- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-112-134-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-134/2007m.
Teisėja Audra Krikščiūnienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.
N U T A R T I S
2007 m. kovo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš.(duomenys neskelbtini)B. D. U. 570 Lt turtinei žalai atlyginti ir 17,5 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 20 d., apie 14 val. 30 min. iš V. U. buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė D. U. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung X620” 640 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : sušvelninti jam paskirtą bausmę ir panaikinti jo pripažinimą recidyvistu. Skunde nurodo, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai – jo sūnus ir įsūnis, jo sugyventinė nedirba, šeimos materialinė padėtis bloga, o jam atliekant teismo paskirtą bausmę, ši padėtis dar labiau pablogės.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas R. B. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir už šį nusikaltimą paskyrė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 27 str. 1 d., nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis R. B., Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-11-22 nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas. Taigi, teismas, R. B. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal BK 56 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.
Teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, nuosprendyje nurodė motyvus, įvertindamas BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę : R. B. padarė tyčinį nesunkų, savanaudišką, baigtą nusikaltimą nuosavybei, įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis: jis nukentėjusiajai atlygino dalį padarytos turtinės žalos, iki nusikaltimo padarymo buvo registruotas darbo biržoje, tačiau anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus tik metams nuo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, registruotas VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų kabinete dėl priklausomybės sindromo, išsivysčiusio vartojant lakiąsias medžiagas. Bausmės skyrimo motyvuose teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog R. B. padeda išlaikyti mažametį sūnų ir įvertino šios aplinkybės reikšmę bausmės dydžiui, todėl ši skunde nurodoma aplinkybė taip pat negali būti pagrindu mažinti bausmę.
Apeliantas naują nusikaltimą padarė nepasibaigus jo lygtinio atleidimo nuo neatliktos bausmės laikui, todėl teismas, bendrindamas bausmes, teisingai vadovavosi BK 64 str. nuostatomis. Taikydamas BK 64 str., teismas subendrina dviem nuosprendžiais - ankstesniu ir paskutiniu paskirtas bausmes. Pagal BK 64 str. 3 d., jei neatliktos bausmės dalis didesnė, tai prie visos neatliktos bausmės dalies pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš bylos matyti, kad apelianto neatliktos bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai (1 t., 64 b.l.)ir ji yra didesnė už šiuo nuosprendžiu paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Būtent neatliktos bausmės dalis sudaro žymią dalį jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės. Subendrindamas bausmes, teismas negali keisti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir atitinkamai mažinti neatliktos bausmės dalį, todėl 2 metų 9 mėnesių bausmės dalis negali būti sumažinta. Teismas apeliantui prie neatliktos bausmės dalies pridėjo minimalų pagal baudžiamąjį įstatymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį – 3 mėnesius, todėl ši bausmės dalis taip pat negali būti mažinama. Dėl šių aplinkybių tenkinti apelianto prašymą ir švelninti jam šiuo nuosprendžiu paskirtą ir galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.
Pagal BK 27 str. 1 d. asmens pripažinimo recidyvistu klausimas nėra teismo kompetencija, nes asmuo recidyvistu tampa esant įstatyme numatytoms sąlygoms, kai asmuo, turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą, teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs naują tyčinį nusikaltimą, nepriimant jokio atskiro teismo sprendimo šiuo klausimu, todėl apelianto prašymas panaikinti jo pripažinimą recidyvistu negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė: