Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-192-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
AN2-192-245/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-192-245.2019Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00082-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. (toliau – M. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 18 d. nutarimo M. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu M. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 eurų bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu už tai, kad ji 2018 m. spalio 28 d. 02.20 val., Kauno g., Veiverių mstl., Prienų r. sav., vairavo transporto priemonę MERCEDES-BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,33 promilės). Šiais savo veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė M. L. skundą ir paliko nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį bei pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

3.1. Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios nagrinėjamoje byloje įgalintų teismą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Tačiau nurodo, kad yra pagrindas nesutikti su tokia teismo išvada, jog ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai nustatomos kokios nors išimtinės aplinkybės. M. L. teigimu, šis pagrindas yra pats teisinis reguliavimas bei teismų praktika. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo apsiimti ne išskirtinių, kone nežemiškų aplinkybių nustatinėjimu, o skunde išvardintų aplinkybių vertinimu. To nepadarius, manytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šioje dalyje nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

3.2. M. L. skundu pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir išvardino aplinkybes, kurios apeliantės atžvilgiu sudaro specialiosios teisės turėjimo poreikį, jos iš esmės nebuvo įvertintos. Tai grindžiama tuo, kad teismas viso labo suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Skunde nurodoma, kad kone kiekvienas apeliantės argumentas atmetamas vairavimu neblaiviam. Tokia teismo pozicija, pasak M. L., parodė, kad nėra jokių aplinkybių (nei pavienių, nei jų visumos), kurios galėtų būti lygiaverčiai vertinamos jos naudai taip, kaip jos nenaudai vertinamas padaryto administracinio nusižengimo faktas. Apeliantės teigimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad jos patiriamos pasekmės neturint teisės vairuoti transporto priemonių, vertintos nebuvo. Jos buvo apibūdintos kaip natūrali administracinio nusižengimo padarymo pasekmė, tačiau, pagal teismų praktiką, minėtos aplinkybės privalėjo būti vertinamos proporcingumo su padarytu nusižengimu prasme.

3.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių neišnagrinėjo visiškai. M. L. sutinka, kad jos skundas iš tiesų buvo argumentuojamas aplinkybėmis, kurios jos atžvilgiu sudaro atimtosios teisės poreikį, tačiau minėtos teisės poreikis buvo tik vienas iš argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3.4. Apeliantės teigimu, jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: yra dirbanti, gaunanti pastovias pajamas, viena auginanti ir išlaikanti dvi nepilnametes dukras, yra vienintelis asmuo, kuris vaikus pristato į mokymo (ugdymo) įstaigas, atliekanti savo tiesiogines darbines funkcijas ne tik Kauno mieste, bet ir Jonavoje, Prienuose, Šakiuose, Vilkaviškyje, Marijampolėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Skundu pažymima, kad apeliantė vairuotojo pažymėjimą policijai atidavė sulaikymo momentu, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus.

3.5. M. L. nurodo, kad tiek administracinio nusižengimo momentu, tiek paduodant apeliacinį skundą dėl padaryto administracinio nusižengimo ji gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, jo nepateisina. Apeliantė pažymi, kad niekada ankščiau nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo nėra padariusi. M. L. manymu, tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad jos padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas apeliantės poelgis.

3.6. Skunde nurodoma, kad įstatymo leidėjas vairavimo patirtį laiko kaip mažinančią administracinio nusižengimo, kurį padarė ir apeliantė, pavojingumą. M. L. nurodo, kad jos vairavimo patirtis – daugiau kaip 18 metų.

3.7. Apeliantės teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jai yra gyvybiškai reikalinga tikslu toliau eiti tiesiogines savo darbines funkcijas privatiems klientams. Transporto priemonė yra būtina, kad su apeliante nebūtų nutraukta sutartis, sudaryta tarp Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir jos. Taip pat teisė vairuoti M. L. reikalinga dėl susisiekimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji gyvena užmiestyje ir atstumas iki darbo vietos yra apie 15 kilometrų. Apeliantė nurodo, kad yra vienintelis asmuo, kuris savo nepilnametes dukras pristato į mokymo (ugdymo), gydymo įstaigas. Nuvykimas iki mokymo (ugdymo) įstaigų yra apsunkintas, neišvystytas, nėra tiesioginio susisiekimo, reikia vykti su dviem persėdimais. Taip pat apsunkintas susisiekimas ir iki artimiausios parduotuvės bei gydymo įstaigos.

3.8. Skundu pažymima, kad apeliantė turės papildomai baigti kursus dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai bei papildomus vairuotojų mokymus. Visos šios aplinkybės, nurodytos apeliantės skunduose, yra teisiškai reikšmingos, todėl turi būti nagrinėjamos ir vertinamos. M. L. teigimu, priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas apsiribojo vertinti tik padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, kas akivaizdžiai atspindi subjektyvų bylos nagrinėjimą ir vengimą atskleisti bylos esmę. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik keletą bylos aplinkybių, todėl ji išnagrinėta nevisapusiškai, kas lemia jos neteisėtumą.

3.9. Skundu taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent trimis ar mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. M. L. nurodo, kad teismas nutartyje akcentavo, jog ji padarė grubų teisės pažeidimą, o dėl jo kilę padariniai yra adekvatūs padarytam nusižengimui. Vadinasi, jos patiriami nepatogumai taip pat yra grubūs, t. y. „dideli“. Esant tokiai situacijai, teismas, manytina, privalėjo vertinti, ar skundo tenkinimas yra galimas ne tik dalyje dėl skųstos nutarimo dalies panaikinimo, tačiau ir dėl jos pakeitimo į bent kiek trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

Atsiliepimas

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. pateikė atsiliepimą į M. L. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. L. skundas atmetamas.

6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Išanalizavus apeliacinio skundo turinį matyti, kad M. L. neginčija padariusi nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminu ir prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies normas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kylanti už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 d. įtvirtina, kad už 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, M. L. apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas M. L. skundo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, tinkamai įvertinos bylos aplinkybes, apeliantės asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalies įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda bei trumpiausias galimas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Įvertinęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą ar tokios administracinio poveikio priemonės visai neskirti. Minėtų aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog M. L. apdarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir nustatyto lengvo girtumo laipsnio, tačiau visiškai artimo vidutiniam girtumo laipsniui (jai nustatyta 1,33 promilės), tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo apeliantė gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, anksčiau nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo nėra padariusi. M. L. teigimu, priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vertino tik padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti apdaromas tik tyčia, o vien ta aplinkybė, kad M. L. vairavo transporto priemonę neblaivi, įrodo tai, kad minėtą administracinį nusižengimą ji padarė tyčia, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad vairavimo neblaiviam faktas buvo suabsoliutintas nesant tam pagrindo, o kitos bylai reikšmingos aplinkybės neišnagrinėtos. Apeliantės argumentai dėl vairavimo neblaiviam fakto suabsoliutinimo tik parodo, kad ji savo veiksmų nevertina kaip ypatingai pavojingų, keliančių grėsmę ne tik jai, bet ir kitų asmenų saugumui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nepaskyrus administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinus jos terminą, administracinės nuobaudos tikslai pasiekti nebus.

12. Apeliaciniame skunde M. L. nurodo, kad specialioji vairavimo teisė jai būtina norint tinkamai įgyvendinti savo darbines funkcijas, rūpinantis savo dvejomis nepilnametėmis dukterimis – jų nuvežimu į mokymo (ugdymo) įstaigas, taip pat nuvažiuoti į parduotuvę ar gydymo įstaigą. Apygardos teismas pažymi, kad paminėtos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Sutiktina, kad praradus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones M. L. bus sunkiau ir nepatogiau atlikti darbines funkcijas, rūpintis dukrų nuvežimu į mokymo (ugdymo) įstaigas, tačiau ir pati M. L. nurodė, kad dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, neturinti žalingų įpročių ir pasižyminti geru strateginiu mąstymu, kas tik dar labiau leidžia pagrįsti išvadą, jog apeliantė, kaip protingas ir atsakingas asmuo, pati turėjo būti suinteresuota nedaryti nusižengimų, kurie nulemtų šios specialiosios teisės netekimą. Ta aplinkybė, jog transporto priemonę apeliantė vairavo neblaivi parodo, kad šia teise ji naudojosi neatsakingai, todėl M. L. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. . Teismas pažymi, jog neigiamų pasekmių atsiradimas nesudaro pagrindo taikyti apeliantei teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Pirmosios instancijos teismas visas paminėtas aplinkybes įvertino teisingai ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju M. L. skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 str. 5 d. taikymui.

13. Skundu pažymima, kad apeliantė turės papildomai baigti kursus dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai bei papildomus vairuotojų mokymus. Visos šios aplinkybės, nurodytos apeliantės skunduose, yra teisiškai reikšmingos, todėl turi būti nagrinėjamos ir vertinamos. Apygardos teismas pažymi, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį įpareigojimas dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios prevencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas tais atvejais, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, numatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 422 straipsnyje nenumatyta, kad dėl juose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti skiriamas įpareigojimas dalyvauti alkoholio ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios prevencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), todėl apeliantės paminėta aplinkybė dėl papildomai planuojamų baigti kursų dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai bei papildomų vairuotojų mokymų, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir keisti ją apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis