Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Ž. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-29455-285/2009 pagal pareiškėjo UAB „Medicinos bankas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Rismeda“, Ž. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-05-19 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), Ž. B., užtikrindama 98528 EUR paskolos, suteiktos UAB „Rismeda“ iki 2018-04-03 pagal 2008-04-16 kredito sutartį Nr. LOAN_59688, su vėlesniais papildymais, grąžinimą kreditoriui UAB „Medicinos bankas“, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini).

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos duomenimis skolininkas UAB „Rismeda“ 2008-04-16 kredito sutartyje Nr. LOAN_59688, su vėlesniais pakeitimais, numatytų įsipareigojimų neįvykdė, ir kreditoriaus kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skola sudarė 106618,59 EUR, iš kurių 97569 EUR sudaro negrąžintas kreditas, 6745,92 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, 2303,67 EUR priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai. LR CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Byloje nėra duomenų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ kreipimąsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, pagrįstai taikė arešto priemones įkeisto turto savininkei Ž. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, įkeistam 2008-05-19 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užtikrintas banko suteikto skolininkui UAB „Rismeda“ kredito įvykdymas. Įkeitimo sandorio (hipotekos lakšto) teisėtumo ir pagrįstumo apeliantė neginčija. Kreditorius 2009-01-21, 2009-02-20, 2009-09-24 pranešimais informavo skolininką bei įkeisto turto savininkę apie kredito sutarties sąlygų nevykdymą (b. l. 20, 20, 22), ir tik tuomet kreditorius pasinaudojo teise vienašališkai šią sutartį nutraukti (b. l. 23). Dėl šių priežasčių atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad bankas, pažeisdamas bendradarbiavimo principus, vienašališkai nusprendė išieškoti skolą priverstiniu būdu.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog kreditorius neturėjo teisės priverstinai išieškoti iš kreditoriaus naudai įkeisto apeliantei nuosavybės teise priklausančio turto, skolininkui neįvykdžius etapinio skolos grąžinimo. Kaip minėta, hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje ar hipotekos lakšte nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 straipsnio 2 dalis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jei hipotekos lakšte ar įkeitimo sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip, įkeitimo teisės normos, nustatančios kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nenumato tokios teisės atsiradimo, skolininkui nustatytu terminu neįvykdžius etapinio skolos grąžinimo, jeigu netinkamai vykdant paskolos grąžinimą dalimis, paskolos sutartis nėra nutraukta. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Medicinos bankas“ su pareiškimu dėl skolos priverstinio išieškojimo į teismą kreipėsi 2009-11-11, prie prašymo pradėti priverstinį išieškojimą hipotekos skyriui kreditorius pateikė banko 2009-01-21, 2009-02-20, 2009-09-24 pranešimus, kuriais informavo skolininką bei įkeisto turto savininkę apie skolininko kredito sutarties sąlygų nevykdymą (b.l. 20, 21, 22), tačiau skolininkas kredito sutarties pažeidimų neištaisė, įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė, todėl bankas 2009-10-22 vienašališkai nutraukė 2008-04-16 Kredito sutartį Nr. LOAN_59688 ( b.l. 23). Taigi, hipotekos kreditorius iš esmės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė, kreditoriui pasinaudojus teise ją vienašališkai prieš terminą nutraukti, ir iš anksto informavus apie tai skolininką ir įkeisto turto savininkę kredito sutartyje numatyta tvarka (7.5 p.) ( b.l. 23). Kolegijos nuomone, šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą.

Taip pat pažymėtina, kad įkaito davėjas (šiuo atveju Ž. B.), kurio daiktu užtikrintas kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymas, gali pats įvykdyti skolinį įsipareigojimą ir šitaip išvengti įkeisto daikto priverstinio pardavimo. Įvykdęs skolininko įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, įkeisto daikto savininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų kreditoriui sumokėtą sumą (CK 4.195 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.