Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta Elektrėnų sav., įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2002-10-09 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 1p., (galiojusio iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 12 metų, 2003-06-02 teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 129 str. 2d. 3p., ir paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, 2009-11-09 teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 2 metų 4 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau 2011-05-10 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 metų 4 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2013-09-19 paleistas atlikęs bausmę,

2. 2015-08-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. - 60 parų arešto, pritaikius LR BK 64 (1) str., bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė 40 parų arešto. Bausmę atlikęs ir 2015-10-02 paleistas iš pataisos namų, teistumas neišnykęs,

3. 2016-03-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2d. ir 187 str. 1d. , vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.ir 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis 2015 metų birželio mėnesio 6-10 dienomis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, vakare, apie 20.00 val., atėjo prie (duomenys neskelbtini), esančio negyvenamojo namo, priklausančio M. A., pečiu išstūmęs medines rūsio duris pateko į namo vidų ir pagrobė ten buvusius daiktus: suvirinimo aparatą - 127 Eurų vertės, magnetola „SHARP“ – 70 Eurų vertės, briedžio ragą – 30 Eurų vertės, elnio ragų penkis vienetus – 40 Eurų vertės, elektros varinius laidus 5 kg. – 30 Eurų vertės, guminį lietpaltį – 5 Eurų vertės, 5 vienetus rankenų iš karvės ragų – 10 Eurų vertės, keturis vienetus stirnos ragų – 10 Eurų vertės, aliuminines kopėčias – 54 Eurų vertės, elektrinį galąstuvą – 20 Eurų vertės, žvakidę iš ragų – 30 Eurų vertės, taip padarė nukentėjusiajai M. A. 426 Eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad vagystę įvykdė apie 20 valandą vakaro, kaltinime nurodytos dienos metu. Kaltinamasis žinojo, kam priklauso namas, kadangi pažinojo nukentėjusiosios tėtį. Namą jam buvo nurodęs draugas, kuris ir pasakė, kad jame niekas negyvena. Į namą pateko per garažą, išstūmęs duris. Patikslino, kad ten durų nebuvo, tik lentos, kurios nugriuvo nuo pastūmimo. Kadangi kaltinamasis neturėjo kur gyventi, įsilaužė į namą ir ten gyveno apie keturias dienas, per kurias ir išnešė įvairius daiktus, kurių dalį pardavė, o dalį atnešė į policiją. Išneštus daiktus saugojo pas draugą „Romką“. Už pinigus, kuriuos gavo pardavęs vogtus daiktus, pirko maisto. Sutinka atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiosios.

Kaltinamasis V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. (b.l. 87-92)

Bylą nagrinėjant teisme, įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str.).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. A. apklausos metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra gyvenamasis dviejų aukštų namas, kuris priklauso jai ir jos tetai V. S.. Teta minėtame name taip pat negyvena, jos daiktų name nebuvo. Minėtas namas yra negyvenamas jau apie kokius keturis metus, namas nedraustas. Anksčiau tame name gyveno nukentėjusiosios tėvas K. A., tad visi daiktai, kurie ten ir buvo, greičiausiai priklausė tėvui, beveik visi daiktai buvo seni ir nenaudojami. Nukentėjusioji namu nesirūpino, žadėjo jį parduoti. Tai, kad iš namų buvo kažkas pavogta, pastebėjo tėtis ir pranešė jai 2015 m. birželio mėnesį, o 2015-06-29 kartu su tėvu nusprendė kreiptis į policiją dėl vagystės. Dingo nemažai statybinių medžiagų, elektros prietaisų, laukinių žvėrių trofėjų. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK jai buvo gražinta suvirinimo aparatas, magnetola, briedžio ragai, elnio ragai (5 vnt.), stirnos ragai 4 vnt., rankenos iš karvės ragų 5 vnt., lietpaltis žalios spalvos. Šiuos daiktus ji atpažino kaip jai priklausančius . Tačiau neatgavo dalies kitų pagrobtų daiktų, kurie yra nurodyti 2015-06-25 rašytame pareiškime. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 1275 Eurų sumai. (b.l. 28, 43, 47)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. A., parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra gyvenamasis dviejų aukštų namas, kuris priklauso jo dukrai M. A. ir jos tetai V. S.. Minėtame name nuo 1998 metų gyveno liudytojas su šeima. 2008 metais mirė žmona, o po jos mirties name iki 2013 metų gyveno vienas. Nuo to laiko name niekas negyvena, tačiau jame dar liko nemažai daiktų: namų apyvokos daiktai, medžioklės trofėjai, statybinės medžiagos. Visi daiktai buvo ne nauji. 2015-06-17 dieną užvažiavo į dukrai priklausantį namą ir pamatė, kad išlaužtos įėjimo durys. Užėjus į vidų pamatė, kad pagrobta daug daiktų. Į policiją buvo kreiptasi 2015-06-29, kadangi liudytojas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir buvo išvykęs darbo reikalais. Kiek atsimena, iš namo buvo pavogti briedžio ragai, elnio ragai, suvirinimo aparatas, magnetola SHARP, guminis lietpaltis, durų rankenų iš karvės ragų, elektros variniai laidai, aliuminės kopėčios, elektrinio galąstuvas, žvakidės ir kt. Minėti daiktai priklausė jam, tačiau laiko, kad dabar šie daiktai priklauso jo dukrai, kadangi ji yra gyvenamojo namo savininkė. Nors pavogti daiktai nebuvo nauji, tačiau jam yra vertingi. Dukra jame taip pat nesilanko, ji planuoja minėtą namą parduoti. (b.l. 27).

2015-06-17 tarnybiniame pranešime pažymėta, kad į Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariatą su pranešimu kreipėsi K. A., nurodydamas, kad atvažiavęs į dukrai M. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), aptiko, kad įsilaužta į namo vidų ir pagrobti įvairūs daiktai: elnio ir briedžio ragai, iš garažo patalpos pavogta akumuliatoriaus įkroviklis, suvirinimo aparatas, 2 vnt. spaustuvų, elektrinis galąstuvas, 5vnt. elektrinių variklių, šaldytuvo variklis, elektros laidai su variu, karutis, metalinės kopėčios, du ritiniai plėvelės, giluminis vandens siurblys, iš antrame namo aukšte esančio kambario pavogta elektrinė krūmapjovė, žvejybinis kombinezonas, kabykla, magnetofonas, indai. Apžiūros metu nustatyta, kad namas yra negyvenamas, apleistas, namo aplinka ir vidus netvarkinga, visur supuvę, blogos prekinės išvaizdos daiktai. Apžiūrint garažo patalpoje esantį sandėliuką, matyti, kad sulaužyta įėjimo durų spyna. Antrame namo aukšte vieno iš kambario apžiūros metu matyti pravertas medinis langas, lango rėmai supuvę, ant palangės guli plaktukas. Apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti pėdsakų nerasta. (b.l. 7-23)

Iš byloje esančio 2015-10-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. į Elektrėnų PK Vievio policijos nuovados patalpas pristatė dalį daiktų, pagrobtų iš M. A. gyvenamojo namo. Į Elektrėnų PK Vievio policijos nuovadą pristatyti daiktai: suvirinimo aparatas, magnetola „Sharp“, elnio ragai 5 vnt., briedžio ragas, stirnos ragai 4 vnt., guminis lietpaltis, rankenos iš karvės ragų 5 vnt., nupjauto rago dalis (b.l. 75-76), apžiūrėti daiktiniais įrodymais (b.l. 34-42), grąžinti nukentėjusiajai M. A. (b.l. 43)

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kvalifikuojantis vagystę požymis yra įsibrovimas į patalpą. LAT yra išaiškinęs, kad patalpa laikoma uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.“ (Teismų praktika Nr. 23, 2005, p. 321)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Iš kaltinamojo parodymų ir kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis žinojo, kad namas yra negyvenamas, namą stebėjo, tai spręstina iš kaltinamojo parodymų, kad namą jam iš anksčiau buvo parodęs pažįstamas žmogus, įsibrovė į patalpas pašalindamas kliūtis, t.y. petimi išstūmęs duris, kas patvirtinta ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog sulaužyta įėjimo durų spyna, išlaužta durų stakta. Taigi, kaltinamojo tyčia įsibrauti į patalpas buvo susiformavusi iš anksto, su tikslu vogti. Iš 2015-10-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad V. K. į Elektrėnų PK Vievio policijos nuovados patalpas pristatė dalį daiktų, pagrobtų iš M. A. gyvenamojo namo. Kaltinamasis, nors yra ir įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau faktiškai gyvena adresu: Elektrėnų sav., Vievyje, Statybininkų g. 20. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad daiktus iš namų išnešė per keletą kartų, vogtus daiktus saugojo pas draugą. Taigi, kaltinamojo paaiškinimas, kad jis neturėjo kur gyventi, o gynėjos argumentas, kad kaltinamasis įsibrovė į patalpas ne su tikslu vogti, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog V. K. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Visi ankščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (LR BK 59 str.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parenkant bausmę V. K. atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, kaltu prisipažįsta pilnai, nusikaltimu padarytą žalą sutinka atlyginti. Taip pat teismas, parinkdamas bausmę, atsižvelgia ir į padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, t.y. kad kaltininkas vagystę įvykdė planuodamas, nusikaltimo vietą numatydamas iš anksto, tačiau vogė iš apleisto, negyvenamo namo, menkaverčius daiktus, pinigus išleido maistui, pragyvenimui. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, į tai, kad kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, pagal BK 178 str. 2 d. yra teisiamas jau trečią kartą per pastaruosius metus. Kaltinamasis taip pat yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkaus svetimo turto grobimą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui,– visos šios aplinkybės sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. realią laisvės atėmimo bausmę.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios M. A. civilinis ieškinys. V. K. kaltinamas padaręs nukentėjusiajai M. A. 426 Eurų turtinę žalą. Kadangi dalis daiktų grąžinta, Vilniaus AVPK Elektrėnų PK nutarimu M. A. pripažinta civiline ieškove 134 Eur sumai. Ši suma priteistina iš Virmanto K. M. A. naudai.

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti suimto kaltinamojo teisę į gynybą, privalėjo dalyvauti ir buvo paskirtas gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o kaltinamasis prašymo užtikrinti jo interesus atstovaujančio gynėjo dalyvavimą nagrinėjant jo bylą pateikęs nebuvo, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teismas, vadovaujantis LR BPK 297-298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V.K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 (1) str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir V.K. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p., 63 str. 1 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2016-03-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies bausmes sudedant ir paskirti V.K. galutinę 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. suėmimo dienos.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2016-03-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš V.K. 134 Eur M. A. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.