Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus teikimą dėl nuteistajam R. A. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. Vilniaus apygardos teismo 2013-06-11 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199 str. 1 d. ir paskirta jam 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda; pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. ir paskirta jam 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 200 MGL (26 000 Lt) bauda.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kaltinimo laikas nuo 2013-03-07 iki 2013-03-19 (13 parų), kas, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1) a) p., 2) a) p. atitinka 26 MGL ir nustatyta, jog galutinės mokėtinos baudos dydis yra 174 MGL (22 620 Lt).

Kardomoji priemonė R. A. – užstatas paliktas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, nutarta 20 000 litų užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, užskaityti kaip dalį R. A. skirtos baudos, šiuos 20 000 litų pervedant į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nustatyta kad padarius laikino sulaikymo, kardomojo kalinimo užskaitymus bei užskaičius sumokėtą užstatą, likusios R. A. mokėtinos baudos dydis yra - 2 620 Lt

Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., nutarta teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, iš R. A. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 780 Lt.

R. A. paskirto turto konfiskavimo (9780 litų) mokėjimas išdėstytas vienerių metų laikotarpiui, nustatant, jog mokama kas mėnesį po 815 Lt, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, pirmąją įmokos dalį sumokant iki 2013 07 20 d. vėliau kas mėnesį iki pilno nustatytos sumos išmokėjimo. Nurodyta sumokėjimą patvirtinančius banko kvitų originalus kiekvieną mėnesį pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei.

Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM Teistumo informacijos tvarkymo skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo.

Teikimas nagrinėtas rašytine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymas dėl R. A. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo - netenkintinas.

Iš teikimo, baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2013-06-11 baudžiamojo įsakymo matyti, jog minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013-09-06.

Vilniaus apygardos teismas 2013-09-10 raštu Nr. 2013-09-410 Nr. BR-3026 (1-316/13) (b.l. 172) pateikė baudžiamąjį įsakymą VMI.

2013-09-25 LR generalinė prokuratūra informavo teismą, kad generalinė prokuratūra 2013-09-19 20 000 litų užstatą už R. A. pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai paskirtai baudai dalinai dengti (b.l. 180-181).

BK 96 straipsnio (Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis) 1 dalyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu:

a) per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba

b) per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, arba c) <<…>>; d) <<…>>; e) <<…>>, ir

2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

BK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdyta bausmė nebegali būti toliau vykdoma ir nuteistasis yra atleidžiamas nuo jos atlikimo.

Pažymėtina, jog asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal teismų praktiką, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pav.: slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamą ir/ar darbo vietas, išvaizdą, gyvena pagal padirbtus ir/ar svetimus dokumentus ir pan.

Nuteistasis per 11 metų nei paskirtos baudos, nei teismo nustatytos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos nesumokėjo, jokių veiksmų įvykdyti teismo paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę nesiėmė, nesikreipė į teismą dėl sumokėjimo pratęsimo, kas, teismo vertinimu, liudija, kad jis ir toliau neketina vykdyti teismo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, todėl laikytina, jog jis slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, su jomis nebendradarbiauja, nors ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko su prokuroro sprendimu perduoti bylą teismui dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pažymėtina ir tai, jog remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S‑154‑627/2024 BK 96 straipsnyje įtvirtinti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai taikomi paskirtai bausmei, o ne nuosprendžio dalims, nesusijusioms su bausme (pavyzdžiui, baudžiamojo poveikio priemonėms, civiliniams ieškiniams ir kt.). Turto konfiskavimas yra viena iš BK 67 straipsnyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, o BK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nėra suėjusi, todėl nėra pagrindo tenkinti Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymo dėl R. A. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymo dėl R. A. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo netenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.