trys atsakovui priklausantys butai, esantys Bangų g. 3, Palangoje. Atsakovas pažymėjo, kad vykdydamas veiklą atsakovas su ieškovu sudarė 2006 m. liepos 27 d. rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal parengtą poilsio pastato, esančio Palangoje, Bangų g. 3, rekonstrukcijos techninį projektą nugriauti griovimui numatytus statinius, rekonstruoti „A“ korpusą ir pastatyti „B“ korpusą, nutiesti projekte numatytus inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją, atlikti visus kitus reikalingus objekto pripažinimo tinkamu naudoti darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovui. Tam, kad atsakovas galėtų apmokėti ieškovui už atliktus rangos darbus, atsakovas turėjo kreiptis į banką dėl finansavimo šiam projektui suteikimo, todėl 2006 m. liepos 31 d. atsakovas ir AB bankas „Ūkio bankas“ sudarė kredito sutartį Nr. 17-483, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 000 000 Lt kreditas. Atsakovas nurodė, kad pagal vėlesnius šios kredito sutarties pakeitimus ir papildymus, atsakovas įsipareigojo grąžinti bankui likusią kredito dalį sumokant 2 500 000 Lt iki 2009 m. balandžio 1 d. ir 3 240 360 Lt iki 2009 m. gegužės 1 d. Atsakovas suteiktą kreditą bankui grąžina iš lėšų, gautų pardavus butus pastatytuose ir rekonstruotuose poilsio korpusuose, esančiuose Bangų g. 3, Palangoje. Atsakovo teigimu, pritaikius atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuoti trys butai, kurių kiekvieno vidutinė rinkos vertė yra po 219 000 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad bendra areštuoto turto vertė yra 657 000 Lt. Atsakovas nurodė, kad pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutarties Nr. 17-483 12.11 punktą nustatytais terminais negrąžinus kredito ar jo dalies, atsakovas turi bankui sumokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimasis gali užtrukti, atsakovas, mokėdamas bankui po 657 Lt delspinigių per dieną, per mėnesį bankui turėtų sumokėti po 19 710 Lt, o per metus 239 805 Lt delspinigių. Atsakovo teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį Nr. 17-483 AB bankui „Ūkio bankas“, dėl to ateityje realiai patirs itin didelius nuostolius. atsakovas taip pat pažymėjo, kad, remiantis kredito sutarties 1.5 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti bankui VILIBOR + 1,33 procento metinių palūkanų dydžio maržos palūkanas nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos. 2009 m. balandžio 23 d. metinis VILIBOR palūkanų dydis sudarė 9 procentus. Atsakovo teigimu, atsakovas dėl jo turtui taikyto arešto turėtų sumokėti bankui 10,33 procento metinių palūkanų nuo 657 000 Lt sumos, kas per metus sudarytų 67 868,10 Lt. Be to, atsakovo nuomone, aplinkybė, jog atsakovo turtui yra taikytas areštas, neigiamai veikia atsakovo, kaip verslo subjekto, reputaciją ir jo patikimumą bei daro tiesioginę įtaką kitų neparduotų butų, esančių Bangų g. 3, Palangoje, paklausai. Atsakovo nuomone, jos galimai patiriami nuostoliai per metus sudarys 307 673,10 Lt delspinigių ir palūkanų bankui forma. Taip pat atsakovas patirs nuostolius negautų pajamų forma, todėl atsakovas gali patirti ne mažesnius kaip 500 000 Lt nuostolius per metus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo finansinis pajėgumas yra abejotinas bei jis gali ateityje neturėti galimybių realiai atlyginti atsakovo patirtus nuostolius dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Crabro“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui įpareigoti ieškovą UAB „Kivida“ per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą 100 000 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją.

Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Crabro“ prašymas užtikrinti jo nuostolių atlyginimą CPK 147 straipsnio pagrindu grindžiamas ta aplinkybe, kad teismui pritaikius atsakovui laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus tris butus, esančius Palangoje, Bangų g. 3, atsakovui yra varžoma galimybė tinkamai vykdyti 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį Nr. 17-483 su AB banku „Ūkio bankas“, pagal kurią atsakovas gavo 7 000 000 Lt kreditą būtent tam, kad galėtų apmokėti ieškovui už atliktus rangos darbus. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre 2009 m. balandžio 1 d. buvo atlikta atžyma apie atsakovui priklausančių butų, esančių Bangų g. 3, Palangoje, areštą. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. liepos 31 d. atsakovas ir AB bankas „Ūkio bankas“ sudarė kredito sutartį Nr. 17-483 su vėlesniais jos pakeitimais, kuria atsakovui buvo suteiktas 7 000 000 Lt kreditas. Šioje sutartyje numatyta, kad kredito paskirtis yra: 6 813 000 Lt poilsio pastato, valgyklos, garažo, kiemo statinių, esančių Bangų g. 3, Palangoje, bei suderinto pastato statybos projekto leidimo pirkimui, 187 000 Lt už kredito lėšas nupirkto turto rekonstrukcijai, be to, šia sutartimi minėtas pastatų kompleksas buvo įkeistas kredito davėjui. Teismas nurodė, kad 2006 m. liepos 31 d. kredito sutarties Nr. 17-483 12.11 punktas patvirtina, jog šalys sutarė, jog nustatytais terminais negrąžinus kredito ar jo dalies atsakovas privalės bankui sumokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o pagal sutarties 1.5 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti bankui VILIBOR + 1,33 procento metinių palūkanų dydžio maržos palūkanas nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali disponuoti jam priklausančiais trimis butais, esančiais Bangų g. 3, Palangoje, dėl ko galimai negalės tinkamai ir pilnai įvykdyti ir savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį Nr. 17-483 ir dėl to yra reali grėsme, kad ateityje atsakovas gali patirti realius nuostolius dėl jam taikytų turto disponavimo apribojimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta ieškovo turto arešto aktų registro dokumentų santrauka patvirtina, kad Telšių rajono apylinkės teismas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas bei Vilniaus apygardos teismas atskirose bylose yra areštavęs didelio masto ieškovo turtą, t. y. transporto priemones, įrengimus, kompiuterinę techniką bei kitus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ir tokia situacija patvirtina, kad atsakovo galimų nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas.

Dėl nurodytų aplinkybių, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti ir įpareigoti ieškovą UAB „Kivida“ sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 100 000 Lt sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Teismas pažymėjo, kad ieškovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo nutarties įmokėti pinigus į teismo specialiąją sąskaitą, ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui bus panaikintos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Kivida“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį. Apelianto teigimu, atsakovas, gavęs tikslinį kreditą, t. y. turėjęs apmokėti ieškovui už jo atliktus darbus, pats tinkamai nepanaudojo tikslinio kredito, vadinasi, ieškovui nelikus kito būdo ginti savo teises, kaip tik gauti apmokėjimą teisminiu keliu, pats atsakovas sukėlė sau neigiamas pasekmes. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog, jeigu atsakovas būtų tinkamai ir laiku sumokėjęs ieškovui už jo atliktus darbus, atsakovo atžvilgiu nebūtų reikėję taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tuo pačiu atsakovas būtų galėjęs nevaržomai disponuoti objektu ir būtų galėjęs padengti visą ar iš dalies atsakovo turimą kreditą AB bankui „Ūkio bankas“. Apeliantas nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtent dėl arešto trims butams negali vykdyti ir nevykdo AB bankui „Ūkio bankas“ turimų įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Apeliantas pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog jam yra skaičiuojami delspinigiai dėl kredito negrąžinimo laiku. Apelianto nuomone, kadangi nebuvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, atsakovui taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra trukdoma ar kaip nors varžoma dengti įsipareigojimus bankui iš turimų piniginių lėšų, o tai, kad jis įsipareigojimų nevykdo ir/ar negali vykdyti byloje nėra įrodyta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Crabro“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, atskirajame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, jog pastato ir suderinto statybos projekto leidimo pagal atsakovo ir AB banko „Ūkio bankas“ kredito sutartį Nr. 17-483 pirkimas buvo išimtinai atsakovo reikalas ir todėl ieškovas nėra atsakingas dėl kredito grąžinimo. Atsakovo nuomone, atskirajame skunde ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodė, jog jam yra skaičiuojami delspinigiai dėl laiku negrąžinamo kredito. Į bylą pateiktoje kredito sutartyje Nr. 17-483 yra nurodyta delspinigių mokėjimo pareiga, be to, teisinio ginčo atžvilgiu svarbi nuostolių atsiradimo galimybė, todėl atsakovas neprivalo pateikti dokumentų apie skaičiuojamus delspinigius, jis turi įrodyti, kad yra aplinkybės, patvirtinančios minėtą galimybę. Atsakovo teigimu, visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pats atsakovas sukėlė neigiamas pasekmes – laiku neatsiskaitė su ieškovu už jo atliktus darbus, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl apmokėjimo. Atsakovo skola ieškovui yra bylos ginčo objektas, atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, nes šalys nesutaria dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų dydžio, todėl tai, ar atsakovas yra skolingas ieškovui, bus išspręsta šioje byloje.

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmestinas.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas atsakovui priklausantis tik konkretus nekilnojamasis turtas, tačiau atsakovo piniginės lėšos areštuotos nebuvo. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas UAB „Crabro“ neturi pakankamai piniginių lėšų sutartiniams įsipareigojimams pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį Nr. 17-483 AB bankui „Ūkio bankas“ vykdyti. Be to, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas UAB „Crabro“ nevykdo sutartinių įsipareigojimų AB bankui „Ūkio bankas“ pagal 2006 m. liepos 31 d. kredito sutartį Nr. 17-483. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad atsižvelgiant į tai, jog nebuvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, atsakovui taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra trukdoma ar kaip nors varžoma dengti įsipareigojimus bankui iš turimų piniginių lėšų, o tai, kad jis įsipareigojimų nevykdo ir/ar negali vykdyti, byloje nėra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovas UAB „Crabro“ turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymų dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo arba, vadovaujantis CPK 147 straipsnio trečiąja dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo UAB „Crabro“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Crabro“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėjai Kazys KailiūnasNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas