Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas E. V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių (toliau – ir atsakovas, VSDFV Panevėžio skyrius) atlikti veiksmus dėl senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo, perskaičiavimo ir mokėjimo: 1) įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2013 m. sausio 1 d., ir įpareigoti atsakovą tuo pagrindu apskaičiuoti, nustatyti senatvės pensiją – jos dydį, ją paskirti ir mokėti pareiškėjui nuo 2013 m. sausio 1 d. bei įpareigoti atsakovą pareiškėjui išmokėti laiku negautas pensijos sumas už visą praėjusį laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. I-549) nuostatas, galiojusias 2005 m. birželio 10 d. (senatvės pensijos pareiškėjui paskyrimo pirmą kartą (dieną), ir atsižvelgiant į vėliau padarytus šio įstatymo pakeitimus (pakeistas įstatymo redakcijas) įpareigoti atsakovą nurodytu pagrindu (pagrindais) apskaičiuoti, nustatyti (iš naujo) senatvės pensijos dydį, ją paskirti ir mokėti pareiškėjui bei įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui laiku negautas pensijos sumas už visą praėjusį laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo 27,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad perskaičiuoti ir paskirti iš naujo jau perskaičiuoto dydžio senatvės pensiją atsakovą įpareigoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, t. y., įgyvendinti tinkamai tuo laiku galiojusio įstatymo atitinkamas nuostatas dėl senatvės pensijos. Tačiau atsakovas skirdamas pareiškėjui pirmą kartą nuo 2005 m. birželio 10 d. 714,90 Lt senatvės pensiją priimtu 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš dalies neįgyvendino Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo imperatyvių normų dėl pareiškėjo 1992 metų birželio mėnesį gautų draudžiamųjų pajamų, 9 188 rublių kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 5 000 rublių premijos. Šių sumų nepagrįstai neįtraukė į visas gautas draudžiamąsias pajamas (nurodyta apimtimi buvo nepagrįstai sumažintas pirmą kartą skiriamos pensijos dydis), nors atsakovas duomenis turėjo, jais disponavo prieš priimant skirti pensiją pirmą kartą (pensijos bylos originalo 11 ir 12 lapai). Pareiškėjas tai sužinojo tik 2017 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo posėdyje (jam pasibaigus), kuriame buvo atsakovo pateiktas pensijos bylos originalas. Pareiškėjui susipažinus su nurodytos bylos medžiaga, jis tuoj pat, 2017 m. gegužės 18 d., surašė papildomą reikalavimą atsakovui ir jį įteikė teismui dėl pensijos perskaičiavimo remdamasis būtent tuo nauju faktu apie gautas draudžiamąsias pajamas. Todėl pareiškėjo reikalavimo pirmoji dalis prasideda 2005 m. birželio 10 d. ir tęsiasi, kol atsakovas neįtrauks į draudžiamąsias pajamas nurodytų 1992 m. birželio mėnesį gautų 9 188 ir 5 000 rublių pareiškėjo gautų draudžiamųjų pajamų. Šios pajamos lemia pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficiento bei pensijos papildomos dalies apskaičiavimą, įtakoja ir visos pensijos dydį. Pareiškėjas turi teisę prašyti įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dėl senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo, pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo nuo 2005 m. birželio 10 d. dienos, taip pat prašyti išmokėti laiku negautą pensijos sumą už visą praėjusį laiką neapsiribojant kokiu nors terminu, kuri laiku nebuvo gauta dėl pensijos skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad antra jo reikalavimo dalis prasideda nuo 2013 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, padaryti 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-91, ir tuo pagrindu pareiškėjas įgijo nuo nurodytos datos teisę pagal tais pakeitimais nustatytą naują teisinį reguliavimą, juo nustatytą pensijos perskaičiavimo tvarką, metodiką prašyti iki tol gautą senatvės pensiją perskaičiuoti – apskaičiuoti ir nustatyti jos naują dydį ir ją mokėti. Pareiškėjas to paprašė ir jam tai naudinga dar 2013 metais, bet atsakovui to nepagrįstai neįvykdžius pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pagal naują teisinį reguliavimą nėra nustatyta privalomo reikalavimo turėti, įgyti 1 (vienerių) metų pensijų draudimo stažą, o pensijos gavėjui, prašančiam taip perskaičiuoti pensiją, užtenka nurodyti, kad jam tai naudinga. Pareiškėjas po senatvės pensijos paskyrimo pirmą kartą (ji paskirta 2005 m. rugsėjo 26 d. atsakovo sprendimu nuo 2005 m. birželio 10 d.) toliau gavo draudžiamąsias pajamas nepertraukiamai dar 2 metus ir 6 mėnesius dirbdamas teisėju, o po to teisėjo padėjėju iki 2010 m. spalio 21 d. gaudamas atitinkamas draudžiamąsias pajamas ir įgydamas atitinkamą pensijos draudimo stažą (jį taip pailgindamas). Todėl šie faktai ir duomenys padidina perskaičiuotinos ir mokėtinos pensijos dydį, nes jos gautos po 1994 m. sausio 1 d. Atsakovas dėl ilgo laikotarpio nuo pensijos pareiškėjui paskyrimo pirmą kartą dienos ir vėlesnių datų, bei teisės aktų pakeitimus dėl pensijos papildomos dalies ir koeficiento apskaičiavimo, keičiant jų apskaičiavimą pagal naują formulę, turi priimti ne vieną, bet keletą sprendimų dėl pensijos dydžio perskaičiavimo ir tuo pagrindu susidariusių pensijos sumų išmokėjimo už praėjusį laiką (kiekvieną laikotarpį atskirai). Pareiškėjo nuomone, jo pažeistos teisės ir teisėti interesai gali būti apginti teismui priimant sprendimą (sprendimus) pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje nustatytas sprendimų rūšis.