Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. B. 2024 m. sausio 3 d., apie 19 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), žodžiais ir veiksmais tyčia grasino nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę N. V., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. koridoriuje kilusio konflikto metu nuo spintelės pačiupęs virtuvinį peilį, kurį laikydamas rankoje ir užsimodamas juo iš apačios, prisiartino prie N. V., atkišęs peilio smaigalį į ją ir laikydamas jį apie 10 cm atstumu nuo jos krūtinės, žodžiais – „aš tave kale (kurva) papjausiu, tu čia mano namuose neišsidirbinėsi“, „aš tave nudėsiu“, grasino nužudyti N. V.. Tuoj pat po to V. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas savo kambaryje, sugyventinei N. V. užėjus pakurti krosnies, sėdėdamas ant lovos ir plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, nuo spintelės pagriebė stiklinę ir ja užsimodamas žodžiais grasino užmušti N. V..

V. B. tyčia nužudė šeimos narį, o būtent: 2024 m. liepos 7 d., apie 12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl neapykantos savo sugyventinei N. V. ir dėl pavydo kitam vyrui, vieną kartą į ją iššovė iš savadarbio, dvivamzdžio lygiavamzdžio šautuvo, taip padarydamas pilvo ir krūtinės dešinės pusės šautinį šratinį kiaurinį sužalojimą su kepenų, diafragmos, dešinio plaučio, dešinės pusės X, XI šonkaulių pažeidimais, sukėlusį ūmų nukraujavimą iš žaizdos. Dėl patirto sužalojimo N. V. tą pačią dieną mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.

?Be to, V. B. neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir panaudojo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. liepos 7 d. laikė savadarbį, tinkamą šaudyti dvivamzdį lygiavamzdį šautuvą, kurio lovelio Nr. (duomenys neskelbtini), atramos identifikacinis numeris negrįžtamai panaikintas, pritaikytą šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, bei du pramoninės gamybos 16-to kalibro medžioklinius šovinius. Įvykio metu 2024 m. liepos 7 d. juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šį šautuvą ir vieną šovinį panaudojo nužudydamas savo sugyventinę N. V..

Kaltinamasis V. B. parodė, kad 2024 m. sausio 3 d. jautėsi blogai, svaigo galva, duso, ne visus įvykius gerai prisiminė. Pamatęs, kad žmona su D. Š. mylėjosi, apšaukė ją. Nuėjo į kambarį atsigulti, N. V. atėjo į kambarį, sakė, kad iškvies policiją. Policija jį išvežė į ligoninę, nes buvo silpnas, po ligoninės perkėlė į Slaugos skyrių. Kaltu prisipažino dėl grasinimų, nes policininkai ir jo advokatė sakė, kad, jei nepripažins, nenutrauks bylos, o jei prisipažins, nutrauks bylą ir jis važiuos namo.

2024 m. liepos 7 d. namie išgėrė, buvo stipriai girtas, atvažiavo N., atidarė balkono duris. Bandė nusišauti, nes buvo bloga, N. griebė už šautuvo, jam užsikabino kojos, virto, atsitrenkė į lovą ir iššovė, pataikė į N.. Žmonos nenužudė, tai nelaimingas atsitikimas, nenorėjo nušauti, norėjo pats nusižudyti. Šautuvą visada laikė po pagalve tam, kad nusišautų. Šautuvas po pagalve buvo užtaisytas, nes bijojo vienas būti, naktį miegodavo degant šviesai. Pokalbio su N. neprisimena. Šoviniai buvo įdėti, gaidukai nebuvo atlaužti. Kol jų neatlauži, negalima iššauti. Atlaužė vieną, atrodo, iš dešinės pusės. N. buvo kitoje pusėje staliuko. Šautuvą prisidėjo prie gerklės, pasakė, kad nusidės jos akyse, ji ėmė už šautuvo, bet neužgriebė, nespėjo. Atstumas tarp jų buvo metras ar pusantro. Pirštą laikė ant nuleistuko. Kai traukėsi, pirštas buvo ant nuleistuko. Gaidukas begriūnant automatiškai nusispaudė. Po šūvio žiūrėjo vienas į kitą, ji buvo susiėmusi už šono. Ji išėjo į koridorių, jis sustingęs sėdėjo, paskui bandė iššauti, bet neiššovė, persipjovė gerklę. Tada sutiko sūnų A., jis jam smūgiavo peiliu į šoną. Atsibudęs 5 smūgius susivarė peiliu sau į pilvą ir vėl susmuko.

Buvo peilių ir šautuvų mėgėjas. Minimą šautuvą rado ir parsivežė. Tas žmogus mirė, gyrėsi kad dar Kalašnikovą turi.

Nukentėjusysis A. V. (buvęs B.) parodė, kad atvažiavo su mama pas V., nes V. jai skambino, reikėjo kažkokius dokumentus duoti. Mama išlipo iš mašinos ir ėjo pas V., o jis liko mašinoje. Po kelių minučių išgirdo sprogimą ir mamos pagalbos šauksmą. Nuėjo link V. buto, užėjo į laiptinę, girdėjo mamos šaukimą, sustingo pamatęs mamą, suprato, kad kažkas negerai, išsitraukė šveicarišką peiliuką, nes nežinojo, kas vyksta. V. ėjo link jo su peiliu. Pasakė, kad pasipjovė, bandė eiti link jo pro duris, o jis jam įdūrė tris kartus ir nustūmė. Užrakino duris, iškvietė policiją. Bandė užspausti mamos žaizdą, ji labai kraujavo.

Tėvas mamai grasindavo labai dažnai, bent jau kas savaitę ar porą, tai kažkas nepatikdavo, tai valgyt negerai padarydavo, nenupirkdavo, ko reikėjo, pradėdavo šaukti, keikti, grasinti atimti gyvybę – papjauti arba užmušti. Buvo gandas, kad jis turi šautuvą, bet pats jo nematė. Jam tėvas irgi yra grasinęs daug kartų, šaukdavo, jei kažkokį darbą neteisingai padarydavo, jei nenupirkdavo, yra grasinęs peiliu porą kartų. Sausio 3 d. V. pribėgo prie mamos su peiliu ir sakė „kurva, papjausiu tave“. Prie mamos pridėjo nedidelį virtuvinį peilį. Policiją iškvietė jis, nes bijojo V.. Po šio įvykio pas juos apsigyveno D. Š.. Susitarimo tarp vaikų ir mamos nebuvo tėvą išguiti iš namų. Mama su D. Š. gyveno atskiruose kambariuose. Mama su juo gyveno namuose ne kaip pora, jis buvo kaip darbininkas.

Nukentėjusysis O. V. (buvęs B.) parodė, kad tėvas dažnai išgerdavo, prieš įvykį apie pusę metų gerdavo kas savaitę ar kas antrą, nuolat ant visų jų rėkdavo, būdavo agresyvus, yra grasinęs, vaikystėje yra juos mušęs. Apie motinos mirtį pranešė sesuo ir D. Š.. Apie šautuvą kažką buvo girdėjęs, bet savo akimis nebuvo matęs.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2024 m. sausio 3 d. buvo virtuvėje, jie susipyko, V. griebė peilį, priėjo prie durų pažiūrėti, kas vyksta. V. išbėgo į koridorių, prirėmė mamą prie laukinių durų ir pasakė: „aš tave kurva nudursiu“. Pradėjo rėkti, prašyti sustoti, jis tada nusviedė peilį ir nuėjo į savo kambarį. Mama verkė, prašė kviesti policiją, užteks kentėti, brolis iškvietė policiją. Dėl tokio smurto yra daug kartų gulėjusi ligoninėje dėl psichikos sutrikimų. Juos nuo mažens tėvas šantažuodavo, žemindavo. Bandydavo kalbėti, kad negertų, bet jis neklausydavo. Šautuvo pas jį nėra mačiusi. Sausio 3 d. D. Š. apsigyveno pas juos, pats V. pakvietė jį padėti renovuoti namą. Jis apsigyveno kaip darbininkas, nes padėjo renovuoti namus. Negyveno su mama kaip pora, tą tikrai žino, gal po kokių 3 mėn. jie pradėjo artimiau bendrauti, o ji su D. buvo kaip brolis ir sesuo.

Liudytojas M. L. parodė, kad barnių ir nesutarimų tarp kaimynų V. B. ir nužudytosios nematydavo, nes jie toliau gyveno. Kelis kartus iš kaimyno yra girdėjęs apie šaudymą, bet nematė, ar V. B. šaudydavo. Ten ant medžio buvo pakabintas „bambalis“. Įvykio dieną namie nebuvo. Apie V. B. grasinimus žmonai girdėjo dieną prieš iš kaimyno V.

Liudytojas E. R. parodė, kad V. B. ryte davė pinigų ir paprašė, kad nupirktų alkoholio butelį, o sau alaus nusipirktų. Butelį jam atnešė, parūkė, su juo negėrė ir išėjo, kas vyko toliau, nežino. V. Š. jam sakė apie V. B. šaudymą.

Liudytojas V. Š. parodė, kad, kai atsitiko nelaimė, namie nebuvo. V. B. normaliai su N. sugyvendavo, bet pro atidarą langą yra girdėjęs, kad bardavosi su N.. Buvo pasikabinęs ant medžio pūslę, šaudydavo su nedideliu oriniu šautuvu iš balkono, perspėjo jį, kad negalima šaudyti. Prieš nelaimę V. B. lauke kažką burbuliavo būdamas girtas, tačiau tiksliai negirdėjo tų žodžių, buvo nepatenkintas. D. Š. buvo parėjęs iš kalėjimo, pas juos apsistojo. Su N. draugauti pradėjo, matydavo juos už rankelių susikabinusius, tai taip išeina, kad draugavo. V. B. buvo nepatenkintas D., ant jo burbuliavo.

Nukentėjusioji N. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl grasinimo nužudyti parodė, kad V. B. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu kaip šeima gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metus. Sodyba, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai, šią sodybą yra paveldėjusi iš savo tėvų. Sugyventinis V. B. turi fizinę negalią. Jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, dėl to jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Jam diagnozuota lėtinė obstrukcinė plaučių liga, podagra, dėl to jį nuolat dusina, jam nuolatos kvėpavimas palaikomas deguonimi. Dėl šių ligų ir didelio antsvorio sugyventinis sunkiai vaikšto, daugiau guli lovoje, todėl juo nuolatos reikia rūpintis, jį prižiūrėti. Dėl šios priežasties ji praėjusiais metais kartu su sugyventiniu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. 2023 m. lapkričio 9 d. šio teismo nutartimi buvo paskirta sugyventinio rūpintoja. Gyvendami šeimoje su V. B. susilaukė keturių jų bendrų vaikų. Savo sugyventinį V. B. gali apibūdinti kaip sunkaus charakterio žmogų, kuris ją ir jų vaikus skriaudė visą gyvenimą. Jis yra didelis manipuliuotojas ir egoistas. Jis visada save laikė aukščiau visų jų, viskas turėdavo būti daroma pagal jį. Iki pat šiol ji ir vaikai turėjo kęsti jo psichologinį smurtą. Pirmiausia pagal jo užgaidas viskas turi būti padaroma dėl jo ir pagal jo reikalavimus, priešingu atveju nuolatos šeimoje kyla barniai, iš sugyventinio sulaukia grasinimų fiziniu smurtu ir susidorojimu. Supykus jam nieko nereiškia į ją mesti bet kokį po ranka pasitaikiusį daiktą, pavyzdžiui, šalia esantį puodelį ir panašiai. Jis yra ūmaus būdo ir charakterio. Ne kartą yra žodžiais grasinęs su ja fiziškai susidoroti. Taip pat jis elgiasi ir su savo vaikais, ypač sūnumis. Ne kartą sūnums, kurie nevengia su juo pasiginčyti ir jam papriekaištauti bei pasipriešinti, jis yra grasinęs peiliu. Iki vakar dienos, kai pirmą kartą dėl sugyventinio grasinimų kvietė policiją, daugiau policijos iškvietimų į jų namus nėra buvę. Iki šiol jie kentė tokį V. B. elgesį ir pagalbos į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Sugyventinis labai mėgsta jiems grasinti peiliui. Peilio jis su savimi nesinešioja. Paprastų buitinių, virtuvinių peilių jų namuose yra daug, todėl konfliktinių situacijų metu jis dažnai juos pasiima ir pagrasina. Jis paprastai grasina žodžiais „aš jus papjausiu, nudėsiu“, „aš jums galvas nupjausiu, nes jam nedaug beliko ir neturi ko prarasti“ ir panašiais grasinimais. Yra buvę atvejų, kad jis, prisiartinęs su peiliu rankoje, kita ranka paimdavo už gerklės ir prispaudęs prie sienos pagrasindavo papjauti, jei nebus įvykdyti jo reikalavimai. Tokių atvejų per jų bendrą gyvenimą yra buvęs ne vienas kartas ir tikslių datų ir laikų nurodyti negali, nes paprasčiausiai neprisimena. Tiesiog kentė jo tokį elgesį. Kai sugyventinio sveikata pablogėjo, ji tikėjosi, kad ir jo elgesys pasikeis. Priešingai, jis pradėjo elgtis dar blogiau. Grasindamas ir manipuliuodamas savo sveikata jis pareiškia, kad neturi ką prarasti. Dabar yra apsisprendusi su V. B. išsiskirti ir tvarkysis jo iškeldinimo iš savo namų dokumentus, nes su vaikais nebegali taip toliau gyventi. Atsisakys jam teismo nutartimi paskirtos V. B. rūpybos, atsisakys būti jo rūpintoja. Vakar, tai yra 2024 m. sausio 3 d., konfliktas su V. B. įvyko dėl to, kad ji buvo išvykusi, nes vežė sūnų A. pas gydytojus. Tuo metu sugyventinis jai skambino į mobiliojo ryšio telefoną, o ji buvo užsiėmusi ir negalėjo atsiliepti. Dėl to sugyventinis ant jos labai supyko. Kai ji apie 18 val. grįžo į namus, tarp jos ir sugyventinio prasidėjo žodinis konfliktas. Jis priekaištavo dėl to, kad neatsiliepia į jo skambučius ir juos atmeta. Jam sakė, kad buvo užsiėmusi ir negalėjo atsiliepti, tačiau jam tokie pasiaiškinimai nieko nereiškia, nes viskas turi būti pagal jį. Taip pat jų namuose laikinai buvo apsigyvenęs giminaitis D. Š., kuris yra jo sūnėnas, sesers sūnus. Jis grįžęs iš užsienio pas juos apsigyveno, nes neturėjo kur tuo metu gyventi, be to, sugyventinis pats buvo jo paprašęs, kad padarytų namo remontą. Sūnėnas pas juos gyveno apie tris mėnesius. Sugyventinis visą gyvenimą buvo labai pavydus žmogus, jos visiems pavydėjo. Iš pradžių jis su sūnėnu gerai sutarė, vadino jį savo vaiku, tačiau ilgainiui pradėjo nepagrįstai įtarinėti, kad ji jam su jo sūnėnu yra neištikima. Dėl to tarp jų taip pat nuolatos kildavo barniai. Vakar apie 19 val. sūnėnas D. Š. iš jų namų išvyko. Grįžusi namo jį išlydėjo. Yra rūkanti, todėl priemenėje su sūnėnu kartu dar parūkė. Po to atsisveikindama su sūnėnu jį priemenėje apsikabino, padėkojo jam už pagalbą, namo remontą. Laukinės durys iš koridoriaus buvo praviros ir tuo metu sugyventinis pro durų tarpą tai pamatė. Kai pro laukines duris užėjo į koridorių, sugyventinis, tuo metu būdamas koridoriuje, pradėjo ją plūsti visokiais necenzūriniais žodžiais, nuo ten esančios spintelės pagriebė virtuvinį peilį ir, laikydamas jį dešinėje rankoje, užsimodamas juo iš šono, prie jos prisiartino ir per sprindžio atstumą laikydamas peilio geležtę, nukreiptą į ją, žodžiais – „aš tave kalę papjausiu, tu čia mano namuose neišsidirbinėsi“, „aš tave nudėsiu“, pagrasino ją nužudyti. Tuo metu kažkuris iš vaikų, gal sūnus A., garsiai sušuko: „tėvai ką darai“, ir jis, atsisukęs į vaikus, peilį numetė ant tos pačios spintelės, nuo kurios jį buvo paėmęs. Tada sugyventinis nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant lovos. Dėl tokio sugyventinio elgesio labai išsigando. Tuo metu pagalvojo, kad jis tikrai jai tuo peiliu gali įdurti. Sugyventiniui išėjus, po to, kai nuo šio įvykio atsikvošėjo, paėmusi iš koridoriaus malkų nuėjo pakurti krosnies, kurios pakura yra sugyventinio kambaryje. Užėjus į sugyventinio kambarį, jis ją vėl išplūdo ir nuo savo spintelės paėmė stiklinę ir ja užsimodamas žodžiais pagrasino, kad ją užmuš. Tos stiklinės jis į ją nepaleido. Sugyventinio paprašė, kad jis liautųsi, tačiau jis priešingai, dar labiau pradėjo rėkti ir keikti ją. Matydama, kad nieko gero nebus, sūnaus A. paprašė, kad paskambintų ir iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie sugyventinį išvežė į ligoninę. Dėl tokio sugyventinio elgesio, nuolatinių grasinimų ir terorizavimo jo labai bijo. Mano, kad jis yra neprognozuojamas, todėl baiminasi dėl savo ir savo vaikų gyvybės bei sveikatos. Dėl savo ir vaikų saugumo nori, kad V. B. būtų iškeldintas iš jos namų ir kad paliktų juos ramybėje (t.1, b. l. 43–47).

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra įtariamojo V. B. sūnėnas. V. B. yra jo dėdė, o N. V. buvo jo sugyventinė iki 2024 m. pradžios, o pastaruoju metu N. buvo jam artimas žmogus, draugė, kaip sugyventinė, su N. kartu gyveno nuo 2024 metų pradžios, kiek atsimena, nuo sausio 3 d., jos namuose (duomenys neskelbtini), nuo tada su N. gyveno kaip pora. Jam žinoma, kad 2024 metų sausio 3 d. jo dėdė V. B. eilinį kartą smurtavo prieš N., jai eilinį kartą grasino, dėl to sūnus A. iškvietė policiją, buvo atliekamas tyrimas, V. B. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo N., buvo iškeltas iš N. ir jų vaikų A., O. ir A. namų (duomenys neskelbtini) ir ten nebegrįžo, nes N. nebesutiko. Vėliau jie su N. pradėjo draugauti ir jis apsigyveno pas ją. V. B. dėl to labai „šėlo“, pyko, nuolat grasindavo N. žodžiais tiesiogiai ir telefonu, kad ją „nudobs“, nužudys ir pakas, ypač, kai būdavo girtas, jai skambinėdavo ir grasindavo. Jis žino, kad ir anksčiau nuolat V. B., ypač kai išgerdavo, būdavo girtas, nuolat be priežasties smurtaudavo prieš N. tiek fiziškai, tiek psichologiškai, ją žemindavo, jai grasindavo peiliais, negražiai su ja elgėsi, tačiau ji niekur pagalbos nesikreipdavo, policijai nepranešdavo, nes bijojo V. ir galvojo, kad savo vidinių šeimos nesutarimų nereikia skelbti. Paskutiniu metu V. B. ypač buvo piktas ant N., nes N. nebesutiko, kad jis grįžtų pas ją gyventi. Jis buvo piktas ir ant jo, bet jam jis tiesiogiai negrasino, nes jis su juo nebendravo nei telefonu, nei tiesiogiai. Jis žinojo, jei jam skambins ir grasins, jis viską įrašinės, todėl V. jam tiesiogiai nieko nesakė. Jis tik per kitus asmenis sužinodavo, kad jis jų nekenčia ir grasina su juo ir N. susidoroti. Savo pyktį dėl N. ir jo išsakydavo N., vaikams ir jo mamai J. 2024-07-07 nuo ryto jis su A. išvyko pažvejoti prie Kalčių ežero. Kiek jam žinoma, 2024-07-07 10.51 val. jam telefonu paskambino N., tačiau nieko neminėjo, kad važiuos pas V.. Tik jau po visko sužinojo, kad N. nuvažiavo pas V. paimti pinigų, kad persiųstų jų sūnui R. B., kuris šiuo yra įkalintas įkalinimo įstaigoje, pas V. adresu (duomenys neskelbtini), N. išvažiavo su sūnumi A.. Kaip tai įvyko, ar V. ją pakvietė, ar jie susiskambino ir sutarė, jis negali pasakyti, nežino. Po to V. savo daug kartų išsakytus grasinimus N. įvykdė – nušovė N.. Anksčiau jie buvo kalbėję, kad N. viena nevažiuos pas V. pinigų, buvo taip taręsi. Buvo kalbėję, kad jo mama J. nuvažiuos paimti pinigų iš V. (t. 2, b. l. 35–38).

Kaltinamojo V. B. sesuo liudytoja J. Š. teisme parodymus duoti atsisakė, bet ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. B. šeima bendraudavo ir sutarė gerai, su jo buvusia sugyventine N. V. sutarė labai gerai, ji labai gera moteris, darbšti, prižiūrinti vaikus, negerianti, rūpinosi namais ir šeima. Su savo broliu V. nesutarė, su juo nebendraudavo dėl jo bjauraus charakterio, jis su ja bendraudavo tik, kai būdavo išgėręs. Kai N. ir V. vaikai buvo maži, ateidavo, padėdavo juos prižiūrėti. Nors V. jos brolis, bet gali pasakyti, kad jis labai blogas žmogus, labai negeras buvo N. ir savo vaikams. V. jau seniai labai skriausdavo N., mušdavo ją, psichologiškai smurtaudavo prieš ją, žemindavo. Jai N. buvo labai gaila, nes ji neturėjo kam pasiskųsti ar pasiguosti, neturėjo mamos ar kitų artimų žmonių, ji niekam nesiskųsdavo, nepranešdavo policijai, nesikviesdavo pagalbos. O V. tuo naudodavosi, baugindavo ją, manipuliuodavo, nuolat jai grasindavo ir ją skriausdavo. V. būdamas girtas, be priežasties ne kartą į ją yra paleidęs metalinę mokyklinę kėdę ar kitus po ranka pasitaikančius daiktus. Ypač N. skriausdavo, kai būdavo užgėręs. O peiliai jų namuose V. buvo įprastas įrankis, kuriuo nuolat grasindavo N., įremdavo į ją ir liepdavo elgtis taip, kaip jis nurodo. Yra ne kartą pati jį užklupusi ir užsipuolusi, kai su peiliu grasino N. Atsimena porą atvejų, kai užklupo, kaip jos brolis V. liepė N. stovėti „kryžiumi“ prie durų ir jis į ją svaidė peilius, kurie smigo į duris, ir taip ją baugino, tyčiojosi taip baisiai su ja elgdamasis. V. ne kartą yra N. sumušęs, vaikščiodavo su mėlynėmis, tačiau niekam nesiskųsdavo, policijai nepranešdavo, nes ji nenorėjo viešinti, kad V. prieš ją nuolat smurtauja. Dėl jų santykių su V. N. yra ne kartą bandžiusi nusižudyti, kartą leidosi į veną žibalo, dėl to gulėjo ligoninėje, tai buvo labai seniai, dar gal vaikų neturėjo, ir kartą perdozavo vaistų, dėl vaistų perdozavimo ji pagalbos nesikreipė. Paskutiniu metu jos sūnus D. Š. pradėjo draugauti su N. V., jie pastaruoju metu nuo 2024 m. pradžios pradėjo gyventi kartu, buvo kaip pora. Dėl to jos brolis negalėjo „tvertis“, buvo įsiutęs ant N. ir D., vis jai kartodavo, kad tą „kurvą“ ir jį „nudobs“, taip jis jai sakydavo telefonu ir rašydavo jai ir žinutėse telefonu, tik ji viską ištrynė. Prieš įvykį brolis V. jai skambino ir sakė, kad liepos 10 d. jis gaus invalidumą ir tegul N. atvažiuoja pinigų išsiųsti sūnui R. į kalėjimą. Po to dieną prie prieš įvykį 2024-07-06 jai paskambino V. ir pasakė, kad N. su D. ateitų pinigų R. Iš V. kalbos ji suprato, kad jis yra girtas, ir N. perdavė, kad jis yra girtas ir kad pas jį neitų. Ji atsakė, kad neis. 2024-07-07 iš ryto N. nuvežė D. su A. pažvejoti prie ežero ir buvo sutarę, kad atvyks pas ją burokėlių pasiimti. Ji nežinojo ir nesitikėjo, kad N., prieš atvykstant pas ją, užsuks pas V.. Tik jau po įvykio, kai kaime pasirodė policija ir greitoji su sirenomis, ji iš aplinkos sužinojo apie tai, kas įvyko. Kad V. turi šautuvą, ji nežinojo, kad su peiliais jis grasina, žinojo, bet N. jau nebebijojo tų peilių ir tikėjosi, kad apsigins. Paaiškina, kad V. grasino N. ir D., kad juos „nudobs“, papjaus, sakydamas jai telefonu daugiau žodžiu. O kiek rašė žinutėmis, ji visas kažkaip ištrynė, neturi nieko (t. 2, b. l. 41–44).