Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-29 · Administracinė byla Nr. I-4545-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
I-4545-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05180-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
N. L., R. M., L. S.
Trečiasis asmuo
M. M., I. G., M. K., M. Ž.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4545-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-05180-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.38, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjams N. L., R. M., L. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. L., R. M., L. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. G., M. K., M. M., M. Ž., dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai N. L., R. M., L. S. skundu, kurį patikslino (t. 1, b. l. 18–25), kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-10-14 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“. Nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) name Vilniuje, (duomenys neskelbtini) butuose, jiems šiame name priklauso 6 turtiniai vienetai. Pastatas yra vertingas kultūriniu, istoriniu, estetiniu ir urbanistiniu požiūriu, sudaro neatsiejamą (duomenys neskelbtini) esančio ansamblio dalį, jam priskirtas sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų bei (duomenys neskelbtini) namais. 2015-09-28 pareiškėjai sužinojo, kad atsakovas savo nuožiūra priėmė sprendimą pakeisti namo adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja vietos savivaldos principams. Gyventojams nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimo, tiesiogiai įtakojančio jų interesus, projektą bei gauti susijusią informaciją ir paaiškinimus. Sprendimas, susijęs su dalies vientiso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adreso pakeitimu, buvo priimtas nesivadovaujant Nekilnojamojo turto registro įstatymu, nes vientisas registre registruotas statinys su priklausiniais ir žemės sklypu, yra suskaidomas sukuriant naują statinį, kuris atsiranda (duomenys neskelbtini) namo sklype. Pažeistas Teritorijų planavimo įstatymas, nes naujai sukuriamas statinys, pakeičiant jo adresą į (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) namo sklype, o šis sklypas neturi bendrų ribų su (duomenys neskelbtini) sklypais. Pareiškėjai teigia, kad jų namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl reikia atsižvelgti į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (t. 1, b. l. 131-134) prašo bylą nutraukti, o šio prašymu nepatenkinus – skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2014 m. spalio 14 d., o pareiškėjai į teismą kreipėsi 2015 m. spalio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo skundžiamo įsakymo paskelbimo ir praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Informacija apie adreso suteikimą pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo skelbiama laikantis Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau –Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, VII skyriaus reikalavimų. Atsakovas, vykdydamas Apraše įtvirtintas viešinimo procedūras adresų suteikimo (pakeitimo) atveju, 2014 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė tarnybinį raštą Nr. A121-18457/15 „Dėl informacijos paskelbimo apie planuojamą adreso keitimą (suteikimą) Senamiesčio seniūnijoje“ su prašymu viešoje vietoje paskelbti informaciją apie planuojamą adreso pakeitimą (suteikimą). Tarnybiniu užklausimu dėl informacijos pateikimo (Nr. A121-26872/15(2.1.19-S14)) Senamiesčio seniūnija patvirtino, kad vadovaujantis savivaldybės prašymu Senamiesčio seniūnijos skelbimų lentoje 2014-08-25 viešai buvo paskelbti Senamiesčio seniūnijos (duomenys neskelbtini) gatvių adresų numerių suteikimo planai. Informacija apie planuojamą (duomenys neskelbtini) pakeitimą (suteikimą) bei Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniūnijos (duomenys neskelbtini) adresų numerių suteikimo planas 2014-08-07 buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje www.vilnius.lt. Informacija apie planuojamą adreso pakeitimą buvo skelbiama kelis mėnesius prieš priimant įsakymą dėl adreso suteikimo (pakeitimo). Gyventojai per šį laikotarpį nepateikė pastabų dėl adreso suteikimo (pakeitimo) pastatui (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisės aktai nenumato pareigos informuoti gyventojus asmeniškai apie adreso suteikimą (pakeitimą), o tai reiškia, kad gyventojai turi pareigą patys domėtis viešai skelbiama informacija apie adresų suteikimą (pakeitimą). Vilniaus miesto savivaldybė gavo tris gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto registre įregistruoto adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymus pakeisti (suteikti) butams numerius. Išanalizavus registro duomenis, paaiškėjo, kad vienu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti du unikalūs pastatai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Situacija, kai du pastatai, turintys unikalius numerius, yra įregistruoti tuo pačiu adresu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 6 punktui, kuris numato, kad adresas turi būti unikalus. Aprašo 18.6 punktas numato, kad pastatų numeriai gali būti keičiami, kai pastatų numeriai neatitinka aprašo ir/ar Adresų formavimo taisyklių reikalavimų. Pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimas tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), laikytinas Adresų formavimo taisyklių pažeidimu. Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi minėtą pažeidimą, turėjo teisę suteikti (pakeisti) pastatui (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresą. Pastatas priskiriamas tai gatvei, iš kurios yra privažiavimas prie pastatų ir jų kompleksų arba prie kurios pastatas ar pagrindinis pastatų komplekso pastatas stovi frontalia dalimi ar iš kurios yra įėjimas į pastatą ar pastatų kompleksą. Įvertinus situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento specialistai nustatė, kad prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) 2 pastato arką. Privažiavimo prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar įėjimo į pastatus iš (duomenys neskelbtini) nėra. Atsakovas teigia, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimu į skundą (t. 1, b. l. 160) su pareiškėjų skundu sutinka. Nurodo, kad vienintelis įėjimas į ginčo pastatą (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, yra per (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) namo arką. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantis sklypo užstatymas yra susiformavęs baroko ir klasicizmo epochoje (XVII-XVIII a.) kaip vientisas statinys, įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini)).

Tretieji suinteresuoti asmenys I. G., M. K., M. Ž. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. skundą prašė tenkinti, paaiškino, kad Kultūros vertybių registre jų namas įregistruotas kaip vientisas objektas, o suteikus skirtingus adresus šis objektas buvo padalintas. (duomenys neskelbtini) namas neturi sąsajų su (duomenys neskelbtini) iš šios gatvės nėra įėjimo. Nors atsakovas nurodo, kad sprendimo pagrindu buvo gyventojų prašymai, tačiau gyventojai namo numerio keisti neprašė, sprendimas priimtas vienašališkai. Apie skundžiamą sprendimą sužinojo pasakius kaimynams, tuomet pradėjo domėtis interneto tinklalapyje, konkreti data – kaip ir nurodyta skunde – 2015-09-28. Pareiškėja L. S. prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad apie priimtą sprendimą sužinojo, kai išsiėmė iš Registrų centro dokumentus, 2015-09-28, tuomet pradėjo situaciją aiškintis su kaimynais. Teigė, kad iki šiol visi dokumentai jiems adresuojami adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir tuos, kurie siunčiami iš Senamiesčio seniūnijos. Byloje esantį vidaus dokumentą gavo nuėję į savivaldybę aiškintis, 2015 m. spalio pradžioje. Pareiškėja N. L. skundo reikalavimus palaikė, paaiškino, kad vienintelis priėjimas prie namo yra iš Pilies gatvės. Apie sprendimą sužinojo 2015 m. rugsėjo pabaigoje. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Aprašas nenumato pareigos individualiai informuoti gyventojų, turi būti paskelbta viešai ir informuota seniūnija. Apie adreso pasikeitimą paskelbta seniūnijoje. Priėjimas prie namo iš (duomenys neskelbtini) nėra vienintelis. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kyla ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-10-14 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktas adresas Vilniaus miesto savivaldybėje esančiam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 135-136), pagrįstumo ir teisėtumo.

Viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 9, 10, 12 punktus vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, reiškiančiu, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principu, be kita ko, reiškiančiu, kad savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus; veiklos skaidrumo principu, reiškiančiu, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principu, reiškiančiu, kad savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 10 punktai numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; skaidrumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Be kita, ko, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad gero administravimo principas reikalauja, jog valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.). Aptartų principų vietos savivaldos institucija turi laikytis ir įgyvendindama savarankiškąją savivaldybės funkciją – adresų pastatams suteikimą ir jų keitimą.

Adresų bei numerių pastatams suteikimo, keitimo ir panaikinimo teisinius santykius detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės (toliau – Adresų formavimo taisyklės), Aprašas ir 2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2431 patvirtintas Adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos aprašas.

Aprašo VII skyriuje įtvirtintos taisyklės, nustatančios gyventojų informavimą apie numerių suteikimą, pakeitimą ar panaikinimą pastatams. Aprašo 38 punktas reikalauja, kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas informuotų gyventojus apie numatomus suteikti, pakeisti ar panaikinti pastatų numerius, paskelbiant informaciją viešai seniūnijos patalpose, savivaldybės interneto svetainėje ir skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos). Aprašo 39 punktas nustato, kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas apie numatomus suteikti ar pakeisti numerius papildomai gyventojus gali informuoti ir kitais būdais. Pagal Aprašo 40 punktą, savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas skelbia numatomo sprendimo tekstinę ir grafinę dalis. Remiantis Aprašo 38 punktu, sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų po informacijos apie numatomus suteikti, pakeisti ar panaikinti numerius paskelbimo gyventojams.

Iš aptartų Aprašo nuostatų matyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl numerio pastatui suteikimo, pakeitimo ar panaikinimo, privalo tinkamai informuoti gyventojus, kurių interesus numatomas sprendimas liečia, o sprendimą priimti tik atlikusi šį veiksmą. Tuo realizuojami aptarti savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, veiklos skaidrumo, viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principai. Pagal šiuos principus, pareiga informuoti gyventojus apie numatomą sprendimą kartu reiškia, kad gyventojams, prieš priimant sprendimą, turėtų būti sudaryta ne formali, o reali galimybė susipažinti su sprendimo projektu, jo priėmimo motyvais, pareikšti dėl jo nuomonę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, gyventojų informavimu turėtų būti siekiama, kad gyventojai turėtų realią galimybę gauti informaciją apie numatomą sprendimą. Kaip matyti iš aptartų Aprašo nuostatų, nors jos ir nereikalauja, kad savivaldybės vykdomoji institucija asmeniškai raštu informuotų gyventojus apie numatomą priimti sprendimą (kai kuriais atvejais numerių suteikimas, pakeitimas ar panaikinimas gali liesti labai platų ratą gyventojų, todėl raštiškas pranešimas kiekvienam gyventojui neatitiktų operatyvumo, efektyvumo, ekonomiškumo principų), visgi, informacija apie priimamą sprendimą turėtų būti kiek objektyviai įmanoma „priartinta“ prie gyventojų, dėl to Apraše nustatyti įvairūs privalomi gyventojų informavimo būdai, t. y. tiek interneto svetainėje, tiek seniūnijos patalpose, tiek oficialiai įrengtose skelbimų lentose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys yra patalpų gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai (t. 1, b. l. 39-70), o iki skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo jo adresas buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 68). Minėta, kad skundžiamu atsakovo įsakymu pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apie numatomą priimti sprendimą suteikti gyvenamajam namui kitą adresą jo gyventojai nebuvo tinkamai informuoti, jiems nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su numatomo priimti sprendimo projektu, jo motyvais, pateikti savo nuomonę. Savivaldybės interneto svetainėje skelbiant tekstinę informaciją buvo nurodyta, kad Vilniuje keisis adresai devyniose seniūnijose, nurodyta, kad bus keičiami tam tikrų gatvių adresai, taip jų (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140), pridėtas (duomenys neskelbtini) adresų numerių suteikimo planas. Iš šios informacijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojai neturėjo pagrindo spręsti, kad bus keičiamas būtent jų namo, esančio kitoje, (duomenys neskelbtini) adresas. Skirtingai, nei reikalauja Aprašo 40 punktas, nepaskelbta numatomo sprendimo tekstinė dalis. Savivaldybės administracijos pavedimu Senamiesčio seniūnija paskelbė (duomenys neskelbtini) ir kitų gatvių, bet ne (duomenys neskelbtini) adresų numerių suteikimo planus seniūnijos skelbimų lentoje (t. 1, b. l. 139), taigi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo gyventojams aiški informacija, kad numatoma keisti būtent jų namo adresą, nebuvo pateikta. Nėra matyti, kad, kaip nustato Aprašo 10 punktas, seniūnijos skelbimų lentoje buvo skelbiama numatomo sprendimo tekstinė dalis. Kita vertus, Senamiesčio seniūnijos patalpos yra pakankamai nutolusios nuo pareiškėjų gyvenamojo namo, tuo tarpu nėra matyti, kad kokia nors informacija apie numatomą adreso pakeitimą buvo skelbiama artimesnėje pareiškėjams aplinkoje (pvz., gyvenamojo namo ar kitoje artimesnėje skelbimų lentoje, ar pan.). Be to, minėta, Aprašo 39 punktas nustato galimybę papildomai gyventojus informuoti ir kitais būdais, o šiuo atveju, įvertinus, kad numatomas priimti sprendimas liečia santykinai nedidelį skaičių gyventojų, buvo objektyvi galimybė be neproporcingų sąnaudų gyventojus informuoti ir siunčiant gyventojams pranešimus ar pranešant asmeniškai, tačiau to nebuvo padaryta.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjai Aprašo nustatyta tvarka nebuvo tinkamai informuoti apie numatomą priimti sprendimą, o tai nulėmė, kad jie, prieš priimant sprendimą, neturėjo galimybės susipažinti su sprendimo projektu, pareikšti savo nuomonę apie sprendžiamą klausimą, pateikti galimai reikšmingos informacijos, susijusios su sprendimo priėmimu, tuo buvo pažeisti aptarti vietos savivaldos ir viešojo administravimo principai.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas atsakovo įsakymas yra visiškai nemotyvuotas, t. y. jame tik nurodomi teisės aktai, suteikiantys kompetenciją savivaldybės vykdomajai institucijai suteikti pastatams numerius, tačiau nenurodoma, dėl kokių priežasčių faktiškai keičiamas gyvenamojo namo adresas, kokia konkreti Aprašo nuostata suteikia įgaliojimus atlikti tokį viešojo administravimo veiksmą, niekaip nemotyvuojamas gyvenamojo namo priskyrimas kitai, t. y. Latako gatvei. Priimto sprendimo motyvai jau po sprendimo priėmimo į atsakovą pasikreipus dviem iš pareiškėjų pastariesiems buvo paaiškinti tik atsakovo 2015-11-12 raštu (t. 1, b. l. 35-36), todėl tik nuo šio momento pareiškėjai turėjo objektyvią galimybę pareikšti nesutikimo su skundžiamo sprendimo motyvais faktinius ir teisinius argumentus bei kreiptis dėl teisminės gynybos.

Aprašo 18.6 punktas numato, kad pastatų ir jų kompleksų numeriai keičiami, kai esantys pastatų, jų kompleksų numeriai neatitinka Aprašo ir/ar Adresų formavimo taisyklių reikalavimų. Iš atsakovo 2015-11-12 rašto matyti, kad skundžiamo įsakymo priėmimą atsakovas šiame rašte grindžia tuo, jog tuo pačiu adresu yra du gyvenamieji namai, todėl buvęs pareiškėjų gyvenamojo namo adresas neatitinka Adresų formavimo taisyklių 6 punkto nuostatos, kad adresas turi būti unikalus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad, darydamas tokią išvadą, atsakovas neteisingai aiškina Adresų formavimo taisykles ir Aprašą. Pagal šių teisės aktų nuostatas, pastatų kompleksui, t. y. pastatų grupei, esančiai viename žemės sklype, paprastai suteikiamas vienas numeris (Aprašo 2.3, 10 punktai). Nagrinėjamu atveju gyvenamieji namai, kurių adresas iki skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo viename žemės sklype, kurio adresas taip pat (duomenys neskelbtini), todėl, nesuformavus gyvenamiesiems namams eksploatuoti atskirų žemės sklypų (matyti, kad tokia procedūra dar tik pradėta), negalima spręsti, kad gyvenamųjų namų (kaip pastatų komplekso) numeracija yra neunikali.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2015-11-12 rašte (t. 1, b. l. 35-36), kuriame atsakovas paaiškino pareiškėjams priimto sprendimo motyvus, visiškai nėra nurodyta, kuo remdamasis atsakovas gyvenamajam namui parinko kitos gatvės ((duomenys neskelbtini) adresą. Tik atsakovo atsiliepime į skundą nurodyti argumentai dėl to, kodėl pasirinkta būtent (duomenys neskelbtini) t. y. kad, atsakovo teigimu, priėjimas ir privažiavimas prie pareiškėjų gyvenamojo namo yra iš (duomenys neskelbtini) o įėjimo iš (duomenys neskelbtini) nėra (Aprašo 11 punktas). Tačiau pareiškėjai teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad priėjimas prie jų gyvenamojo namo yra būtent iš (duomenys neskelbtini) o privažiavimas automobiliu galimas iš (duomenys neskelbtini) Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad vienintelis priėjimas ir privažiavimas prie gyvenamojo namo yra iš (duomenys neskelbtini) nesurinko, taigi gyvenamojo namo priskyrimo (duomenys neskelbtini) Aprašo 11 punkto taikymo prasme nepagrindė. Taigi nei skundžiamame sprendime, nei atsakovo 2015-11-12 rašte (t. 1, b. l. 35-36), nei teisminio bylos nagrinėjimo metu objektyviais duomenimis nebuvo pagrįstas faktinis pagrindas pareiškėjų gyvenamąjį namą priskirti būtent (duomenys neskelbtini) Iš minėto atsakovo 2015-11-12 rašto (t. 1, b. l. 35-36) matyti, kad atsakovas planuoja pareiškėjų gyvenamojo namo adresą pakeisti į (duomenys neskelbtini). Taigi vertintina, kad pats atsakovas pripažįsta, jog Aprašo 11 punkto taikymo prasme gyvenamasis namas gali būti priskiriamas ir (duomenys neskelbtini) tuo paneigdamas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus, kad pastatas gali būti priskiriamas tik (duomenys neskelbtini) Tuo atveju, jeigu gyvenamojo namo gyventojai būtų tinkamai informuoti apie numatomą priimti sprendimą, jie būtų turėję galimybę atsakovui pareikšti nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo, nurodyti reikšmingas faktines aplinkybes, turinčias įtakos priimamam sprendimui, tarp jų ir dėl to, kaip yra patenkama prie gyvenamojo namo, kokia yra gyventojų nuomonė dėl pastato priskyrimo kitai gatvei ir kt., tai būtų padėję užtikrinti priimamo sprendimo objektyvumą ir pagrįstumą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamas atsakovo įsakymas yra neteisėtas dėl to, kad jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, jis nėra tinkamai motyvuotas, jį priimant buvo pažeistos Apraše įtvirtintos gyventojų informavimo procedūros, turėjusios užtikrinti esminių vietos savivaldos principų realizavimą ir objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl pareiškėjų skundas tenkintinas ir skundžiamas atsakovo sprendimas naikintinas.

Atsakovo prašymas bylą nutraukti pareiškėjams praleidus skundžiamo akto apskundimo terminą, atmestinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad tais atvejais, kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS63-212/2009, AS442-4/2012).

Kaip minėta, Aprašo nuostatos numato tvarką, kuria gyventojai informuojami apie numatomus suteikti, pakeisti ar panaikinti žemės sklypų, pastatų numerius bei apie faktiškai suteiktus, pakeistus ar panaikintus žemės sklypų, pastatų numerius. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad gyventojai Apraše nustatyta tvarka nebuvo informuoti apie numatomą priimti sprendimą. Skundžiamą atsakovo įsakymą priėmus, jis buvo paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje (t. 1, b. l. 28-29), tačiau, kaip matyti iš atsakovo vidaus dokumento (t. 1, b. l. 7), Senamiesčio seniūnijos skelbimų lentoje priimto įsakymo tekstinė dalis nebuvo paskelbta, t. y. nebuvo paskelbta, koks subjektas, kokiu, kada priimtu teisės aktu, kuo vadovaudamasis priėmė sprendimą, kaip tiksliai suformuluotas priimtas sprendimas. Informacija apie priimtą sprendimą nebuvo patalpinta artimesnėje pareiškėjams aplinkoje (pvz., gyvenamojo namo ar kitoje artimesnėje skelbimų lentoje, ar pan.), jie nebuvo apie priimtą sprendimą informuoti ir kitais būdais. Kaip nustatyta, priimto sprendimo motyvai pareiškėjams buvo paaiškinti tik atsakovo 2015-11-12 raštu. Taigi teismas vertina, kad Aprašo nustatyta tvarka tinkamai neinformavus pareiškėjų apie numatomą priimti sprendimą ir tinkamai priimto sprendimo (įsakymo) nepaskelbus, ginčijamo sprendimo (įsakymo) viešo paskelbimo procedūra nebuvo tinkamai įgyvendinta, gyventojai nebuvo tinkamai informuoti apie esminius priimto sprendimo elementus, dėl to nėra pagrindo skundo padavimo termino eigos pradžios šiuo atveju sieti su informacijos patalpinimu savivaldybės interneto svetainėje ir Senamiesčio seniūnijos skelbimų lentoje.

Kadangi nagrinėjamu atveju skundžiamas teisės aktas nebuvo tinkamai paskelbtas, jis pareiškėjams nebuvo asmeniškai įteiktas, terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo to momento, kada pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Nusistovėjusioje teismų praktikoje laikoma, kad asmens sužinojimo apie teisės aktą momentas yra tada, kai asmeniui tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad apie savivaldybės administracijos skundžiamą sprendimą sužinojo 2015-09-28. Teismo posėdžio metu pareiškėjai išsamiau paaiškino susipažinimo su priimtu sprendimu aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus pripažįsta, kad pareiškėjai apie esminius skundžiamo akto elementus (datą, priėmusį subjektą, juo nustatomas teises ir pareigas) sužinojo ne anksčiau, nei 2015-09-28, todėl skundą paduodami 2015-10-28, termino šiam veiksmui atlikti nepraleido. Teismo vertinimu, pareiškėjų veiksmai siekiant savo teisių teisminės gynybos iš esmės atitiko operatyvumo, rūpestingumo reikalavimus, kadangi pareiškėjai, 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigoje atsitiktinai sužinoję apie pakeistą jų gyvenamojo namo adresą, aktyviai siekė savo teisių gynybos, operatyviai, dar 2015-09-30 kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl priimto sprendimo priėmimo motyvų (t. 1, b. l. 34), ir, dar nesulaukę savivaldybės administracijos atsakymo, operatyviai 2015-10-28 kreipėsi į teismą. Pastebėtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas ne pagal pareiškėjų prašymus, o, kaip matyti iš bylos medžiagos, savivaldybės administracijos iniciatyva, todėl pareiškėjai neturėjo pareigos anksčiau domėtis viešai skelbiama informacija apie adresų suteikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjų N. L., R. M., L. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014-10-14 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasRūta MiliuvienėMilda Vainienė