Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovui bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. B. (M. B.), atsakovui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios A. J. įmonės „Netektis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto lyderiai“, ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi iškėlė A. J. įmonei „Netektis“ bankroto bylą. Administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto lyderiai“. Minėta nutartimi teismas nustatė A. J. įmonės „Netektis“ vadovui 10 dienų terminą nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, viso turimo turto sąrašą bei visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Vykdydamas teismo nutartį, bankroto administratorius 2014 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 3754 kreipėsi į A. J. įmonės „Netektis“ savininką ir likvidatorių A. J., informavo apie iškeltą įmonei bankroto bylą, jo prievolę perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. 2014 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi A. J. įtrauktas į įmonės bankroto bylą bendraatsakovu. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi buvusiam A. J. įmonės „Netektis“ savininkui ir likvidatoriui A. J. paskyrė 579,24 Eur (2 000 Lt) baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. A. J. įmonės „Netektis“ bankroto byloje patvirtinti administratoriaus pagal turimus įmonės duomenis sutikrinti neginčytini kreditorių finansiniai reikalavimai 65 388,44 Eur (225 773,20 Lt) sumai.

Teismas pažymi, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Byloje ginčas kilo dėl bankrutuojančios individualios įmonės savininko civilinės atsakomybės, t. y. 65 388,44 Eur (225 773,20 Lt) žalos, atsiradusiosios dėl galimai neteisėtų įmonės savininko veiksmų.

Individuali įmonė yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonės vadovo ir savininko civilinei atsakomybei taikyti, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės savininkas turi žinoti apie jam priklausančios įmonės turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus ir jų santykį. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo individualios įmonės „Netektis“ savininkas ir nuo 1997 m. birželio 4 d. likvidatorius. Kaip aiškino atsakovas, o tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, 1996 m. liepos 8 d. AB DNB bankas įmonei suteikė 300 000 Lt ir 75 000 dolerių kreditą patalpų rekonstrukcijai, kavinei pirkti. Kreditas buvo suteiktas vienerių metų laikui, po to terminas buvo pratęstas iki 1998 m. kovo mėnesio. Atsakovo aiškinimu, gautas kreditas buvo panaudotas patalpų rekonstrukcijai, tačiau jau 1997 metais jis įsteigė UAB „Netektis“, kuri naudojosi individualios įmonės „Netektis“ už paimtą kreditą sutvarkytomis patalpomis, o IĮ veiklos nebevykdė, įgavo likviduojamos įmonės statusą, kurios likvidatoriumi, kaip minėta, buvo pats atsakovas. Teismo nuomone, atsakovas, kaip įmonės savininkas ir vadovas, žinodamas susiklosčiusią įmonėje finansinę padėtį, prisiimdamas naujus įsipareigojimus, t. y. kreditus iš banko, elgėsi neatsakingai, neapdairiai ir netgi nesąžiningai, nes lėšos, kaip minėta, buvo panaudotos įmonės patalpų remontui, o šios – naujai įkurtos UAB „Netektis“ veiklai. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovo elgesį galima būtų pateisinti protinga verslo rizika. Jo, kaip įmonės savininko ir vadovo veiksmai, žinant įmonės turtinę padėtį, viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką, buvo akivaizdžiai nenaudingi ir nuostolingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2004). Pripažintina, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo atsakingas už įmonės veiklą, jis privalėjo baigti vykdyti individualios įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais; pareikšti reikalavimus individualios įmonės skolininkams; perduoti individualios įmonės dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka ir kt. (Individualių įmonių įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Tačiau, kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, šie veiksmai nebuvo atliekami. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1999 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nustačius, kad IĮ „Netektis“ negrąžino paimto kredito, nemokėjo palūkanų, buvo priteista 599 724 Lt negrąžintas kreditas, 172 752 Lt palūkanos, 21 195 Lt delspinigiai, iš viso 793 671 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovas kaltino banką, kad šis suteikė kreditą, neleido, jog prievolę toliau vykdytų UAB „Netektis“, tačiau pažymėtina, jog analogiški argumentai atmesti, kaip nepagrįsti ir neįrodyti minėtu Kauno apygardos teismo sprendimu (CPK 182 straipsnis). Kadangi sprendimas geruoju nebuvo vykdomas, vykdomasis raštas jį vykdyti buvo perduotas antstolei, kuri 2000 m. birželio 28 s. turto perdavimo aktu bankui perdavė atsakovui, kaip įkaito davėjui, priklausantį turtą 314 500 Lt vertės. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko su perduoto turto verte, tačiau pats pripažino, kad antstolės veiksmų neskundė. Teismas nesutinka su atsakovo aiškinimu, kad nieko nežinojo apie vykdymo procesą, nes pats atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, kad su banko atstovais bendravo vykdymo procese, kuomet buvo parduodamas šiam kreditoriui įkeistas turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovas, kaip tai aiškino jis pats, 2000 metais, būdamas vienintelis UAB „Netektis“ akcininkas, pardavė šios bendrovės akcijas. 2004 metais atsakovas išvyko į užsienį, IĮ dokumentus, kaip jis aiškino, paliko saugoti 90 metų močiutei, kuri 2009 metais mirė. Sužinojęs, kad galimas fizinių asmenų bankrotas, 2013 metų pabaigoje grįžo į Lietuvą, tačiau įmonės dokumentų nerado. Teismas sutinka su bankroto administratoriumi, kad atsakovas, kaip įmonės likvidatorius, privalėjo užtikrinti įmonės dokumentų apsaugą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja veiksmų neteisėtumą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas turto bei teisingai įformintų dokumentų, antspaudo administratoriui nepateikė, už tai Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi buvo paskirta 2 000 Lt bauda ir tik po to atsakovas bankroto administratoriui teikė aiškinamąjį raštą dėl dokumentų dingimo. Aukščiau minėti atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus ir teisinį ieškinio pagrindą, pripažįsta, kad IĮ „Netektis“ padarytos žalos dydis sietinas su įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu tuo laikotarpiu. Priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakomybės sąlygų pasireiškė tuo, kad būtent dėl atsakovo veiksmų įmonei buvo padaryta žala. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. individualios įmonės savininkas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju, jis to nepadarė.

Kadangi bankroto administratorius patvirtino, jog realizavus atsakovo turtą, gauta 18 825,30 Eur (65 000 Lt), todėl šia suma mažintinas prašomos priteisti žalos dydis ir nuo jos priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos (CK 3.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), bankrutuojančiai individualiai įmonei „Natektis“ , įmonės kodas 133186563, 46 563,14 Eur (160 773,20 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2014 m. rugpjūčio d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 220 Eur žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.