Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-09-08 · Civilinė byla Nr. 2-57-292/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-08
Bylos Nr.
2-57-292/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
L. C.
Atsakovas
J. T.
Advokatai
Kristina Sūnaitienė, Irena Andriuškevičienė
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-57-292/2014Proceso Nr. 2-13-3-03430-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 77.4.2; 78.2.1; 116.1. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 8 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovui L. C.,ieškovo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei,atsakovei J. T.,atsakovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,institucijos teikiančios išvadą atstovei Viktorijai Savickienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. C. patikslintą ieškinį atsakovei J. T. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės J. T. patikslintą priešieškinį ieškovui L. C. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (37-39 b. l., t. 2) prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. C., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad:

- jis kas antros savaitės penktadienį sūnų V. pasiima iš darželio iki pietų miego, iš mokyklos - po pamokų, iš namų - 8 val. (kai nevyksta užsiėmimai darželyje/mokykloje) ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. (vasaros metu iki 21.30 val.),

- kiekvienos savaitės trečiadienį paima sūnų iš darželio, kai baigiasi jo užsiėmimai, iš mokyklos - po pamokų, iš namų - 8 val. (kai nevyksta užsiėmimai darželyje/mokykloje) ir ketvirtadienio rytą pristato sūnų į darželį/mokyklą arba į namus iki 20 val. (vasaros metu iki 21.30 val.),

- iki sūnui V. sukaks 6,5 metai, Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes jis švenčia su motina. Naujųjų Metų šventes V. švenčia su tėvu, su kuriuo nešventė Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų. Tokiu atveju jis sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 d. 8 val. ir parveža sūnų kitų metų sausio 1 d. iki 20 val. Tarpšventiniu laikotarpiu galioja įprasta bendravimo su sūnumi tvarka,

- kai V. sukaks 6,5 metai, poriniais metais jis sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse, t.y. gruodžio 23 d., 18 val., ir parveža į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val. Neporiniais metais Naujųjų Metų šventes V. švenčia su juo. Tokiu atveju sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 d. 8 val. ir parveža jį kitų metų sausio 1 d. iki 20 val. Tarpšventiniu laikotarpiu galioja įprasta bendravimo su sūnumi tvarka,

- iki V. sukaks 6,5 metų, Šv. Velykas jis švenčia su motina,

- kai V. sukaks 6,5 metų, neporiniais metais jis sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 21.30 val., poriniais metais sūnus Šv. Velykas švenčia su mama,

- iki V. ims lankyti mokyklą, kiekvienų metų vasaros metu V.7 dienas birželio mėnesį, 7 dienas liepos mėnesį ir 14 dienų rugpjūčio mėnesį atostogauja pas jį. Iki V. pradės lankyti mokyklą, kiekvienais metais motina atostogauja su vaiku du kartus po 7 dienas ir vieną kartą 14 dienų. V. pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienų metų vasaros atostogų metu sūnus: 28 dienas atostogauja pas jį ir 28 dienas V atostogauja su mama, tačiau abiejų atostogų laikas skaidomas į dvi dalis po 14 dienų. Praleidęs 14 dienų vasaros atostogų su vienu iš tėvų, vaikas po 14 dienų atostogų einantį savaitgalį praleidžia su kitu tėvu, su kuriuo neatostogavo. Dėl atostogų laiko jis ir motina susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki planuojamų atostogų pradžios,

- kiekvienais metais birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir jo gimtadienio dieną (gegužės 18 d.) sūnų V. jis paima iš jo gyvenamosios vietos/darželio/mokyklos po užsiėmimų ir pristato sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 21 val. Kiekvienais metais pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir motinos gimimo dieną (lapkričio 5 d.) V. praleidžia su motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų pagal patvirtintą tvarką V. turėtų būti tomis dienomis,

- jis ir sūnaus motina be raštiško vienas kito sutikimo neturi teisės vaiko išsivežti į užsienį, jeigu planuojama kelionė bus ilgesnė negu 14 dienų. Išvykstantis tėvas (motina) kitam tėvui apie vaiko buvimo vietą, laiką bei kelionės trukmę praneša iš anksto, bet ne vėliau kaip 14 dienų iki planuojamos kelionės pradžios. Tokiu atveju, kai V. vyks į kelionę su juo, motina privalo jam perduoti sūnaus asmens dokumentą, kuris grąžinamas kartu su vaiku,

- jam sutinkant, kad sūnus išvyktų su motina nuolat gyventi į užsienį, jis su sūnaus motina iš anksto tarpusavyje turi susitarti ir teisme patvirtinti tėvo bendravimo su sūnumi ir auklėjimo tvarką,

- jis ir motina vienas kitam nedelsiant praneša apie sūnaus susirgimus, gydymą, ligas ir sudaro galimybes aplankyti sūnų jo sirgimo metu. Vaiko gydymo ligoninėje metu jie privalo susitarti dėl jo slaugymo sąlygų ir aprūpinimo būtinomis priemonėmis tą, kuris slaugys sūnų,

- jeigu motina dėl jos užimtumo darbe, ligos ar kitų nenumatytų dalykų ilgesnį laiką negali pasirūpinti vaiku, tai tuo metu vaiku pirmiausia turi rūpintis jis arba seneliai iš abiejų tėvų pusės, išskyrus atvejus, kai jie dėl savo užimtumo ar ligos negali vaiku pasirūpinti.

Prašo iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad sūnus V. C. gimė (duomenys neskelbtini), jam su atsakove gyvenant nesusituokus. 2011 metų rugsėjo mėnesį atsakovė su sūnumi išsikraustė iš namų, kuriuose jie visi gyveno, ir nuo to laiko jie gyvena skyrium. Išsiskirdami jie susitarė dėl sūnaus išlaikymo dydžio bei jo bendravimo ir buvimo su sūnumi tvarkos. Buvo sutarta, kad sūnus bus su juo kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Šios tvarkos jis laikėsi. Iki 3 metų V. buvo maitinamas motinos pienu, todėl nelikdavo nakvoti su juo, jis jį visada parveždavo į namus. Nuo 3 metų V. ėmė lankyti darželį, nebuvo maitinamas motinos pienu, todėl po bendravimo su juo savaitgalį likdavo nakvoti su juo. Tačiau atsakovė po 2013-09-15 incidento, įvykusio jo namo kieme perduodant jai sūnų, pareiškė, kad su sūnumi jis galės bendrauti tik tokia tvarka, kokią nustatys teismas, ir nuo tada ji neleidžia matytis jam su sūnumi. Mano, kad drausdama ir kliudydama jam ir sūnui matytis bei bendrauti, atsakovė pažeidžia ne tik jo, bet ir sūnaus V. teises, daro žalą sūnui.

Pagal įstatymą tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Su sūnumi jį sieja stiprus ryšys, sūnus jam yra svarbiausias. Mano, kad turi būti nustatytas maksimalus jo su sūnumi bendravimas, kadangi toks bendravimas nekenks sūnaus interesams, priešingai, toks bendravimas yra būtinas sūnaus asmenybės raidai ir brandai, savivertės formavimuisi.

Šalies argumentai

Atsakovė, atsikirsdama į patikslintą ieškinį, pateikė patikslintą priešieškinį (47-49 b. l., t. 2), kuriuo prašo:

- nustatyti nepilnamečio sūnaus V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja;

- priteisti iš atsakovo L. C. nepilnamečio sūnaus V. C. išlaikymui periodines išmokas po 400,00 Lt kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnui sukaks 6,5 metai ir po 500,00 Lt kas mėnesį nuo dienos, kada vaikui sukaks 6,5 metai, iki jo pilnametystės, indeksuojant periodines išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, ja paskiriant šių lėšų tvarkytoja, periodinės išmokos pervedant į jos sąskaitą banke iki kiekvieno einamojo mėnesio dešimtos dienos;

- nustatyti tėvo L. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. tokią tvarką:

- L. C. kas antros savaitės penktadienį po pietų valgymo iki pietų miego pasiima V. iš darželio arba iš mokyklos po pamokų ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. (vasaros metu iki 21.30 val.),

- kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas sūnų paima iš darželio arba iš mokyklos po pamokų arba užsiėmimų ir ketvirtadienio 8 val. ryto pristato į darželį arba į mokyklą,

- iki V. sukaks 6,5 metų šventiniu laikotarpiu tėvas su sūnumi bendrauja tokia tvarka: L. C. poriniais metais paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną, t.y. gruodžio 24 d. 12 val., ir parveža į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 12 val. Neporiniais metais tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos paima gruodžio 25 d. 12 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val. Gruodžio 31 dieną ir sausio 1 dieną V. būna su tuo iš tėvų, su kuriuo nešventė Šv. Kūčių. Tokiu atveju tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 31 d. 12 val. ir parveža sūnų kitų metų sausio 1 d. iki 20 val. Nuo gruodžio 24 d. iki sausio 2 dienos įprasta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka negalioja,

- kai V. sukaks 6,5 metų, šventiniu laikotarpiu tėvas su sūnumi bendrauja tokia tvarka: L. C. poriniais metais paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną, t.y. gruodžio 24 d., 12 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val. Neporiniais metais Naujųjų Metų šventes V. švenčia su tėvu. Tokiu atveju tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 31 d. 12 val. ir parveža sūnų kitų metų sausio 1 d. iki 20 val. Nuo gruodžio 24 d. iki sausio 2 dienos įprasta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka negalioja,

- iki V. sukaks 6,5 metų, poriniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., neporiniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną 10 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Šv. Velykų laikotarpiu (šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis) įprasta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka negalioja,

- kai V. sukaks 6,5 metų, poriniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 20.00 val., neporiniais metais sūnus Šv. Velykas švenčia su ja. Šv. Velykų laikotarpiu (šeštadienis, sekmadienis, pirmadienis) įprasta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka negalioja,

- iki V. pradės lankyti mokyklą, kiekvienų metų vasaros metu V.7 dienas birželio mėnesį, 7 dienas liepos mėnesį ir 14 dienų rugpjūčio mėnesį atostogauja pas tėvą. Iki V. pradės lankyti mokyklą, kiekvienais metais ji atostogauja su vaiku du kartus po 7 dienas ir vieną kartą keturiolika dienų. V. atostogų su tėvu arba ja metu įprastinė tėvo bendravimo su vaiku tvarka negalioja. Po atostogų, praleistų su tėvu laikotarpio, eina savaitgalis, kurį sūnus praleidžia su ja. Po atostogų, praleistų su ja laikotarpio, eina savaitgalis, kurį vaikas praleidžia su tėvu. Atostogų laikotarpį su vaiku šalys privalo numatyti taip, kad atostogų dienos įeitų į vaiko bendravimo su tėvu ar ja savaitgalius,

- V. pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienų metų vasaros atostogų metu V.28 dienas atostogauja pas tėvą, tačiau atostogų laikas skaidomas į dvi dalis po 14 dienų. V. pradėjus lankyti mokyklą 28 dienas V. atostogauja su ja, tačiau atostogų laikas skaidomas į dvi dalis po 14 dienų. Po atostogų, praleistų su tėvu laikotarpio, eina savaitgalis, kurį sūnus praleidžia su ja. Po atostogų, praleistų su ja laikotarpio, eina savaitgalis, kurį vaikas praleidžia su tėvu,

- apie numatomų atostogų laiką ji ir sūnaus tėvas vienas kitą informuoja ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pradžios. Sutapus jų numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris dirbantis ir negali laisvai pasirinkti savo atostogų arba kuris anksčiau informavo apie numatomas atostogas. Jų atostogų metu įprastinė tėvo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma,

- kiekvienais metais birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienio dieną (gegužės 18 d.) sūnų V. tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos 10 val. iš darželio/mokyklos po užsiėmimų ir pristato sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 21.30 val. Kiekvienais metais pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir motinos gimimo dieną (lapkričio 5 d.) V. praleidžia su ja. Šiais atvejais netaikoma įprastinė tėvo su vaiku bendravimo tvarka,

- tiek ji, tiek tėvas be raštiško vienas kito sutikimo neturi teisės vaiko išsivežti į užsienį, jeigu planuojama kelionė yra ilgesnė negu 14 dienų. Išvykstantis tėvas (motina) kitam tėvui apie vaiko buvimo vietą, laiką bei kelionės trukmę praneša iš anksto, bet ne vėliau kaip 14 dienų iki planuojamos kelionės pradžios. Tokiu atveju, kai V. vyks į kelionę su tėvu, ji privalo tėvui perduoti sūnaus asmens dokumentą, kuris grąžinamas kartu su vaiku,

- jai išvykus nuolat gyventi į užsienį, ji su sūnaus tėvu iš anksto tarpusavyje turi susitarti ir teisme patvirtinti tėvo bendravimo su sūnumi ir auklėjimo tvarkos pakeitimus, vaikui gyvenant užsienio valstybėje,

- ji ir sūnaus tėvas vienas kitam nedelsiant praneša apie sūnaus susirgimus, gydymą, ligas ir sudaro galimybes aplankyti sūnų jo sirgimo metu. Vaiko gydymo ligoninėje metu jie privalo susitarti dėl jo slaugymo sąlygų ir aprūpinimo būtinomis priemonėmis tą, kuris slaugys sūnų.

Prašo iš ieškovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ji sugeba užtikrinti sūnaus auklėjimą, jo lavinimą, sveikatą ir vykdyti kitas motinos pareigas. Pirmenybę visuomet teikia sūnui. Nutarė iki sūnų išleis į darželį, materialiai padedant jos tėvams, visą savo laiką skirti tik sūnaus auginimui ir priežiūrai. Su sūnumi ją sieja stiprus dvasinis ryšys. Gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame sūnui sudarytos reikiamos buitinės sąlygos. Taigi sūnaus interesus geriausiai atitiks, jei jo gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, sūnui įprastoje aplinkoje.

Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės. Išlaikymo dydis turi būti toks, kad tenkintų vaiko būtinus poreikius ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas bei atitiktų tėvų materialinę padėtį.

Sūnus V. yra 3 metų amžiaus, lanko Alytaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ vaikų, kuriems pritaikyta speciali mityba, grupę. Būtinas vaiko išlaidas sudaro: išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, sveikatos palaikymui ir stiprinimui, ir kitos. Tikslu parengti sūnų savarankiškam gyvenimui, reikalinga skirti lėšų jo lavinimui, todėl vaiko išlaidas sudaro taip pat jo lavinimui skirtos priemonės: knygelės, vaikiški žurnalai, žaislai, dėlionės.

V. poreikiai yra didesni negu būtiniausieji. Sūnus dėl savo sveikatos būklės turi specialių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos papildomos lėšos. V. yra diagnozuotas obstrukcinis bronchitas ir atopinis dermatitas (lėtinis, pasikartojantis odos uždegimas, kuriam būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, labai niežtintis bėrimas). Jis nuo kūdikystės yra alergiškas kiaušiniams, baltymams, jų pertekliui. Vaiko jautrus žarnynas, sūnus jautrus glitimo turintiems maisto produktams. Pagal diagnozuotą ligą, nepritaikius tinkamos mitybos, vaiko sveikatai kyla neigiami padariniai: karščiavimas, didelis bėrimas, pereinantis į niežėjimą. Atsižvelgiant į V. sveikatos būklę, jam būtinas specialus maistas, reikalingos papildomos išlaidos kokybiškai mitybai.

Vienam mėnesiui nepilnamečio sūnaus V. išlaikymui būtinąsias lėšas sudaro vidutiniškai: 400,00 Lt maistui (po 13,00 Lt per dieną), 100,00 Lt drabužiams, 100,00 Lt avalynei, 100,00 Lt lavinimo priemonėms. Apie 200,00 Lt mokesčiams už būstą (būsto šildymą ir komunalinius patarnavimus), 100,00 Lt specialioms higienos priemonėms (ekologiški kremai vaiko odai, šampūnai, skalbikliai ir pan.). Vaistams ir sveikatos stiprinimui reikalinga 100,00 Lt (vitaminai, žuvų taukai), 100,00 Lt pramogoms, draugų gimtadieniams, darželio renginiams, išvykoms. Sūnaus V. būtiniems poreikiams reikalinga suma sudaro apie 1200,00 Lt į mėnesį.

Ieškovas yra darbingas, todėl privalo teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Jos žiniomis kitų išlaikytinių ieškovas neturi. Ieškovas turi daug daugiau laisvo laiko ir galimybių gauti gerai mokamą darbą, lyginant su ja, gali uždirbti daugiau pajamų. Ieškovas galimai gauna pajamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos. Taip pat ieškovas gauna socialinę išmoką dėl neįgalumo. Mano, kad jis tikrai pajėgus teikti sūnui jos prašomą išlaikymą, periodinių išmokų dydį nustatant skirtingą iki V. sukaks 6,5 metų.

Jos materialinė padėtis nėra gera- ji tik nesenai įsidarbino, gauna minimalų darbo užmokestį, be to studijuoja (duomenys neskelbtini). Studijos valstybės finansuojamos. Be artimųjų pagalbos neišgyventų. Ji iš tėvų dovanotų lėšų įsigijo butą, kuriame gyvena kartu su sūnumi ir automobilį TOYOTA COROLLA.

Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka turi būti nustatyta teismo sprendimu, nes ieškovas pradėjo veikti priešingai sūnaus interesams, nuteikinėja sūnų prieš ją. Ieškovas neskatina sūnaus grįžti į namus po bendravimo su juo, neparuošia vaiko išsiskyrimams, nuteikinėja sūnų prieš jos auklėjimą. Vaikas, žinodamas, kad po savaitgalio, praleisto su tėvu, turės grįžti į buitį su mama, dažnai pyksta, verkia, o ieškovas netaiso tokios situacijos. Jis sukuria sūnui iliuziją, kad pas jį sūnui nereikia laikytis įprasto režimo, kad nebus jokio darželio ir rutinos, sudaro sąlygas sūnui pajausti skirtingą auklėjimą pas ją ir pas jį, dėl to sūnus patiria labai didelį stresą. 2013-09-15 paimant iš ieškovo sūnų, jis buvo piktas, verkiantis ir rėkiantis, kad jos nemyli, kad nenori su ja gyventi ir nori grįžti namo pas tėtį. Ieškovas net nebandė spręsti susidariusios situacijos, kalbėjo šypsodamasis. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nes tokios ieškovo nuostatos kenksmingos sūnui.

Nustatant bendravimo tvarką, turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę, užimtumą darželyje ar mokymosi įstaigose, į jos ir paties vaiko pageidavimus. Sūnaus bendravimas su tėvu ilgą laiką prieštarautų sūnaus interesams, o būtent kenktų jo sveikatai. Sūnui reikalinga speciali mityba, kurią ieškovas privalo užtikrinti bendravimo su juo metu, tačiau jis nėra pasiruošęs vienas tinkamai prižiūrėti ir auklėti sūnų, nepritaiko sūnui tinkamos mitybos. Ieškovas gyvena pas savo motiną vieno kambario bute, kuriame nėra sudarytos sąlygos nakvoti mažamečiam vaikui. Ieškovui sūnų prižiūrėti padeda jo motina, tačiau jos priežiūra kelia jai nepasitikėjimą, kadangi būtent po vizitų pas senelę sūnui dažnai kyla alergija, nes sūnus maitinamas neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę, maitinamas netinkamais produktais. Tik jos pastangomis sūnui taikoma griežta mityba, griežta maisto produktų atranka, garantuojami reguliarūs apsilankymai pas medikus. Tuo tarpu ieškovo elgesys neatitinka rūpestingo tėvo požymių. Sūnus po pasimatymų su juo grįžta prastesnės sveikatos, ieškovas neskaito receptų, kuriuos ji siunčia, nepadeda stiprinti vaiko sveikatos, nekreipia dėmesio į jos nusiskundimus bei rūpestį.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutinka su prašomų skirti išlaikymui periodinių išmokų dydžiu, tačiau nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo priešieškinio pateikimo dienos, nes per visą bylos nagrinėjimo laiką išlaikymą sūnui teikė, mokėdamas po 300-400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis ir bendraudamas su sūnumi, kai pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, sūnus būdavo su juo ir jo pilnai buvo išlaikomas.

Nesutinka su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka su sūnumi, dalyje dėl bendravimo tvarkos Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis iki sūnui sueis 6,5 metų, nes ilgųjų švenčių dienomis, planuojamos kelionės, išvykos pas giminaičius, todėl jei šventės bus skaidomos taip, kad vieną dieną turės vaikas bendrauti su motina, o kitą- su tėvu, bus užkirstas kelias didžiųjų švenčių, kurios labai svarbios vaikui, dienomis, kur nors išvykti, dalyvauti renginiuose, bendrauti su giminaičiais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės.

Šalys santuokos nėra sudarę, šalių sūnus V. C. gimė (duomenys neskelbtini) (7 b.l., 1 tomas). V. C. tėvai, bylos šalys, gyvena skyrium.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ginčo dėl V. gyvenamosios vietos nėra. Jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina, pagal jos gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko tėvo sutikimą, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą (13-14 b.l., 1 tomas). V. liko gyventi su motina, jo tėvams pradėjus gyventi skyrium ir dėl V. gyvenamosios vietos tėvams susitarus.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turi būti išspręstas teismine tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo (2002-06-21 LAT Senato nutarimas Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ginčo tarp šalių dėl išlaikymo formos ir dydžio nėra, išskyrus tai, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos, o ieškovas nesutikdamas su tokiu reikalavimu, teigia, kad per šį laikotarpį jis išlaikymą teikė, tik ne tokio dydžio periodinėmis išmokomis, kokiomis nori atsakovė.

Atsakovė J. T. priešieškinį teismui pateikė 2013-10-15 (25-36 b.l., 1 tomas). Kartu su priešieškiniu, atsakovė teikė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą vaikui po 600 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. 2013-10-22 teismo posėdžio metu (53 b.l., 1 tomas), atsakovė sumažino savo reikalavimą ir prašė, taikant laikinąsias apsaugos priemones, iš ieškovo priteisti po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, kol bus išnagrinėta civilinė byla.

2013-10-29 Alytaus rajono apylinkės teismas nutartimi (55-56 b.l., 1 tomas) atsisakė tenkinti prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, nes teismas ištyręs pateiktus įrodymus, pripažino, kad tėvui teikiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, taip pat skirdamas lėšų vaiko vaistams ir kitiems jo poreikiams tenkinti, užtikrino vaiko turtinius interesus bylos nagrinėjimo metu. Bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimais, su tuo sutinka ir atsakovė, nustatyta, kad nuo priešieškinio pateikimo momento iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) ieškovas sūnui V. išlaikymą teikė po 300-400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl teismas mano, kad išlaikymas priteistinas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, nes išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovė nurodė datą, nuo kurios prašo priteisti išlaikymą- nuo priešieškinio pateikimo dienos, tokiu būdu konstatuodama, kad ieškovas nuo šios datos nebevykdo savo pareigos materialai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas įsiskolinimas. Tačiau bylos duomenimis nustačius, kad ieškovas savo pareigą materialiai išlaikyti sūnų vykdė, pripažintina, kad įsiskolinimo nėra. Taip pat pripažintina, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas yra neįgalus ir jo pajamos nurodytu laikotarpiu yra tik VSDFV išmokos dėl neįgalumo, į tai, kad ieškovas ir kitomis formomis prisideda prie sūnaus išlaikymo, siekdamas maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos ir bendraudamas su juo, pripažintina, kad teikdamas išlaikymą sūnui po 300-400 Lt periodinėmis išmokomis, buvo atsižvelgta ir į jo turinę padėtį ir nepilnamečio sūnaus interesus. Todėl išlaikymas priteistinas nuo 2014-09-01.

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Šalims pradėjus gyventi skyrium, iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus V. liko gyventi su motina, tačiau tėvo ir sūnaus bendravimas visiškai nebuvo nutrūkęs. Ieškovas siekia maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos, kylant nesutarimams su vaiko motina dėl kai kurių bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant aspektų.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Šią teisę jie įgyvendina bendraudami su vaiku. Kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kitam taip pat turi būti suteikta galimybė bendrauti su vaiku. Tarp V. tėvų kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarka nustatytina teismine tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad su vienu iš tėvų gyvenantis vaikas su juo bendrauja nuolat, paprastai kiekvieną dieną, kaip ir šiuo atveju, o skyrium gyvenančio tėvo, šiuo atveju ieškovo, bendravimo su vaiku galimybės yra ribotos, todėl teismas privalo nustatyti tokią bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarką, kad ji užtikrintų maksimalų bendravimą su vaikų (CK 3.175 str. 2 d.). Tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka iš esmės pripažintina maksimalia, nes išspręstas vaiko bendravimo su vaiku klausimas savaitgaliais, kiekvieną mėnesį, švenčių, tėvų ir vaiko atostogų, vaiko ligos dienomis ir kt. Tačiau nustatant vaiko bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus dėl kurių tėvai nesutaria. Pažymėtina, kad per bylos nagrinėjimo laiką, šalys suderino nemažai pozicijų dėl jų dalyvavimo auklėjant V. ir su juo bendraujant. Dauguma tiek patikslintame ieškinyje, tiek priešieškinyje nurodyta bendravimo ir auklėjimo tvarka taisytina tik redakciniu požiūriu, su tuo sutinka ir bylos šalys. Tėvai nesutaria dėl tėvų bendravimo su vaiku per didžiąsias šventes- Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis. Ieškovas nori, kad per šias šventes, iki vaikui sukaks 6,5 metų, jie su V. bendrautų kas antrus metus visą švenčių laikotarpį, o atsakovė nori, kad per šias šventes vaikas galėtų bendrauti su abiems tėvais. Tačiau šiuo atveju pritartina ieškovo siūlomai tvarkai. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.185 str. 2 d. nustatant bendravimo tvarką, reiškia, kad tėvui negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Šiuo principu vadovaujantis, teismas ir nustato bendravimo ir auklėjimo tvarką. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Nenustatyta, kad vaiko susitikimai su tėvu, laiko leidimas kartu su juo kenktų V. auklėjimui, vystimuisi ar kitaip neatitiktų jo interesų, būtų pakenkta jo sveikatai ar interesams. Bendravimo tikslas- dalyvauti sūnaus auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti kelias valandas ar dienas. Toks bendravimo supratimas kenkia vaiko interesams. Teisė matytis su vaiku skiriasi nuo teisės bendrauti su skyriumi nuo tėvo gyvenančiu vaiku. Bendravimo su vaiku teisė yra būdas dalyvauti vaiko auklėjime, todėl bendravimas su vaiku kelias valandas, be nakvynės, nesuteikiant tėvui galimybės su vaiku išvykti poilsiauti ar į pažintines keliones, bendrauti natūralioje aplinkoje- gamtoje, mieste, gatvėje, parke, lankant muziejus, nueinant į kiną, spektaklį ar kitus renginius, pagaliau- į parduotuvę, vaistinę, bendraujant su seneliais ir kitais giminaičiaasis, yra negalimas, nes abu tėvai turi sudaryti palankias sąlygas sūnui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Tėvų konfliktai negali įtakoti ir riboto tėvų bendravimo su vaiku. Suteikti tėvui gyvenančiam skyrium, galimybę bendrauti su su sūnumi yra motinos, pas kurią gyvena sūnus, pareiga, ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su sūnumi (CK 3.170 str. 3 d.)Žinoma, turi būti paisoma ir V. interesų dėl jo sveikatos būklės. Nėra išskirtinių gydytojų nurodymų dėl V. sveikatos būklės, todėl pripažintina, kad jis turi gyventi įprastoje aplinkoje. Todėl nesant įrodymų, kad maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, traumuotų jį psichologiškai, ar neatiktų V. individualių interesų dėl jo sveikatos būklės, norų ir pažiūrų, priimtinesnė ieškovo prašoma nustatyti bendravimo ir ir auklėjimo tvarka, kadangi ji daugiau užtikrina tėvo dalyvavimą sūnaus auklėjime ir priežiūroje, o ne tik tėvo teisę matytis su vaiku. Pasiūlyta tvarka apima bendravimą su sūnumi poilsio ir švenčių dienomis, tėvų atostogų ir vaiko atostogų metu, taip pat daugiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.156 str.) ir nepažeidžia taip pat ir motinos interesų, nes jai taip pat užtikrinama teisė maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti.

Bylinėjimosi išlaidu paskirstymas

Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinas žyminis mokestis ieieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, o taip pat žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį- iš dalies.

Nustatyti V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. T. a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš L. C., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus V. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-01 iki vaikui sukaks 6,5 metai ir po 500 Lt per mėnesį nuo dienos kai vaikui sukaks 6,5 metų iki jo pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad lėšomis uzufrukto teise disponuos vaiko motina J. T. a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią bendravimo tėvo L. C. su sūnumi V. C. ir jo auklėjimo tvarką:

tėvas L. C. kas antros savaitės penktadienį sūnų V. pasiima iš darželio iki pietų miego, iš mokyklos-po pamokų, iš namų- 8 valandą (kai nevyksta užsiėmimai darželyje ar mokykloje) ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 valandos, o vasaros metu – iki 21 val. 30 min.kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas sūnų pasiima iš darželio, kai baigiasi jo užsiėmimai, iš mokyklos- po pamokų, iš namų- 8 valandą, kai nevyksta užsiėmimai darželyje ar mokykloje)) ir tėvas sūnų ketvirtadienio rytą pristato į darželį ar mokyklą arba į namus iki 20 val. (vasaros metu iki 21 val. 30 min.).iki V. sukaks 6,5 metų, Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes jis švenčia su motina. Naujųjų metų šventes V. švenčia su tėvu, su kuriuo nešventė Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų. Tokiu atveju, tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 8 val. ir parveža sūnų kitų metų sausio 1 d. iki 20 val. Tarpšventiniu laikotarpiu galioja įprasta bendravimo su sūnumi tvarka.Kai V. sukaks 6,5 metų, poriniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kučių išvakarėse, t.y. gruodžio 23 d. 18 val., ir parveža į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 va. Neporiniais metais Naujųjų metų šventes V. švenčia su tėvu. Tokiu atveju, tėva ssūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 d. 8 val. ir parveža sūnų kitų metų sausio 1 d. iki 20 val.. Tarpšventiniu laikotarpiu galioja įprasta bendravimo su sūnumi tvarka.Iki V. sukaks 6,5 metų, Šv. Velykas jis švenčia su motina.Kai V. sukaks 6,5 metų, neporiniais metais tėvas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną iki 21 va. 30 min., o poriniais metais sūnus Šv. Velykas švenčia su mama.Iki V. ims lankyti mokyklą, kiekvienų metų vasaros metu V. 7 dienas birželio mėnesį, 7 dienas liepos mėnesį ir 14 dienų rugpjūčio mėnesį atostogauja pas tėvą. Iki V. pradės lankyti mokyklą, kiekvienais metais motina atostogauja su vaiku du kartus po 7 dienas ir vieną kartą 14 dienų. V. ėmus lankyti mokyklą, kiekvienų metų vasaros atostogų metu V. 28 dienas atostogauja pas tėvą ir 28 dienas atostogauja su motina, tačiau abiejų atostogų laikas skaidomas į dvi dalis po 14 dienų. Praleidęs 14 dienų vasaros atostogų metu su vienu iš tėvų, vaikas po 14 dienų atostogų einantį savaitgalį praleidžia su kitu iš tėvų, su kuriuo neatostogavo. Dėl atostogų laiko tėvai susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki planuojamų atostogų pradžios.

Priteisti iš J. T. L. C. 144 Lt žyminį mokestį.

Priteisti iš L. C. 180 Lt žyminį mokestį valstybei ir 11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš J. T. valstybei 11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė