- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- II-80-276/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03186-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Robertas Rainys
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės atstovui E. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) atstovo advokato V. G. skundą dėl 2018-11-03 sprendimo Nr. 159-997 ir 2018-11-03 nutarimo Nr. 37324-ANR_N-1329-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės specialisto 2018-11-03 nutarimu už LR ANK 538 str. pažeidimą K. S. skirtas įspėjimas už tai, kad jis būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, 2018-11-03 19.20 val. (duomenys neskelbtini), esančioje geležinkelio stotyje bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos traukiniu Nr. 030 „Kaliningradas-Maskva“ pateikdamas kontrolierei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį nurodė pametęs, tuo pažeidė 2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 str. 6 p. ir 125 str. 5 p. reikalavimus.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės specialisto 2018-11-03 sprendimu Nr. 159-997 Rusijos Federacijos pilietis K. S. įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per 7 dienas nuo sprendimo gavimo dienos.
K. S. atstovas advokatas V. G. prašė skundą tenkinti ir panaikinti 2018-11-03 sprendimą Nr. 159-997 ir 2018-11-03 nutarimą Nr. 37324-ANR_N-1329-2018, tai motyvavo, tuo, kad S. S. 2018-11-03 sprendime Nr.159-997 „Dėl Rusijos Federacijos piliečio K. S. grąžinimo į Rusijos Federaciją“ nurodė, kad jis 2018-11-03 Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui nepateikė leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau pateikė tik Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareigūno nuomone jis pažeidė Lietuvos Respublikos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymo) 23 str. 6 p. ir 125 str. 5 p. nuostatas. Jis nei vieno teisės akto nepažeidė, kadangi yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kurio visi duomenys yra nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Aplinkybė, kad buvo pametęs leidimą nuolat gyventi, nepanaikino jo teisinio statuso ir dėl šios aplinkybės neatsirado jam pareiga įsigyti Lietuvos Respublikos vizą, kadangi yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Pareigūnas 2018-11-03 sprendime netinkamai ir nekvalifikuotai nustatė, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas pagal Įstatymo 23 str. 6 p. Jis neturėjo teisės gauti Lietuvos Respublikos vizos, būdamas Lietuvos Respublikos nuolatiniu gyventoju. Dėl šios priežasties jo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas, tačiau atsakovo sprendimas jį grąžinti į Rusijos Federaciją buvo akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir perteklinis, kadangi jis su Rusijos Federacijos pasu nekliudomai turėjo teisę išvykti į savo kilmės šalį, o buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos jis jokiais savo veiksmais nepažeidė. Taip pat, pareigūnas 2018-11-03 sprendime nekvalifikuotai konstatavo Įstatymo 125 str. 5 p. pažeidimą, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, nes privalo jį turėti. Jo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pamestas, todėl buvo pateiktas jo prašymas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo. Kol yra gaminamas leidimas nuolat gyventi užsienietis nepraranda teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareigūno 2018-11-03 sprendime konstatuotas pažeidimas šiuo atveju taip pat buvo nustatytas netinkamai ir nekvalifikuotai. Jo asmenybę patvirtino pareigūnui pateiktas Rusijos Federacijos pasas, o leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje praradimo aplinkybes jis pareigūnui paaiškino, todėl pareigūnas privalėjo kvalifikuotai patikrinti jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir/ar jo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje keitimo aplinkybes. Leidimo nuolat gyventi termino pasibaigimas ir/ar šio dokumento keitimas nepanaikina užsieniečio kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso. Jo nuomone turėjo teisę išvykti į savo kilmės šalį su Rusijos Federacijos pasu, o gyvenimo Lietuvos Respublikoje reglamentavimo jis nepažeidė, nes yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Dėl tapačių motyvų naikintinas ir atsakovo 2018-11-03 nutarimas, kadangi jis nepažeidė Įstatymo 23 str. 6 p. ir 125 str. 5 p. reikalavimų, kadangi jis nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl jam nebuvo būtina Lietuvos Respublikos viza, kadangi nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas neturi teisės gauti Lietuvos Respublikos vizos. Įstatymo 125 str. 5 p. jo atžvilgiu taip pat buvo pritaikytas nekvalifikuotai ir nepagrįstai, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas, kadangi yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, Lietuvos Respublikos vizos jis neturėjo teisės gauti, o taip pat jam nebuvo ir pareigos tokią vizą gauti, kadangi yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje keitimo metu nenustoja galioti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje statusas, todėl jo atžvilgiu atsakovo įgaliotas pareigūnas nepagrįstai priėmė 2018-11-03 nutarimą Nr. 37324-ANR_N-1329-2018 dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 538 str., padarymo, kadangi jis nepažeidė užsieniečio atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovas prašė skundo netenkinti, tai motyvavo tuo, kad 1) 2016-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos (t. y. tarnybos) pareigūnai ir gali būti tikrinamos transporto priemonės ir sieną kertančių asmenų turimi daiktai. Apžiūrų atveju taikomi atitinkamos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai. 2) Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 2 dalies a punkte nuosekliai apibrėžtos atliekamų atvykstančių ir išvykstančių asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, tarnybos pareigūnų vykdomos keleivių tikrinimo šiems kertant išorės sienas (asmens tapatybės bei pilietybės ir kelionės dokumento autentiškumo ir tinkamumo kirsti sieną patikrinimo) procedūros. 3) Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalies a) punkto i) papunkčio nuostatos, jog atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami (tarp kitų), ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, kartu su dokumentu yra reikalinga viza ar leidimas gyventi. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas yra trečiosios šalies pilietis, todėl norėdamas kirsti išorinę Europos Sąjungos valstybės sieną pasienio kontrolės punkte, jis privalėjo turėti vizą arba leidimą gyventi - Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1806 II priede nurodytas sąrašas trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizas, tarp kurių nurodyta ir Rusijos Federacija. 4) Sistemiškai aiškinant Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio nuostatas matyti, kad teisė atlikti Europos sąjungos su trečiosiomis šalimis valstybės sieną kertančių keleivių pasienio patikros procedūras suteikta tarnybos pareigūnams; laisvo judėjimo teise besinaudojančių atvykstančių ir išvykstančių asmenų patikros procedūros apima šių asmenų turimų asmens tapatybės bei pilietybės ir kelionės dokumentų autentiškumo ir tinkamumo kirsti sieną patikrinimo procedūras, vadovaujantis nacionalinių teisės aktų nuostatomis. 5) Teisė tarnybai kartu su kitomis institucijomis pagal kompetenciją atlikti patikrinimus pasienio kontrolės punktuose suteikta Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o 23 straipsnyje detalizuotos tarnybos vykdomos funkcijos: (tarp kitų) atlikti asmenų, transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus (1 dalies 2 punktas), užtikrinti pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos kirtimo tvarką (1 dalies 3 punktas) bei dalyvauti įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę (1 dalies 4 punktas). Tokiu būdu akivaizdu, jog remiantis paminėtųjų teisės aktų nuostatomis tarnyba yra įgaliota (ir įpareigota) atlikti pasienio patikros procedūras pasienio kontrolės punktuose, šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata, jog asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimų įstaigų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų daiktų, krovinių dokumentus. 6) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - įstatymo) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į Lietuvos Respubliką atvykstantiems ir iš jos išvykstantiems užsieniečiams taikomos 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nuostatos, t. y. ir aukščiau paminėtos Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 2 dalies a punkte nuosekliai apibrėžtos pasienio patikros procedūros: šių asmenų turimų asmens tapatybės bei pilietybės ir kelionės dokumentų autentiškumo ir tinkamumo kirsti sieną patikrinimo procedūros. 7) Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą {kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. 8) Kaip matyti iš paminėtųjų teisės aktų nuostatų, pasienio patikros procedūras įgalioti atlikti tarnybos pareigūnai patikrinimų metu turi teisę ir privalo tikrinti ne tik valstybės sieną kertančių asmenų (nepriklausomai kurios šalies gyventojais jie esą) asmens dokumentus, bet ir jų pilietybę bei teisėtą leidimą būti atitinkamoje šalyje patvirtinančius dokumentus (leidimus laikinai ar nuolat gyventi ir pan.). 9) Nagrinėjamu atveju 2018-11-03 apie 19.20 val. siekdamas traukiniu Nr. 030 „Kaliningradas - Maskva“ išvykti iš Lietuvos Respublikos pasienio patikros procedūrų metu Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos pareigūnams pareiškėjas pateikė jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Rusijos Federacijos išduotą šios šalies piliečio pasą 65 Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pareigūnų paprašytas pateikti jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą pareiškė, jog jam buvo išduotas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis šį leidimą pametė ir pateikti negali, tačiau kreipėsi dėl kito leidimo išdavimo. Šiuo aspektu aktualios įstatymo 56 straipsnio „Negaliojantis leidimas nuolat gyventi“ 7 dalies nuostatos, kad leidimas nuolat gyventi laikomas negaliojančiu kai yra prarastas. 10) Remiantis šiomis (ir aukščiau paminėtosiomis) įstatymo nuostatomis, pareiškėjui K. S. pažeidus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnio nuostatas tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos specialistas S. S. priėmė sprendimą pradėti administracinio pažeidimo bylą Nr. 37324-ANR-N-1329-2018 pareiškėjui ir jį įpareigoti išvykti į Rusijos Federaciją (sprendimas Nr. 159-997). 11) Pareiškėjas nuosekliai bando klaidinti teismą savo skunde teigdamas, jog jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kurio duomenys nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Remiantis įrašais Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administruojamame Užsieniečių registre, 2014-09-09 pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2018-10-31, o vietoj šio pamestojo kitas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) jam išduotas 2018-11-08, todėl akivaizdu, jog 2018-11-03 išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas galiojančio leidimo gyventi šioje šalyje neturėjo ir Lietuvoje buvo neteisėtai.
Iš 2011-01-27 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. (15/5-11) 7U-41 matyti, kad Rusijos Federacijos pilietis K. S. nuo 2005-03-30 gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (leidimą nuolat gyventi) Rusijos Federacijos piliečiui K. S. (b. l. 34).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto matyti, kad K. S. leidimas nuolat gyventi Lietuvoje panaikintas nebuvo, 2018-10-31 K. S. kreipėsi su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes jį prarado (b. l. 29).
Iš Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje Nr.LT(duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad jis buvo išduotas K. S. 2014-09-09 ir galioja iki 2019-09-09 (b. l. 36).
Iš pažymos matyti, kad K. S. 2018-10-30 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).
Iš Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymo Nr. IV-445 132 p. matyti, kad užsienietis, praradęs leidimą nuolat gyventi, laisva forma apie tai raštiškai praneša savo gyvenamosios vietos migracijos tarnybai, o duomenis apie prarasto leidimo nuolat gyventi negaliojimą į sistemą įveda migracijos tarnyba, kuriai buvo pateiktas prašymas (b. l. 40-43).
Iš institucijos skyrusios administracinę nuobaudą pateikto išrašo iš Vidaus reikalų ministerijos sistemos matyti, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje K. S. Nr. LT(duomenys neskelbtini), išduotas 2014-09-09 galiojo iki 2018-10-31 (b. l. 48).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 str. 6 p. numato, kad neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina, 12 str. 5 p. numato, kad įpareigojama išvykti iš Lietuvos Respublikos tada, kai į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai ar nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti.
Įrodymų vertinimas.
1. Bylos dokumentais įrodyta, kad K. S. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2011-01-27, šis leidimas panaikintas jam nebuvo.
2. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (pažymėjimas) K. S. buvo išduotas 2014-09-09 ir jis galiojo iki 2019-09-09, jį K. S. prarado, apie tai 2018-10-31 pranešė migracijos tarnybai ir jis buvo paskelbtas negaliojančiu nuo 2018 10 31.
3. Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (pažymėjimo) praradimas (pametimas) negali būti siejamas su kompetentingos institucijos sprendimu leisti asmeniui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tą šiuo atveju padarė nuobaudą skyrusi institucija, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, o byla nutrauktina.
4. Tuo pačiu yra pripažintina, kad prašymo panaikinti sprendimą įpareigojantį K. S. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme yra nepagrįstas ir Vilniaus miesto apylinkės teismui yra neteismingas, todėl skundas šioje dalyje su bylos medžiaga perduotinas nagrinėti į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
1) Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės specialisto 2018-11-03 nutarimą Nr. 37324-ANR_N-1329-2018, kuriuo K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, ir administracinio nusižengimo bylą K. S. atžvilgiu nutraukti.
2) Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės specialisto 2018-11-03 sprendimo Nr. 159-997 perduoti nagrinėti į Vilniaus apygardos administracinį teismą pagal teismingumą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.