Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei N. J. adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, viešojo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus: išankstinę sąskaitą-faktūra Serija SCL Nr. 26 (el. b. l. 4), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (el. b. l. 8-10), Gyventojų registro išrašą (el. b. l. 11), Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo už akių nuorašą (el. b. l. 12-13), buto adresu (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraštį (el. b. l. 14-15), priskaičiuotų delspinigių skaičiuoklę (el. b. l. 16), raštą apie SEPA įplaukas (el. b. l. 17), nustatyta, kad ieškovė tiekė šilumos energiją butui, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei N. J.. Atsakovė yra neatsiskaičiusi už šilumos energiją, tiektą už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. – 1 984,87 Eur.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp AB „Kauno energija“ ir atsakovės N. J. sutartis dėl šilumos energijos pirkimo buvo sudaryta konkliudentinių veiksmų pagrindu, kadangi atsakovei priklausantis butas yra prijungtas prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ieškovė šilumos energiją atsakovei faktiškai suteikė, todėl atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kadangi ieškovė su atsakovu nesudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas, pagal kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnis ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo12 straipsnio 1 dalis). Pagal Aprašo 27 punktą už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą (Aprašo 30 punktas). Aprašo 34 punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą. Taigi atsakovė, būdama jai nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamos šilumos energijos ir karšto vandens vartotoja, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovės butą, atsakovė naudojosi suteiktomis paslaugomis, todėl privalėjo vykdyti prievoles – už suteiktas paslaugas mokėti nustatytus mokesčius (CK 6.351 straipsnis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo prievolę mokėti mokesčius tinkamai įvykdė, pagal ieškovės pateiktus įrodymus atsakovė jai yra skolinga 1 984,87 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., bei 63,75 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., todėl šios sumos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 46,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose, 36,30 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso ieškovės naudai priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškinį procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,95 Eur) iš atsakovės valstybei priteistinos, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Kauno energija”, įmonės kodas 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas, naudai 1 984,87 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 87 ct) skolą už tiektą šilumos energiją, 63,75 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 75 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 048,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 0 ct) žyminį mokestį, 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose, 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti valstybės naudai iš N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.