Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens (skolininko) L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio V. M. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolis prašė pakeisti vykdymo proceso šalį vykdomojoje byloje Nr. 0013/14/01154 – pradinį skolininką P. V. pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėju L. V.. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 16 notarų biuro 2010 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 225/10 dėl 23.351,00 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. liepos 21 d. iki visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko P. V. išieškotojo D. V. naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas mirė 2012 m. balandžio 10 d. Antstolis gavo paveldėjimo teisės liudijimą, kad palikimą po P. V. mirties priėmė mirusiojo sūnus L. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotasis asmuo (naujasis skolininkas) buvo ne vienintelis paveldėtojas, priėmęs mirusiojo P. V. palikimą. Dalį palikimo pagal testamentą priėmė V. B.. Suinteresuotasis asmuo atsiskaitė su palikėjo kreditoriais, kurie buvo įtraukti į Turto apyrašą. Apie jokius kitus kreditorius suinteresuotasis asmuo nežinojo. Byloje suinteresuotuoju asmeniu turėjo būti įtraukta ir V. B..Suinteresuotajam asmeniui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolio prašymas buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 27 d. teismas jį išsprendė 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Taigi nebuvo laikomasi nurodytos CPK tvarkos. Teismas neišsiaiškino, ar L. V. iš tikrųjų perėmė buvusio skolininko materialines teises ir pareigas, kokia šių teisių apimtis. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, tai yra ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar duomenų, kad kreditorius D. V. nustatytu terminu būtų pranešęs paveldėtojui apie išieškotojo reikalavimus. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas vykdymo procese pakeisti pradinį skolininką P. V. į jo teisių ir pareigų perėmėją L. V.. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko veikla. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skola nebuvo įtraukta į Turto apyrašą, darytina išvada, jog CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas yra praleistas, kreditorius prašymo šį terminą atnaujinti nepareiškė, prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese turėjo būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistas skolininkas jo teisių perėmėju vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų tinkamam materialinės ir procesinės teisės normų, susijusių su procesinių teisių perėmimo institutu, taikymui, todėl priėmė galimai nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2012 m. balandžio 10 d. mirusio P. V. turtą paveldėjo įpėdinis pagal įstatymą L. V. (b.l. 2-8). Vilniaus miesto 16 notarų biuro notarė 2010 m. sausio 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 225/10 dėl 23.351,00 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. liepos 21 d. iki visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko P. V. išieškotojo D. V. naudai (b.l. 10-11). Išieškotojas šį vykdomąjį dokumentą pateikė antstoliui vykdyti. Antstolis 2014 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti skolininką vykdymo procese (b.l. 1).

Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Taigi, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.

Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį, jeigu keletas įpėdinių priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad vienam iš įpėdinių priėmus palikimą pagal apyrašą, kitas įpėdinis taip pat atsako už skolas tik paveldėtu turtu, tačiau abiejų įpėdinių atsakomybės už prievoles solidarumas vis tiek išlieka.

Suinteresuotasis asmuo nurodė, jog jis palikimą priėmė pagal apyrašą, tačiau palikėjas turi dar vieną, dalį palikimo priėmusią, testamentinę įpėdinę, kurios duomenys yra nurodyti atskirajame skunde. Teismas, nagrinėdamas skolininko pakeitimo klausimą, minėtos testamentinės įpėdinės neįtraukė į bylą ir dėl jos atsakomybės dalies už palikėjo skolą išieškotojui nepasisakė.

Byloje nėra duomenų apie suinteresuotojo asmens nurodomos kitos testamentinės įpėdinės palikimo priėmimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis nurodė, jog mirusiojo skolininko įpėdinį nustatė tik pagal Vieningame antstolių sąvade ir Antstolių informacinėje sistemoje buvusią informaciją apie antstolio A. N. sudarytą turto apyrašą po P. V. mirties. Tačiau antstolis nesidomėjo, ar nėra kitų mirusio skolininko testamentinių ar įstatyminių įpėdinių, kurie būtų priėmę palikimą. Taip pat antstolis nepateikė teismui antstolio A. N. sudaryto turto apyrašo, todėl teismas negali spręsti, ar jame buvo nurodyta ir išieškotojo skola.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tai yra, ar nebuvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti, ar visi mirusio skolininko įpėdiniai yra įtraukti į bylą kaip palikėjo materialinių teisių perėmėjai. Kadangi byloje nėra pateikta nurodytiems klausimams išspręsti reikalingi duomenys, juos reikia teismui išsireikalauti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotojo asmens skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas tam pačiam pirmos instancijos teismas nagrinėti iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.