- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 1-885-718/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00082-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvė, LR pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d., 138 str. 2 d.8p.
Aprašomoji dalis
nustato:
Kaltinamoji S. V. nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. S. V. 2012-01-01 apie 17.00 val. Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto bendro naudojimo virtuvėje, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą D. S. į veidą, pataikydama į nosį, nuo ko nukentėjusioji D. S. pargriuvo ant grindų, taip jai padarydama veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais S. V. nesunkiai sužalojo D. S..
Kaltinamoji S. V. kalta prisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiaja gyvena bendrabutyje, naudojasi bendra virtuve. 2012-01-01 vakare mama E. V. ir pasakė, kad kaimynė D. S. užsipuolė jos dukrą G. ir tampė ją, už tai, kad ji vilioja jos vyrą. Ji išbėgo iš savo kambario ir nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, kur pamatė, kad D. S. tampo jos dukrai G. už plaukų, ji puolė jų išskirti ir sudavė D. S. ranka į veidą, į nosį. Įvykio metu D. S. buvo neblaivi, ji pati taip pat buvo išgėrusi alkoholio. Su D. S. nekonfliktuoja, jos atsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti tik už vaistus, jeigu nukentėjusioji pateiks čekius. Nedirba, stovi darbo biržoje, gauna 350 litų bedarbio pašalpą.
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2012-01-01 ji buvo bendro naudojimo virtuvėje, buvo blaivi. Į virtuvę atėjo S. V. su savo dukterimi G. ir motina. S. V. buvo neblaivi. Įėjusi į virtuvę S. V. pradėjo šaukti, kodėl ji vadina jos dukrą paleistuve ir puolė visos trys ją – G. tampė už plaukų, S. motina spardė ją, o S. kumščiu trenkė jai į veidą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to į bendro naudojimo virtuvę atėjo kaimynės K. ir V.. Netrukus į virtuvę atėjo jos draugas S. B., ji iš karto nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji kreipėsi į medikus, kur jai buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas, buvo mėlynės po akimis, savaitę ji neišėjo į darbą. Prašo priteisti 3000 Lt turtinę žalą už išlaidas vaistams nuo skausmo, čekių neišsaugojo. Neturtinę žalą įvertina 3000 Lt. Vėliau dėl padaryto sužalojimo skaudėjo galvą, ji negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumo pažymą, gydėsi, dėl sužalojimų veide patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo mėlynės. Atvykus policijai ji buvo pasimetusi, sakė, kad kaimynė S. mušė.
Liudytojas S. B. parodė, kad 2012-01-01 vakare ėjo į tualetą ir išgirdo triukšmą bendro naudojimo virtuvėje. Ten buvo S. V., jos motina ir dukra. Jis užėjo pas draugę D. S. ir pamatė, kad jos veidas nubrozdintas. D. S. sakė, kad ją sumušė S.. Paties konflikto bendro naudojimo virtuvėje jis nematė.
Liudytoja V. S. parodė, kad 2012-01-01 vakare ji išgirdo triukšmą koridoriuje ir išėjo pažiūrėti. Virtuvėje pamatė, kad kaimynė S. buvo kruvina, suplėšyta jos palaidinė, D. puolė nagais S. ir S. trenkė D. į veidą. Ji S. atitraukė nuo D. ir S. nubėgo į savo kambarį nusiplauti kraujo. Muštynių pradžios ji nematė. Kai ji atėjo į virtuvę, nei S., nei dukters, nei jos motinos nebuvo. D. S. kai prisigeria leidžia garsiai muziką. Tą vakarą D. S. buvo girta, S. V. mažiau išgėrusi.
Liudytoja J. T. parodė, kad 2012-01-01 vakare ji grįžo namo ir girdėjo triukšmą, sklindantį iš bendro naudojimo virtuvės. Į bendro naudojimo virtuvę nebuvo nuėjusi, tik matė per akutę, kad stovi kaimynė V. S.. Kitą dieną matė kaltinamąją sužalotą- subraižytu veidu. Nukentėjusiosios nematė. Kai nukentėjusioji prisigeria, geriau su ja nesusitikti, nes ji priekabiauja.
Liudytoja G. V. parodė, kad iš karto po Naujųjų metų sutikimo vakare ji ėjo bendro naudojimo koridoriumi į tualetą ir kaimynė D. ir pradėjo rėkti, kad ji bendrauja su jos draugu ir pripuolusi pradėjo ją tempti už plaukų. Ji pradėjo šauktis pagalbos ir atbėgo jos mama S. V.. Mama pribėgusi pradėjo ją iš D. rankų tempti ir ji išsivadavusi nuo D. rankų nubėgo į savo kambarį. Maždaug po 10 min. į kambarį atėjo jos mama ir ji matė, kad jos veidas kruvinas, iš nosies tekėjo kraujas, marškinėliai buvo sudraskyti. Ji suprato, kad mama buvo sužalota, kai ją gynė nuo D.. Kur tuo momentu buvo jos močiutė E., ji negali pasakyti, nes neprisimena.
Liudytoja E. V. parodė, kad žiemos metu, tikslesnės datos neprisimena, buvo pas savo dukterį S. V. bendrabučio koridoriuje išgirdo, kaip kaimynė D. tampo anūkę G. už plaukų, sakė, kad ji bendrauja su jos draugu. Ji pakvietė dukterį S.. S. nemušė nukentėjusiosios, tik pastūmė ją.
Liudytoja K. B. parodė, kad 2012-01-01 vakare, apie 19.00 val. ji eidama iš tualeto išgirdo triukšmą, D. S. kažką kalbėjo apie G.. Po to matė, kad S. pasikvietė V. S., jos nubėgo prie D. S.. S., jos mama ir dukra puolė D., matė kruviną ranką. Kaip mušė S. D., nematė. S. V. geria, D. S. nėra mačiusi girtos.
Liudytojas Linas Lapinskas, policijos pareigūnas, parodė, kad apie įvykį nieko neatsimena, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-06 apklaustas liudytoju parodė, kad 2012 metų sausio mėnesio 1 dieną dirbant su kolega M.Vaitkevičiumi, 19.17 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad Šilutės pl. 6, Klaipėdos mieste yra sumušta moteris ir kviečiasi pagalbos. Nuvykus nurodytu adresu nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad bendro naudojimo virtuvėje ją sumušė kaimynė, kuri turguje prekiauja cigaretėmis. Kaimynės nei vardo, nei pavardės nenurodė. Nukentėjusioji savo kambaryje dėl įvykio parašė pareiškimą. Bendro naudojimo koridoriuje kitų namo gyventojų nesimatė.
Liudytojas Mindaugas Vaitkevičius, policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio neatsimena, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena, kad nukentėjusioji sakė, kad kaimynė jai pešė plaukus, parodė išpeštų plaukų kuokštą. Nukentėjusioji buvo neblaivi.
Iš specialisto išvados Nr. G116/112( 03) matyti, kad D. S. padaryta: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, poodinė kraujosruva dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimus D. S. patyrė galimai 2012-01-01 paros antroje pusėje ( b. l. 12).
Aptarti įrodymai: pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, leidžia daryti išvadą, kad S. V. kaltė įvykdžius nesunkų sveikatos sutrikdymą yra visiškai įrodyta. Kaltinamoji neneigia sudavusi nukentėjusiajai, nurodė teismui, kad pamačiusi, kad D. S. tampo jos dukrai G. už plaukų puolė jų išskirti ir sudavė D. S. ranka į veidą, į nosį. Nukentėjusioji D. S. parodė, kad įėjusi į virtuvę S. V. pradėjo šaukti, kodėl ji vadina jos dukrą paleistuve ir puolė visos trys ją – G. tampė už plaukų, S. motina spardė ją, o S. kumščiu trenkė jai į veidą. Nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs ir išsamūs ikiteisminio tyrimo metu- iš pradžių ji nurodė, kad viena kaltinamoji ją mušė, po – kad ją mušė kaltinamoji, jos motina ir dukra. Kaltinamoji neneigia sudavusi vieną smūgį kumščiu į veidą. Jos parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose: specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai D. S. padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, poodinė kraujosruva dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes. Liudytojai L.Lapinskas ir L. Vaitkevičius, policijos pareigūnai, parodė, kad 2008-07-06 vakare gavę iškvietimą atvyko į Šilutės pl. 6 namą, nukentėjusioji sakė, kad ją sumušė kaimynė.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamoji S. V. tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydama D. S. sveikatą. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamoji sumušė nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.
S. V. buvo kaltinama tuo, kad ji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: S. V. 2012-01-01 apie 17.00 val. viešoje vietoje- Klaipėdos mieste Šilutės pl. 6-to namo antro aukšto bendro naudojimo virtuvėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia, dėl chuliganiškų paskatų kumščiu sudavė vieną kartą D. S. į veidą, pataikydama į nosį, nuo ko nukentėjusioji D. S. pargriuvo ant grindų, taip jai padarydama veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais S. V. sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo D. S.. Tai yra kaltinama pagal LR BK 138 str. 2d.8p., 284 str.1d.
Kaip matyti, kaltinamoji ir nukentėjusioji yra kaimynės, ginčas tarp jų kilo dėl kaltinamosios dukters, kuri priekabiauja, pasak nukentėjusiosios, prie nukentėjusiosios sugyventinio. Viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenė rimtis ir viešoji tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai už tai, kad ji užsipuolė jos dukrą, o ne norėdama sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį. S. V. veiksmai negali būti vertinami kaip įžūlūs, kurie teismų praktikoje apibrėžiami kaip neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, aplinkinius šokiruojantys, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Kaltinamoji įvykio metu jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, grasinimų iš kaltinamosios taip pat nebuvo. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t. y., kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad S. V. veiksmai nesukėlė aplinkinių sumaišties, nėra duomenų, kad aplinkiniai būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, taip pat nebuvo nutrauktas nei darbas, nei kieno nors poilsis. Byloje nėra duomenų, kad S. V. ir D. S. konfliktas sutrikdė aplinkinių rimtį ar tvarką. Dėl to niekas iš pašalinių asmenų į policiją nesikreipė. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausiai kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji savo veiksmais nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos. Teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad S. V. veikoje nėra jai inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, nes nėra tyčios, tai yra vieno iš būtinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymio. Nenustačius tyčios pažeisti viešąją tvarką kaltinamojo veiksmuose, S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas laikytinas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį. Sužalojimas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1d. Nustačius, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl kilusių kaltinamosios ir nukentėjusios asmeninių santykių, kaltinamosios veika iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str.2d. 8p. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. S. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau neteista. Atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, nedirba, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bausmės terminas nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo nukentėjusios civilinis ieškinys dėl 3000 litų turtinės žalos, kurią, kaip nurodė nukentėjusioji, sudaro patirtos išlaidos vaistams, laikinas nedarbingumas. Tačiau nukentėjusioji nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. S. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų – buvo sužalotas veidas, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į tai, kad nepadaryta turtinė žala, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį – ji nedirba, gauna bedarbio pašalpą. Atsižvelgus į kaltinamosios ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas D. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. S.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Valstybinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi 153,35 litų civilinį ieškinį. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 187783, iš kurio matyti, kad 153, 35 Lt ieškinį ligonių kasai sumokėjo 2012-09-04, todėl procesas dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas ( BPK 107 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas
nusprendžia:
S. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
S. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš S. V. 2000 (dviejų tūkstančių) litų neturtinę žalą D. S.. Kitą D. S. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Procesą pagal Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nutraukti. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.