Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., 2020 metų balandžio 30 dieną, apie 7.41 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus - (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 16, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio ir į jo važiavimo krypties eismo juostą, jam iš dešinės pusės, įžengusio pėsčiojo V. S. bei pėsčiąjį kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. S. - nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, kraujo patekėjimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, kaklinio 6-to slankstelio skersinių ataugų lūžiai, dešinio I šonkaulio ir kairių I, II, III šonkaulių lūžiai, plaučių ir kepenų sumušimai, dėl ko, V. S. 2020-06-09, 11.00 val., VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ mirė nuo kūno sumušimo,- į tai nurodo muštinė žaizda pakaušyje, kraujo patekėjimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, kaklinio 6-to slankstelio skersinių ataugų lūžiai, dešinio I šonkaulio ir kairių I, II, III šonkaulių lūžiai, plaučių ir kepenų sumušimai, kas komplikavosi abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

1) 2020-04-30 Panevėžio apskr. VPK vyr. tyrėjos L. N. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16637-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. apie 07.41 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties pastatu Nr. 16, automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus J. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., važiuodamas antrąja eismo juosta, link (duomenys neskelbtini) gatvės, kliudė jam iš dešinės pusės ėjusį pėsčiąjį V. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. VšĮ ,,Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“ V. S. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, C6-to slankstelio ataugos lūžimas, galvos žaizda, daugybiniai šonkaulių lūžimai, gydomas reanimacijos skyriuje (b.l. 5);

2) 2020-04-30 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. 16. KET ženklų 534 ir 533 (pėsčiųjų perėja) galiojimo zona, perėjos plotis 5 m. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi už perėjos, rytų kryptimi, automobilio priekiu į pietryčių pusę, (duomenys neskelbtini) g. važiuojamojoje dalyje, eismo juostoje link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Nuo automobilio priekinės ašies dešiniojo rato iki (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pietinio kelkraščio 0,9 m atstumas. Nuo šio automobilio galinės ašies dešiniojo rato iki to paties gatvės kelkraščio 1,5 m atstumas. Nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vakarinio pakraščio iki automobilio galinės ašies dešiniojo rato yra 34 m. Važiuojamosios kelio dalies, kuria važiavo a/m „VW Passat“, plotis 7 m. Ant važiuojamosios dalies, rytų kryptimi nuo pėsčiųjų perėjos (12 m atstumu nuo perėjos vakarinio krašto), 1 m atstumu iki važiuojamosios dalies pietinio kelkraščio, fiksuota raudona dėmė, panaši į kraujo (b.l. 8-10, 11, 16-18);

3) 2020-04-30 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: priekinis bamperis (dešinės pusės kampe matomi įbrėžimai bei iškritusios priešrūkinio žibinto vietoje buvusios grotelės), priekinis dešinės pusės sparnas sulankstytas, suskilęs priekinis stiklas (pagal dešinę stiklo pusę, per visą stiklo aukštį, dvi stiklo įdaužimo vietos, kurių gylis 1 cm, diametrai apie 30 cm), iškritęs priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis po eismo įvykio buvo užlenktas (b.l. 12-18);

4) Nukentėjusiosios Ž. S. 2020-05-18 apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad ji parodė, kad 2020-04-30 jos tėvas V. S. pateko į eismo įvykį ir buvo sužalotas. Šiuo metu tėvas vis dar yra gydomas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė Intensyvios terapijos skyriuje. Kadangi dėl karantino ligoninėje neleidžiama lankyti ligonių, tai apie tėvo sveikatos būklę žino tik iš med. darbuotojų, kurie jai informaciją suteikia telefonu. Ją informavo, kad tėvas šiuo metu yra nesąmoningas, jis yra maitinamas per zondą, jam dėl patirtų sužalojimų sutriko inkstų veikla, jam yra atliekama dializė. Eismo įvykio metu tėvui lūžo C6 stuburo slankstelio atauga, įplyšo kepenys, lūžo šonkauliai, taip pat jis patyrė įvairius kitus kūno sužalojimus. V. S. dėl sukeltų komplikacijų prasidėjo plaučių uždegimas. Tėvas visą laiką gyveno labai sveikai, jis nevartojo alkoholio, nerūkė, sportuodavo, iki šiol darydavo mankštą, neturėjo jokių rimtų sveikatos sutrikimų. Yra informuota, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę (b.l. 34-35); Nukentėjusioji Ž. S. 2020-07-01 papildomos apklausos metu parodė, kad jos tėvas V. S. po eismo įvykio taip ir nebuvo atgavęs sąmonės, jis 2020-06-09 VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė Intensyvios terapijos skyriuje mirė. Dėl žuvusio tėvo patyrė moralinę žalą. Tarp jos ir tėvo buvo labai artimas ryšys, nuolat bendraudavo. Dažnai bendraudavo telefonu, kadangi gyveno netoliese, dažnai lankydavosi vieni pas kitus svečiuose. Jos mamos sveikata yra labai prasta, ji turi daug ligų, tai tėtis ją prižiūrėdavo. Kai tėčio nebeliko, mamą prižiūri jos su broliu, kiekvieną dieną ten eina. Labai išgyvena dėl tėvo mirties. Dėl laidojimo išlaidų ir priežiūros ligoninėje patyrė turtinę žalą, kurią sudaro apie 1500 Eur. Dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau dar nepateikė žalą patvirtinančių dokumentų. Ar byloje reikš civilinį ieškinį, informuos vėliau, kai žinos, kokią sumą apskaičiuos draudimo bendrovė (b.l. 38-40); Nukentėjusioji Ž. S. 2020-08-03 papildomos apklausos metu parodė, kad jos mamos S. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., sveikata šiuo metu yra labai prasta, ji labai sunkiai vaikšto, praktiškai namuose nuo lovos iki stalo tik nueina. Jai yra diagnozuota labai daug ligų: koronarinė širdies liga, 3-jų vainikinių arterijų liga, krūtinės angina, įstatytas stento implantas, pirminė arterinė hipertenzija, cukraligė, tiesiosios žarnos vėžys ir dar nemažai kitų ligų. Dėl šios priežasties mama negali ateiti į policijos įstaigą ir duoti parodymų. Mama dėl savo vyro V. S. mirties patyrė moralinę žalą. (b.l. 48-49);

5) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. M 162/2020(05), iš kurios matyti, kad V. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, kraujo patekėjimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, kaklinio 6-to slankstelio skersinių ataugų lūžiai, dešinio I šonkaulio ir kairių I, II, III šonkaulių lūžiai, plaučių ir kepenų sumušimai. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais). V. S. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda pakaušyje, kraujo patekėjimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, kaklinio 6-to slankstelio skersinių ataugų lūžiai, dešinio I šonkaulio ir kairių I, II, III šonkaulių lūžiai, plaučių ir kepenų sumušimai, kas komplikavosi abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Nustatyti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Gretutiniai susirgimai, sužalojimai, būklės – lėtinė išeminė širdies liga. Prieširdžių virpėjimo paroksizmas. Būklė po kairio inksto pašalinimo (b.l. 82-83);

6) Nukentėjusiojo A. S. 2020-08-03 apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad 2020-04-30 eismo įvykio metu buvo sužalotas jo tėvas V. S., kuris 2020-06-09 mirė. Tėvas buvo labai sunkiai sužalotas, iki pat mirties jis taip ir neatgavo sąmonės. Dėl tuo metu buvusios ekstremalios situacijos ir įvesto karantino, jie net negalėjo tėvo ligoninėje aplankyti. Iki eismo įvykio su tėvu palaikė artimus ir draugiškus santykius. Tėvas gyveno su mama, kurios sveikata yra labai prasta. Tėvas žmona rūpinosi ir kai jo nebėra, dabar jie su seserimis rūpinasi mama. Gyvena netoliese nuo tėvų namų, tai dažnai lankydavosi pas juos, nuvažiuodavo į sodą padėti. Labai išgyvena dėl tėvo mirties. Dėl tėvo mirties jam yra padaryta moralinė žala. Yra informuotas, kad dėl patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę. Kadangi dar nežino kokią sumą jam apmokės draudimo bendrovė, tai nežino kokio dydžio bus civilinis ieškinys (b.l. 57-58);

7) AB „Lietuvos draudimas“ 2020-10-19 raštas, kuriame nurodyta, kad A. S. yra išmokėta 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Ž. S. yra išmokėta 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, S. S. yra išmokėta 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 67-73);

8) Liudytojo J. P. 2020-05-04 apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad 2020-04-30 apie 7.40 val., jis, vairuodamas automobilį „Opel Antara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo antra eismo juosta. Jo automobilio važiavimo greitis buvo apie 50 km/h. Priekyje jo, ta pačia kryptimi, apie 20 metrų atstumu, važiavo raudonos spalvos automobilis „VW Passat“. Šio automobilio važiavimo greitis buvo panašiai kaip ir jo, nes atstumas tarp automobilių nesikeitė. Tuo metu jau buvo šviesu, matomumas geras. Matė, kad per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. 16, iš dešinės pusės eina pagyvenęs vyriškis, kuris ėjo labai iš lėto. Kai jį pirmą kartą pastebėjo, pėsčiasis jau baiginėjo pereiti per pirmą eismo juostą ir artėjo prie antros eismo juostos. Priekyje jo važiavęs minėtas automobilis „VW Passat“, artėdamas prie perėjos, visai nestabdė. Taip nestabdydamas automobilis „VW Passat“ įvažiavo į perėją ir kliudė tuo metu į antrą eismo juostą įžengusį pėsčiąjį. Žmogus buvo kliudytas automobilio dešinės pusės priekiniu kampu ir statramsčiu. Matė, kad net ir po partrenkimo automobilio „VW Passat“ vairuotojas ilgai nespaudė stabdžių, dėl ko sustojo pakankamai toli nuo perėjos. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Iš pradžių partrenktas vyras buvo be sąmonės, o vėliau atsigavo. Pėsčiąjį partrenkęs automobilio vairuotojas jam vėliau sakė, kad jį apakino iš priekio šviečianti saulė, tačiau jo pačio (J. P.) saulė visiškai neakino (b.l. 76-78).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

BK 281 str. 5 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Įstatymo saugoma vertybės – žmogaus sveikata ir transporto eismo saugumas. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (KET).

KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo nusikalstamai nerūpestingi J. B. veiksmai – važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 16, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio ir į jo važiavimo krypties eismo juostą, jam iš dešinės pusės, įžengusio pėsčiojo V. S. bei pėsčiąjį kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. S.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 162/2020(05), matyti, kad V. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, kraujo patekėjimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, kaklinio 6-to slankstelio skersinių ataugų lūžiai, dešinio I šonkaulio ir kairių I, II, III šonkaulių lūžiai, plaučių ir kepenų sumušimai. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais). V. S. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda pakaušyje, kraujo patekėjimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, kaklinio 6-to slankstelio skersinių ataugų lūžiai, dešinio I šonkaulio ir kairių I, II, III šonkaulių lūžiai, plaučių ir kepenų sumušimai, kas komplikavosi abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Nustatyti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi (b.l. 82-83).

J. B. kaltę įrodo byloje ištirti įrodymai – paties J. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei planas, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, mirties priežastį, liudytojo J. P. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamajame akte nėra nurodyta veika, kurios padarymu kaltinamas J. B.. Galutiniai kaltinimai J. B., kurie sutampa su kaltinamajame akte nurodytais kaltinimais, buvo pareikšti pagal BK 281 str. 5 d. Įvertinus šias visas aplinkybes, tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, neturinti įtakos veikos vertinimui ir teismo taisytina.

Teismo manymu, visų ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. t.y. jis 2020 metų balandžio 30 dieną, apie 7.41 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 30 punkto reikalavimus - (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 16, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio ir į jo važiavimo krypties eismo juostą, jam iš dešinės pusės, įžengusio pėsčiojo V. S. bei pėsčiąjį kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. S., kuris nuo sužalojimų mirė.

J. B. padarytas KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimą, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog J. B. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes, vairavimo patirtį, oro ir vairavimo sąlygas, turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. J. B. vairuodamas transporto priemonę buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo žmogus.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės J. B. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotoja J. B. prašo atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta, dirba, gyvena santuokoje su kaltinamuoju daugiau nei 50 metų, galinti daryti ir daranti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, senatvės pensininkas, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 185-187), laiduotoja J. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. B. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos J. B. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad J. B. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi ji gyvena kartu su kaltinamuoju, neteista, nebausta, charakterizuojama išimtinai teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, kiti bylos klausimai

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis labai šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kilo neatstatomos pasekmės – žmogaus mirtis, bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiamas pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas minimalus – 1 metai.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamajam kardomosios priemonės nebuvo skirtos.

Nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos – 1200 Eur (b.l. 190) atstovo pagalbai apmokėti, priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai Ž. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš J. B. 1200 Eur nukentėjusiajai Ž. S., jos turėtų procesų išlaidų.

Išaiškinti J. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atvėju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.