Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su baudžiamąja byla, kurioje R. T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. L. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2016-10-20, būdamas UAB „B. S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 d. reikalavimus, kur nurodoma, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988 iki 2015-12-31, pagal 2004-03-30 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (1995-12-05 Nr. I-1115 nauja redakcija) 12 str. „Dokumentų saugojimas“ 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „B. S.“ vykdomą ūkinės finansinės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2014-03-03 sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

- pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 d. reikalavimus, kur nurodyta kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (pagal 2008-07-03 LR įstat. Nr.X-1679), tuo paties įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ (pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr.XI-1988 );

- pažeisdamas 2004-03-30 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (1995-12-05 Nr. I-1115 nauja redakcija) 12 str. „Dokumentų saugojimas“ 1 d. reikalavimus, kur nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2014-03-03 neišsaugojo ir tyrimui nepateikė jokių UAB „B. S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, t. y. apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „B. S.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2014-03-03 negalima visiškai nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais.

BPK 423 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje reglamentuoja BPK 233 straipsnio nuostatos. BPK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla perduodama nagrinėti teisme, kai teisėjas susipažįsta su byla ir nustato, jog nėra kliūčių šią bylą nagrinėti teisme. Taigi tik nustačius, jog nėra jokių kliūčių bylą nagrinėti teisme, gali būti priimtas procesinis sprendimas bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo įsitikinimu, pareiga įvertinti, ar nėra kliūčių baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tiesiamajame posėdyje, neišnyksta ir tuo atveju, kai įstatyme numatytą procesinį sprendimą reikia priimti gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.

Susipažinus su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad pareiškime yra išdėstytas kaltinimas, kuriame pacituoti įstatymų reikalavimai, kuriuos pažeidė R. T. L., bei konstatavimas, kad kaltinamasis neišsaugojo ir nepateikė tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų; liudytojų parodymai; išvardintos teismo nutartys atlikti kratas bei kratos protokolai, kad kratos buvo atliktos; VĮ Registrų centro atsakymas, kad pateikiami dokumentai; taip pat informacija, kad buvo užduotis atlikti objektų tyrimą, ir Specialisto išvados ištrauka, kurioje pacituoti įstatymo reikalavimai dėl buhalterinės apskaitos dokumentų ir kad už tai atsako vadovas.

Toks pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinys negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad prokuroro pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra keliami iš esmės identiški reikalavimai kaip ir kaltinamajam aktui, kurie yra numatyti BPK 219 straipsnyje. Prokuroro pareiškime, kaip ir kaltinamajame akte, turi būti aprašyta veika, kurios padarymu asmuo kaltinamas ir už kurios padarymą asmuo turi būti nubaustas; iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, be kita ko, pareiškime turi būti nurodoma ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai, su tikslu suprasti jo poziciją dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nustatant jo tyčios turinį, ne tik formaliai nurodant, kad asmuo sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškime ne tik nėra išdėstyti kaltinamojo parodymai dėl jam pareikšto kaltinimo, bet ir iš viso neaišku, kuo jis yra kaltinamas. Kaip minėta, prokuroro pareiškime nėra nurodyta jokių faktinių duomenų, kuo pasireiškė apgaulingas apskaitos tvarkymas; iš kaltinimo turinio tik galima spėti, jog kaltinamas tuo, kad neišsaugojo ir tyrimui nepateikė reikalaujamų dokumentų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 222 straipsnyje nėra nurodyti tokie požymiai, kaip vien dokumentų nesaugojimas ar nepateikimas tyrimui, taigi neaišku, kuo pasireiškė asmens tyčia būtent apgaulingai tvarkyti apskaitą. Be to, ir iš kitų „duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas“ matyti, kad prokuroro pareiškime išvardinti duomenys yra iš esmės dokumentų sudarymo datos ir pavadinimai, absoliučiai nenurodant jų turinio, jokių faktinių aplinkybių, todėl taipogi nesuprantama, kodėl R. T. L. veiksmai – dokumentų neišsaugojimas ir nepateikimas tyrimui – vertintini kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimas vyko Kaune, taigi akivaizdu, jog dokumentai turėjo būti pateikti Kaune esančiai ikiteisminio tyrimo įstaigai, todėl neaišku, kodėl prokuroro pareiškimas pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ir galų gale, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu R. T. L. pripažintas kaltu, be kita ko, už apgaulingą UAB „B. S.“ apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2017-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „B. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, prokuroro pareiškime nurodomas laikotarpis, dėl kurio dalies jau pasisakė Klaipėdos apygardos teismas, todėl akivaizdu, kad, nors minėtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, priėmus baudžiamąjį įsakymą, asmuo būtų antrą kartą nuteistas už tą pačią veiką. Pažymėtina ir tai, kad iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog faktiškai UAB „B. S.“ veiklą vykdė Palangos mieste, todėl ir dėl šių aplinkybių manytina, kad prokuroro pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl jis kartu su baudžiamąja byla perduotinas prokurorui trūkumams ištaisyti. Taip pat siūlytina svarstyti klausimą dėl bylos teritorinio teismingumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi ir 419 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. T. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą trūkumams pašalinti, terminą skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos,

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.