- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- eAN2-130-209/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03329-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo E. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalį 140 eurų dydžio bauda, pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį 900 eurų dydžio bauda. Paskirtos baudos subendrintos, paskiriant galutinę 900 eurų dydžio baudą, kuri pakeista į 180 valandų viešuosius darbus, kurie turi būti išdirbti per šešis mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį nutraukta E. U. nepadarius inkriminuoto administracinio nusižengimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. E. U. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 13.20 val. Prašiškių gatvėje, Vilniuje, vairavo UAB „Volmira“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iš triašio vilkiko „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trijų ašių (atstumas tarp ašių- 1,35 metro) puspriekabės „Broun Lenox“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio techniniai parametrai su kroviniu buvo didesni už didžiausiuosius leidžiamus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintu Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašu (toliau- ir Didžiausiųjų leidžiamų techninių parametrų aprašas): bendroji masė siekė 59,60 tonų (didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių junginių masė pagal Didžiausiųjų leidžiamų techninių parametrų aprašo 19.8 punktą- 40 tonų), puspriekabės ašių apkrova siekė 32,85 tonas (didžiausioji leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių junginių ašių apkrova pagal Didžiausiųjų leidžiamų techninių parametrų aprašo 23.2 punktą- 24 tonos), aukštis su kroviniu siekė 4,35 metrus (didžiausiasis leidžiamas naudojantis keliais krovininių automobilių junginių aukštis su kroviniu pagal Didžiausiųjų leidžiamų techninių parametrų aprašo 6.2 punktą- 4 metrai), neturėdamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnyje nurodyta tvarka išduoto leidimo. E. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 4 ir 6 dalis.
2. Pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį teisena nutraukta, nes, apylinkės teismo vertinimu, byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kas į E. U. vairuojamą transporto priemonių junginį pakrovė krovinį, tuo labiau nėra duomenų, kad minėtą krovinį pakrovė E. U..
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos transporto saugos administracija prašo pripažinti E. U. kaltu pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį. Skunde nurodo, kad teismui pateiktoje medžiagoje – asmens paaiškinime, yra nurodyta, kad krovinį pakrovė būtent E. U..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniame skunde ginčijamas bylos nutraukimas E. U. atžvilgiu pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį. Kadangi dėl kitų skundžiamo nutarimo aspektų bei nustatytų aplinkybių skundų nėra gauta, apygardos teismo teisėjas pasisako tik dėl ANK 459 straipsnio 10 dalies ir E. U. išteisinimo pagal šią normą.
5. Pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį, krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą yra būtina nustatyti, kad jis pateikė vežti ar pakrovė konkretų krovinį.
6. Savo esme panašioje byloje kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „pareiškėjas parodė, kad jis pats pakrovė krovinį, kurį sustabdė pareigūnai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. administracinio nusižengimo protokole, nei 2017 m. gegužės 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje aprašant pažeidimų požymius nenurodytos ANK 459 straipsnio 8 dalies pažeidimo faktinės aplinkybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-696/2018). Šioje byloje apeliantas pažymi, jog pats E. U. buvo prisipažinęs, jog tai jis pasikrovė krovinį (b. l. 11). Vis dėlto, apygardos teismo teisėjas vertina, jog tikslinga remtis E. U. teismo posėdyje duotais parodymais. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje jis nurodė, jog iš pat ryto jam paskambino vadovas ir liepė vežti krovinį. E. U. parodė, kad jis „atsisėdo ir važiavo“ (b. l. 21). Apie jokį krovinio pateikimą vežti ar pakrovimą nebuvo kalbama. Byloje pateiktoje E. U. charakteristikoje nurodoma, kad jo darbo sritis, dažniausiai, yra birių medžiagų pervežimas, kartais jis yra prašomas pervežti negabaritinę techniką (b. l. 19). Iš visumos išvardytų duomenų matyti, kad į E. U. darbines funkcijas nepatenka krovinio pakrovimas, jis fiziškai to neatlieka. Apelianto nurodomas prisipažinimas (b. l. 11) nelaikytinas vienareikšmišku įrodymu byloje. Minime paaiškinime aplinkybės dėstomos ne laisva forma, o ant iš anksto parengto šablono, todėl jo įrodomoji reikšmė kelia abejonių apygardos teismui.
7. Aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo nesiremti E. U. teismo posėdyje duotais parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir logiški. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą nusižengimą turi būti įrodyta visiškai ir dėl jos neturi kilti abejonių. Šiuo gi atveju tokios išvados padaryti negalima. Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, nepateikiami svarbūs argumentai, dėl kurių turėtų būti naikinamas skundžiamas nutarimas. Be kita ko, kaip ir baudžiamojoje teisėje, taip ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas laikomasi principo, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. E. U. negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, nes priešingo pobūdžio pareiga (įrodyti asmens kaltę) tenka, šiuo atveju, Lietuvos transporto saugos administracijai. Ši institucija, apygardos teismo vertinimu, E. U. kaltės pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį neįrodė, todėl jos apeliacinis skundas yra atmetamas.
8. Asmens nubaudimas nėra savitikslis dalykas. Paskyrus administracinę nuobaudą yra siekiama, be kita ko, to, kad asmuo pajustų pakankamas neigiamas pasekmes dėl savo neteisėtų veiksmų ir padarytų išvadas dėl savo elgesio. Šioje byloje apygardos teismo teisėjui nekyla abejonių dėl to, kad E. U. nuoširdžiai gailisi, suprato savo veiksmų neteisėtumą. Administracinei atsakomybei keliami tikslai šiuo atveju yra užtikrinami paskyrus tokią nuobaudą, kokią paskyrė apylinkės teismas.
9. Visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.