Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsakovams V. L., S. A. ir V. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Neringos savivaldybės taryba 2005-01-26 sprendimu Nr. TI-32 patvirtino detalųjį planą ir pritarė sutarties tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Enerilas" dėl infrastruktūros plėtros pasirašymui. Šalys šią sutartį pasirašė tą pačią dieną. Neringos savivaldybės administracija 2005-05-27 UAB „Enerilas" išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 19 statinių žemės sklype adresu Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringoje, projektavimui. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl administracinio akto, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo, 2005-01-26 sutarties tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Enerilas" dėl infrastruktūros plėtros panaikinimo ir Neringos savivaldybės administracijos 2005-05-27 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 19 panaikinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 detalusis planas buvo pripažintas prieštaraujančiu Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) (toliau - KNNP schema), patvirtintos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, sprendiniams. UAB „Enerilas" su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama priteisti 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės. Skundo pagrindą sudarė neteisėti Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – KlAVA) veiksmai, kurie sąlygojo detaliojo plano ir su juo susijusių dokumentų panaikinimą minėtu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-04 sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011 priteisė UAB „Enerilas" iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Neringos savivaldybės solidariai 144 641 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010-01-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovų padaryti pažeidimai planuojant ginčo teritoriją laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-03-04 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime pripažino, kad patikrinimo aktas, kuriame buvo pateikta teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada, yra neteisėtas, nes detalusis planas prieštarauja KNNP schemos sprendiniams ir kitiems teisės aktams. Pažymėtina, kad Neringos savivaldybės administracijos 2004-11-03 išduotose planavimo sąlygose Nr. A10/12 detaliajam planui rengti buvo nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikoma KNNP schema. Patikrinimo aktą surašė ir jį pasirašė tuometinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas S. A., vizavo tuometinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorius V. P., o patvirtino tuometinė Klaipėdos apskrities viršininkė V. L.. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, veikdama Lietuvos valstybės vardu, sumokėjo UAB „Enerilas" visą priteistą sumą –159 534,06 Lt, ir kreipėsi į Neringos savivaldybę dėl už ją sumokėtos sumos – 79 767,03 Lt, pervedimo. Neringos savivaldybė sutiko pervesti minėtą sumą 2014-2015 metais. Taigi Lietuvos valstybės patirta žala dėl neteisėtų K1AVA valstybės tarnautojų veiksmų teritorijos Kuršių g. 2, Neringoje, detaliojo planavimo procese yra 79 767,03 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi iš atsakovų Lietuvos valstybei solidariai priteistina 79 767,03 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovų regreso tvarka žalą, kuri buvo priteista tretiesiems asmenims iš Lietuvos valstybės. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą atsakovams dėl žalos, galimai atsiradusios dėl atsakovų veiksmų, jiems atliekant valstybės tarnautojų pareigas. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka grindžia ir Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ir civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Įvertinus ieškovės reiškiamą reikalavimą ir reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti suformuotą praktiką, Klaipėdos miesto apylinkės teismui kilo abejonių, ar šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio l dalimi ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendžia administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju reiškiamas atgręžtinis reikalavimas į žalą padariusius asmenis jiems atliekant valstybės tarnautojų pareigas viešojo administravimo srityje. Keliamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio ir patenka į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies numatytą sritį, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ieškinio atsakovams V. L., S. A. ir V. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasEgidijus LaužikasLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasAnatolijus Baranovas