Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, su Telšių rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartimi subendrinta bausme, kuria buvo subendrintos bausmės pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-22 ir 2009-08-25 nuosprendžius, ir M. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-22 ir 2009-08-25 nuosprendžius, subendrintus Telšių rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nutartimi.

Skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas T. N., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su T. N., 2008-06-08, apie 2 val. nakties, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Telšiuose, panaudodami fizinį smurtą S. D. atžvilgiu, tai yra suduodami nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių į veidą ir nosį, tuo nežymiai sutrikdydami jam sveikatą, iš švarko kišenės buvusios piniginės pagrobė svetimą, S. D. priklausantį turtą – 10 litų ir 10 latų, viso pagrobė svetimo turto už 59,30 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. T. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. T. kaltu padarius plėšimą ir teisingai kvalifikavo apelianto padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Iš esmės to neginčija ir nuteistasis. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme ir prašo sumažinti pastarosios terminą iki 1 metų 10 mėnesių.

Savo skunde nuteistasis M. T., prašydamas skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, akcentavo, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Kolegija pažymi, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas įvertino tai, kad apeliantas nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, apsvarstė galimybę pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str., neskiriant pastarajam realios laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu teismas, skirdamas M. T. bausmę, vadovavosi ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius), bet ir Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje reglamentuotais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir šių nuostatų nepažeidė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė būdamas jau ankščiau teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo M. T. taip pat buvo nuteistas už plėšimą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir jam, kaip nepilnamečiui, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (BK 92 str.). Taip pat pažymėtina, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, M. T. padarė dar tris nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, tarp jų ir plėšimą (BK 180 str. 1 d.), už ką buvo nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 21 d., 2009 m. birželio 22 d. ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiais, ir vėl net du kartus jam buvo taikytas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas (b. l. 95-97; 98-99; 184-185).

Iš ankščiau aptartų aplinkybių matyti, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais M. T. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, jo teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas (nepilnamečiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) pozityviai nepaveikė apelianto. Ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. birželio 12 d. pareiškus įtarimą dėl šiuo nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo (b. l. 78), 2008 m. lapkričio 9 d. jis pažeidė viešąją tvarką (BK 284 str. 1 d.) ir vėl įvykdė plėšimą (BK 180 str. 1 d.), o 2009 m. vasario 19 d. padarė kvalifikuotą vagystę (BK 178 str. 2 d.). Toks nuteistojo elgesys ir gyvenimo būdas rodo aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą ir byloja apie susiformavusį klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas.

Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas M. T. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Tokiu būdu kolegija, įvertinusi visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. T. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė ir paskyrė jam bausmę kaip nepilnamečiui asmeniui. M. T., būdamas nepilnametis, neišnykus teistumui, padarė tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Be to, apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir dvi M. T. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visos paminėtos aplinkybės įtakojo bausmės skyrimą ir apylinkės teismas jas įvertino. Taigi, teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenį apibūdinančias aplinkybes, kurias apeliantas akcentavo savo skunde, todėl nėra pagrindo tą patį vertinti dar sykį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo skunde deklaruojamas apsisprendimas savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo apibūdina jį teigiamai, tačiau tai nemenkina jo kaltės nusikaltimo padaryme ir negali būti pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo M. T. paskirta žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, taikomą nepilnamečiams (vidurkis 3 metai 22 dienos), bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, nėra aiškiai per griežta, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. T. padarė 2008 m. birželio 8 d., tai yra prieš priimant jo atžvilgiu 2008 m. liepos 21 d., 2009 m. birželio 22 d. ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžius. M. T. 2008 m. liepos 21 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2009 m. birželio 22 d. ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. to paties teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o pastaraisiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių. Tokiu būdu apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis ir to paties teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis – prie griežtesnės 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 1 mėnesį skundžiamu nuosprendžiu už inkriminuotą apysunkį nusikaltimą paskirtos bausmės, todėl ir šiuo atveju M. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.