Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Joniškio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. kovo 7 d. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2008 m. kovo 6 d., 10:00 val., Maldenių kaime, Joniškio rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilių girtumas) vairavo automobilį Audi 100, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu A. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda (vieno tūkstančio trijų šimtų litų bauda) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrintų nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, A. Š. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nepagrįstu laikomas pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad pažeidimas padarytas tokiu metu, kai nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsakomybę ypatingai švelninančia aplinkybe nėra ir tai, kad pažeidėjas tik perstatinėjo automobilį iš vienos vietos į kita. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam visais atvejais yra itin pavojingas teisės pažeidimas, nepriklausomai nuo padaryto pažeidimo laiko ar nuvažiuoto atstumo, keliantis didelę grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, tai, kad pažeidėjo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).

Ketvirta, tai, kad asmuo prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Penkta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 5 punktas nustato, kad atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe laikomas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ (žr. Administracinių teismų praktiką, Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.). Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje yra duomenų apie tai, jog A. Š. jau yra penkis kartus baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus, tame tarpe ir už KET pažeidimą, padarytą 2005 m. rugsėjo 26 d., susijusį su transporto priemonės vairavimu pažeidėjui būnant neblaiviam. Paskirtos nuobaudos nėra įvykdytos, todėl pažeidėjas laikomas turinčiu galiojančių nuobaudų pagal ATPK 36 straipsnį, kuris numato, kad jei asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, yra laikoma, kad administracinė nuobauda paskirta nebuvo. Tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir neįvertino skirdamas administracinę nuobaudą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Akivaizdu, kad A. Š. sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus ir anksčiau skirtos administracinės nuobaudos (piniginės baudos) nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis būtų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų ir minėtomis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. asmenybę neigiamai apibūdina aplinkybė, kad jis 2005 – 2007 m. laikotarpiu buvo penkis kartus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, padarytus pažeidėjui esant neblaiviam. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. Š. yra linkęs į alkoholio vartojimą ir pirmosios instancijos teismas jo asmenybę nagrinėjamoje byloje įvertino netinkamai.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.