Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2070-317/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
1S-2070-317/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-2070-317/2015
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00182-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 93-699 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. G.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, E. G. paskirta laisvės atėmimo 9 metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, E. G. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. balandžio 22 d., jos pabaiga – 2019 m. vasario 22 d.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, remdamasi posėdžio, įvykusio 2015 m. rugsėjo 3 d. protokolu Nr. 92-846, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant jį neatlikus 3 metų 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 93-699 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos E. G., konstatuodamas, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, E. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad tai jau trečias kartais, kai jis prašosi būti paleidžiamas lygtinai, Komisija jau antrą kartą sutinka jį paleisti, tačiau teismas atsisako patvirtinti Komisijos nutarimą. Pažymi, kad jis yra atlikęs ne tik jam privalomą ½ bausmės dalį, bet žymiai daugiau – 2/3, o neatlikta bausmės dalis sudaro 3 metus ir 4 mėnesius iš paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo teigimu, pagal galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies redakciją jis atitinka visus kriterijus ir gali būti paleistas lygtinai. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (pagal „OASys“ metodiką – 32 balai), jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, bendradarbiauja su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Be to, bausmės atlikimo metu jis įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, pagal kurią, teigia, turėsiąs darbą laisvėje. Nurodo, kad pataisos namuose sutiko dirbti, tačiau dėl sveikatos nebuvo įdarbintas, visgi, atkreipia dėmesį, kad iki susirgimo jis dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio būryje. Pripažįsta, kad bausmės atlikimo metu buvo baustas 8 kartus drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už alkoholio ir jo surogatų vartojimą pataisos namuose, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai buvo bausmės atlikimo pradžioje. Pažymi, kad jau ketverius metus drausminė atsakomybė jo atžvilgiu netaikyta ir net už gerą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo paskatintas, kas rodo, jog jis padarė teigiamas išvadas ir bausmę šiuo metu atlieka nepriekaištingai. E. G. skunde deklaruoja norą gyventi visavertį gyvenimą, integruotis į visuomenę, pradėti dirbti, kurti šeimą. Išėjęs į laisvę ketina gyventi pas tėvus, kuriems reikalinga jo pagalba. Mano, kad visos aptartos aplinkybės patvirtina, jog jis nuosekliai stengiasi keisti savo elgesį ir mąstymą, kas sudaro pagrindą jį paleisti lygtinai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. rugsėjo 2 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. G. priklauso žemos rizikos grupei – 32 balai, tačiau toks vertinimas gana artimas vidutinei rizikos grupei (nuo 41 balo). Be to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis nuosekliai stengiasi keisti savo elgesį ir mąstymą, kas sudaro pagrindą jį paleisti lygtinai, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra teisės pažeidimai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, mąstymas ir elgesys. Nors šiuo metu įvertinti pirmojo kriminogeninio veiksnio realumą praktiškai neįmanoma, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis turėdamas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, kuri ypatingai susijusi su jo nusikalstamu elgesiu ir yra viena iš kriminogeninių veiksnių, pataisos namuose, atlikęs daugiau kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taigi, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, buvo sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Ir, nors jis yra dalyvavęs tikslinėje programoje, skirtoje darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose bausti už apsvaigimą, šiuo metu dalyvauja Anoniminių narkomanų, Alternatyvios reabilitacijos centro veikloje, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą paskirta drausminė nuobauda nebegalioja nuo 2013 m. liepos 3 d., vis tik, pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Juolab, kad jis per bausmės atlikimo laikotarpį iš viso net 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 8 kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos, o tik vieną kartą skatintas (2013 m.). Taigi, toks jo elgesys šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nepaisant to, aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, E. G. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau ne pirmą kartą įvertinta 32 balais, t. y. vertinimo rezultatas nemažėja, kas taip pat nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas