Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sandaila“, atsakovo UAB DnB NORD lizingo ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6944-656/2009 pagal ieškovo UAB „Sandaila“ ieškinį atsakovams V. B., UAB DnB NORD lizingas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir pagal atsakovo UAB DnB NORD lizingas priešieškinį UAB „Sandaila“ dėl lizingo sutarties nutraukimo ir įmokų priteisimo, tretieji asmenys R. S., VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas V. B. pardavė atsakovui UAB DnB NORD lizingas automobilį BMW X5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovo UAB „Sandaila“ ir atsakovo UAB DnB NORD lizingas;

2) priteisti atsakovui UAB DnB NORD lizingas iš ieškovo UAB „Sandaila“ automobilio kainos dalį 50766,76 Lt;

3) priteisti iš atsakovo V. B.: ieškovo UAB „Sandaila“ naudai - 88625,42 Lt automobilio vertės ir 5190,55 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai - 105 Lt pašto išlaidų.

Teismas lizingo dalyko (automobilio) pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 str. pagrindu, nes tik savininkas turi teisę perduoti daiktą ir perduoti nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 6.317 str.). Atsakovas V. B. nebuvo lizingo dalyko savininkas. Bet kuris sandoris, susijęs su automobilio perdavimu, sudarytas po automobilio vagystės yra neteisėtas, nes imperatyvios teisės normos draudžia vogtų daiktų apyvartą. Teismas priešieškinio reikalavimą nutraukti lizingo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 4 d.) ir priteisti iš ieškovo nesumokėtas lizingo įmokas atmetė, nes lizingo sutartis nutraukiama kitu pagrindu nuo sudarymo momento.

Teismas konstatavo, kad atsakovo V. B. argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikto tyrimo metu surašyta specialisto 2008-08-21 išvada Nr. 40-9-1SI-09 dėl automobilio numerio perkalimo yra nepatikimas įrodymas ir todėl būtina skirti ekspertizę, yra nepagrįstas. Tyrimą, naudodamas specialias tyrimo priemones, atliko specialią kvalifikaciją turintis LR Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų tarnybos Transporto priemonių identifikavimo tyrimų specialistas, įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisėtas daikto savininkas lizingo dalyką išreikalauja iš sąžiningo įgijėjo (lizingo davėjo), o lizingo davėjas niekaip neįtakojo sutarties dalyko parinkimo, lizingo sutarties pripažinimo negaliojančia finansinės pasekmės tenka lizingo gavėjui. CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, kad teismas ex officio gali netaikyti restitucijos arba pakeisti restitucijos būdą, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Lizingo gavėjo ir lizingo davėjo santykiuose nėra pagrindo taikyti abišalę restituciją ieškovo nurodytu būdu. Ieškovas iš lizingo būdu įsigyto automobilio gavo ekonominę naudą – automobiliu naudojosi nuo 2007-08-10 iki 2008-08-06, kai automobilį priverstinai paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Per automobilio faktinio naudojimo laikotarpį ieškovas sumokėjo 4477,90 Lt palūkanų (3 t., b.l. 52). Finansinės nuomos atveju lizingo palūkanos yra lizingo gavėjo mokamas atlyginimas lizingo davėjui už kreditinius resursus, panaudotus įsigyjant lizingo sutarties dalyką automobilį, kuriuo ieškovas naudojosi. Lizingo palūkanų priteisimas ieškovui iš lizingo davėjo UAB DnB NORD lizingas reikštų nepagrįstą lizingo gavėjo praturtėjimą. Ieškovas palūkanas mokėjo ir po automobilio paėmimo nuo 2008-08-06 iki 2009-02-24. Teismas sprendė, kad 4477,90 Lt ieškovo sumokėtos palūkanos yra ieškovo išlaidos už tai, kad, eksploatuodamas automobilį, gavo ekonominę naudą. Teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, atsižvelgdamas į lizingo santykių specifiką, taikė restitucijos būdą, kuris neleistų lizingo davėjui (finansuotojui) nepagrįstai ir nesąžiningai nukentėti, o lizingo gavėjui nepagrįstai praturtėti. Esant neatitikimui tarp ieškovo pateiktų duomenų apie sumokėtus lizingo mokėjimus (lizingo objekto vertės dengimo įmokų ir palūkanų sumas) ir atsakovo UAB DnB NORD lizingas pateiktų duomenų, teismas, apskaičiuodamas priteisiamas sumas, (duomenys neskelbtini)-595 mokėjimų istorija (3 t., b.l. 52-53), nes ieškovas neginčijo atsakovo UAB DnB NORD lizingas pateiktų duomenų teisingumo.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovo UAB DnB NORD lizingas ieškovo sumokėtas 32528,78 Lt lizingo įmokas ir 6390,43 Lt palūkanas (sumos nurodytos pagal ieškovo pateiktus duomenis). Teismas ieškovui priteisė jo sumokėtas 35553,24 Lt lizingo (automobilio vertės), įskaitant 647,40 Lt administravimo mokesčio, iš atsakovo V. B., nes atsakovas V. B. iš lizingo davėjo UAB DnB NORD lizingas gavo už parduotą automobilį 86320 Lt kainą (lizingo objekto vertę). Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB DnB NORD lizingas 6390,43 Lt palūkanas teismas atmetė, nes lizingo sutarties nutraukimo pasekmės negali būti taikomos formaliai. Palūkanos, kurios buvo sumokėtos ir po automobilio paėmimo negali būti priteistos iš atsakovo UAB DnB NORD lizingas, nes šis atsakovas negali atsakyti už lizingo dalyko, kurį ieškovas pasirinko savarankiškai, trūkumus. Teismas padarė išvadą, kad V. B. neįvykdė savo pareigos pagal CK 6.307 str. 1 d., 6.317 str. 1 ir 2 dalis, 6.321 str. 1, 3, 6 dalis garantuoti, kad parduodamas daiktas pardavėjui priklauso nuosavybės teise. Automobilis iš ieškovo buvo paimtas dėlto, kad atsakovas V. B. netinkamai atliko pareigas, todėl ieškovo atsakovui UAB DnB NORD lizingas sumokėtos palūkanos už laikotarpį nuo 2008-08-06, kai automobilį priverstinai paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, iki 2009-04-20 – iš viso 2305,42 Lt ieškovui priteisiamos iš atsakovo V. B.. Pripažinus negaliojančia lizingo sutartį, teismas priteisė atsakovui UAB DnB NORD lizingas iš ieškovo UAB „Sandaila“ likusias nesumokėtas lizingo įmokas 50766,76 Lt (automobilio vertės dengimo sumą). Teismas ieškovui iš atsakovo V. B. priteisė 50766,76 Lt, nes šią sumą atsakovas V. B. gavo iš lizingo davėjo UAB DnB NORD lizingas automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į atsakovo V. B. turtinę padėtį ir areštuotą turtą bei ieškovo balanso duomenis, teismas padarė išvadą, kad pritaikytas restitucijos būdas iš esmės nepablogins ieškovo turtinės padėties ir yra reali galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Subendrinęs priteisiamas sumas, ieškovui iš atsakovo V. B. teismas priteisė 88625,42 Lt (35553,24 Lt + 2305,42 Lt + 50766,76 Lt).

Ieškovas patyrė 5190,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis patenkinus visiškai ir restitucijos tvarka ieškovo išlaidas priteisus iš atsakovo V. B., ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo V. B.. Atsakovui UAB DnB NORD lizingas jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes priešieškinis atmestas visiškai, atsakovas UAB DnB NORD lizingas pateikė tik mokėjimo nurodymus dėl atlyginimo už teisines paslaugas mokėjimo, tačiau nepateikė detalizuotų sąskaitų, patvirtinančių atlyginimo dydį (CK 1.80 str., 4.37 str., 6.145 str. 2 d., 6.317 str., 6.571 str. 3 d.).

Ieškovas UAB „Sandaila“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo;

2) priteisti iš atsakovo V. B. UAB DnB NORD lizingas 86320 Lt;

3) priteisti iš atsakovo UAB DnB NORD lizingas ieškovui UAB „Sandaila“ 35553,24 Lt sumokėtų lizingo įmokų ir 6783,32 Lt sumokėtų palūkanų;

4) priteisti iš atsakovų ieškovo UAB “Sandaila“ turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme;

5) kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Teismas, pripažinęs pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, taikydamas restituciją, kaip iš to išplaukiančią pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pasekmę, iš atsakovo V. B. turėjo priteisti UAB DnB NORD lizingas pastarojo sumokėtus 86320 Lt. UAB „Sandaila“ nebuvo 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo iš UAB „Sandaila“ priteisti UAB DnB NORD lizingas 50766,76 Lt automobilio kainos. Pripažinus negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB DnB NORD lizingas ieškovui UAB „Sandaila“ turėtų būti priteistos pinigų sumos, sumokėtos pagal 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 35553,24 Lt lizingo įmokų ir 6783,32 Lt palūkanų, o UAB DnB NORD lizingas iš atsakovo V. B. turėtų būti priteista 86320 Lt. UAB „Sandaila“ nebuvo 2007-07-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo iš UAB „Sandaila“ priteisti UAB DnB NORD lizingas 50766,76 Lt automobilio kainos dalies. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Sandaila“ ir UAB DnB NORD lizingas, pripažinus šią sutartį negaliojančia ab initio šios sutarties šalys turėjo būti grąžinamos į pradinę padėtį - iš UAB DnB NORD lizingas reikėjo UAB “Sandaila“ priteisti bendrovės lizingui sumokėtas pinigų sumas, nes nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jos UAB DnB NORD lizingas buvo sumokėtos. Pripažinus negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB DnB NORD lizingas ieškovui UAB „Sandaila“ turėtų būti priteistos pinigų sumos, sumokėtos pagal 2007-08-10 lizingo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), tai yra 35553,24 Lt lizingo įmokų ir 6783, 32 Lt palūkanų, o UAB DnB NORD lizingas iš atsakovo V. B. turėtų būti priteista 86320 Lt.

Atsakovas UAB DnB NORD lizingas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti – nutraukti 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti UAB DnB NORD lizingas naudai iš UAB „Sandaila“ 50766,76 Lt ir 6 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, įstatymas numato du ginčo sprendimo būdus, t.y. ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu (LR CK 1.80 str., 6.307 str.) arba jo nutraukimas vienos iš šalių iniciatyva (LR CK 6.323 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2008 yra pasisakęs, kad LR CK 1.80 str. 1 d. įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas:

1) teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi;

2) ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė LR CK 4.37 str., todėl yra negaliojanti. Minėtas straipsnis gina daiktines teises ir tokį ieškinį gali pareikšti tik daikto savininkas, kurio teisės yra pažeistos, t.y. išreikalauti daiktą teisėtam savininkui. Tuo tarpu ieškovas prašo pripažinti pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartį negaliojančiomis dėl jam atsiradusių pareigų. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia apginti savo, kaip pirkėjo, pažeistas teises dėl pardavėjo netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, todėl turi būti taikoma LR CK 6.321 str. 6 d., 6.323 str. ir nagrinėtinas V. B. civilinės atsakomybės klausimas dėl pareigos garantuoti nuosavybės teisę į daikto pažeidimą. Teismas nėra konstatavęs, kad sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis yra apskritai negaliojanti. Dėl to, kad pardavėjas netinkamai vykdė sudarytą sutartį, ji negali būti pripažinta negaliojančia. Tikrasis daikto pirkėjas yra lizingo gavėjas, o lizingo davėjas yra tik finansuotojas. Dėl šios priežasties LR CK 6.571 str. numato lizingo gavėjo atsakomybę už daiktą identišką pirkėjo, taip pat suteikia identiškas teises kaip ir pirkėjui pardavėjo atžvilgiu. Esant kreditorių daugetui, būtina nustatyti kiekvieno iš to daugeto dalyvių padėtį tuose santykiuose. Kad automobilio pirkėjas yra UAB „Sandaila“, o lizingo davėjas atlieka finansuotojo funkciją ir nuosavybės teisę į parduodamą daiktą išlaiko tik dėl lizingo gavėjo įsipareigojimų atsiskaityti už suteiktą finansavimą įvykdymui užtikrinti, patvirtina ir lizingo sutarties sąlygos. Pagal lizingo sutarties 2.2 p. lizingo gavėjas turi pats įsitikinti ar lizingo objektas nėra įkeistas, areštuotas, perleistas tretiesiems asmenims, apsunkintas trečiųjų asmenų teisėmis, ar nėra ginčo objektas. Pagal sutarties 2.3 p. lizingo gavėjas atlieka visas pirkėjo funkcijas. Lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo objekto pirkimo - pardavimo sutarties, jis turi visas pirkėjo teises ir pareigas (Lizingo sutarties 2.7 p.). Kadangi lizingo gavėjas pats pasirinko lizingo objekto tinkamumą ir atsako už lizingo davėjo patirtus nuostolius ir žalą, kilusią dėl trečiųjų asmenų teisių į lizingo objektą (Lizingo sutarties 2.9 p.). Lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už sutarties dalyko trūkumus (LR CK 6.571 str. 3 d.).

Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą ir priimti naują - ieškovo UAB „Sandaila“ ieškinį atsakovui V. B. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas ir nepaneigė, kad automobilio identifikacinių numerių pakeitimo faktui nustatyti yra būtina atlikti ekspertizę. Tai reiškia, kad teismas netiesiogiai pripažino specialisto išvados nepilnumą, motyvuodamas, kad ekspertizę atlikti būtų sudėtinga. Padaręs tokią išvadą, teismas pažeidė visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą (LR CK 1.2 str. 1 d. ). Tokia situacija buvo sukurta dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas privalėjo įtraukti V. B. į procesą ikiteisminiame tyrime, tačiau to nepadarė. Šių aplinkybių nenustatymas teismui sukliudė tinkamai pritaikyti LR CK 6.322 str. 1 d., 2 d. įtvirtintą materialinės teisės normą.

2) Teismas nenustatė visų faktinių aplinkybių, būtinų konstatuoti materialinės teisės normų pažeidimą, netinkamai teisiškai kvalifikavo ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (LR CPK 176 str., 178 str., 181 str., 185 str.), ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Teismas padarė nelogiškas išvadas. Pripažinus negaliojančia 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia pripažintina ir 2007-08-10 lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovo ir lizingo davėjo, kuri turėtų būti pripažinta negaliojanti, kaip esmingai suklydus bei kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms (LR CK 1.80 str., 1.90 str.). Paaiškėjus, kad ir lizingo davėjas nėra teisėtas automobilio savininkas, jam neįmanoma vykdyti 2007-08-10 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovui sumokėjus lizingo mokėjimus, lizingo davėjas negalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. perduoti ieškovui nuosavybės teisę į lizingo objektą. Atsakovas, dalyvaudamas byloje, būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo, nes, tik atlikus identifikacinių numerių ekspertizę, galėjo būti patikimai nustatyta, ar automobilis priklauso bendrovei „GBS S.C.p.A., TORO Assicurazioni“ .

3) Teismas, darydamas išvadą, kad ginčo automobilis grąžintas Italijos Respublikos draudimo bendrovei ir todėl ekspertizės atlikimas truktų itin ilgai ir reikštų dideles laiko bei finansinių išteklių sąnaudas, sprendė dėl bendrovės „GBS S.C.p.A., TORO Assicurazioni“ teisių ir pareigų, neatskleidė bylos esmės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai yra absoliutus negaliojimo pagrindas (LR CPK 321 str. 2 d. 2 p.). Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-325-08 medžiagoje, su kuria šalys susipažino jau po atsiliepimų į ieškinį pateikimo, esančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2008-09-22 rašto Nr. TR/6446/23/LT8 matyti, kad bendrovei „GBS S.C.p.A., TORO Assicurazioni“ grąžintas automobilis neva buvo pavogtas kartu su registracijos ir draudimo dokumentais, t.y. galimo automobilio savininko veiksmais dėl didelio neatsargumo arba tyčios buvo sudaryta situacija, kad automobilį atlygintinai perleido asmuo, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn.

Atsakovas UAB DnB NORD lizingas pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Sandaila“ ir V. B. apeliacinius skundus, prašydamas UAB DnB NORD lizingas apeliacinį skundą tenkinti, ieškovo UAB „Sandaila“ apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas apeliaciniame skunde nemotyvuoja, kodėl teismo pasirinktas restitucijos būdas yra nesąžiningas bei neteisingas. Dėl atsakovo V. B. apeliacinio skundo atsakovas prašė spręsti teismo nuožiūra.

Ieškovas UAB „Sandaila“ pateikė atsiliepimą į atsakovo V. B. apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą dalyje, kurioje pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-08-10 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-10 lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui UAB „Sandaila“ turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų suabejoti LR Vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto tyrimo rezultatais arba specialisto kompetencija. Kartu su apeliacinius skundu apeliantas pateikė preliminarią turto vidutinės rinkos vertės pokyčio nustatymo pažymą Nr. 10/01-03S apie tai, kad automobilio naudojimo laikotarpiu nuo 2007 rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. jo vertės sumažėjimas galėjo būti 15000 Lt suma, todėl ieškovui UAB „Sandaila“ priteisiama suma turėtų būti sumažinta 15000 Lt. Ši pažyma nebuvo pateikta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, o apeliantas nenurodė, jokių aplinkybių, kurios trukdė šį įrodymą pateikti anksčiau.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.

Pagal lizingo sutartį lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties. Lizingo gavėjas turi pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, bet neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai (LR CPK 320 str.).

Teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, pripažindamas negaliojančiais sandorius ir taikydamas restituciją.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 str., nes įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir nepažeidė CK 1.5 str. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalykui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas teisiškai kvalifikavo ir iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepažeidė LR CPK 176 str., 178 str., 181 str. ir tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, atskleisdamas bylos esmę.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė logiškas ir teisingas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja, nes teismas teisingai įgyvendino visokeriopą civilinių teisių teisminės gynybos principą (LR CK 1.2 str. 1 d. ), tinkamai paskirstydamas atsakomybę tarp lizingo gavėjo ir pardavėjo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, tinkamai pritaikė restituciją, priteisdamas atsakovui UAB DnB NORD lizingas iš ieškovo UAB „Sandaila“ automobilio likusią nesumokėtą kainos dalį 50766,76 Lt, nes lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdė savo prievoles, parduodamas jam nepriklausantį daiktą.

Aplinkybės, kad ieškovas UAB „Sandaila“ mano, kad tinkamas restitucijos būdas yra visos automobilio kainos priteisimas iš pardavėjo lizingo davėjo naudai, parodo, kad lizingo gavėjas nori perkelti atsakomybę dėl lizingo dalyko pasirinkimo lizingo davėjui. Tai, kad ieškovas UAB „Sandaila“, būdamas verslo subjektu, pats pasirinko lizingo dalyką, reiškia, kad jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ir negalima perkelti atsakomybę dėl lizingo objekto pasirinkimo lizingo davėjui, nes byloje nėra duomenų, kad UAB DnB NORD lizingas darė įtaką UAB „Sandaila“ pasirinkimui dėl lizingo objekto.

Tai, kad UAB „Sandaila“ nebuvo 2007-08-10 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi, neturi įtakos restitucijos taikymui, nes pagal įstatymą lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, ir neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį be lizingo davėjo sutikimo.

Ieškovas UAB „Sandaila“, būdamas ūkinės-komercinės veiklos subjektu, iš lizingo būdu įsigyto automobilio gavo ekonominę naudą – automobiliu naudojosi nuo 2007-08-10 iki 2008-08-06, kai automobilį priverstinai paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, todėl pats, pasirinkdamas lizingo objektą, turi atlyginti likusią lizinguoto objekto kainą, nes nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo UAB DnB NORD lizingas ieškovo naudai pinigų sumas, sumokėtas pagal 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 35553,24 Lt lizingo įmokų ir 6783,32 Lt palūkanų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo, taikant restituciją, priteisti UAB DnB NORD lizingas naudai iš atsakovo V. B. 86320 Lt, nes pagal įstatymą lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties. Nagrinėjamoje byloje taikant restituciją, buvo priteista ieškovui UAB „Sandaila“, kaip lizingo gavėjui, 88625,42 Lt automobilio vertės ir 5190,55 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. B., kaip pardavėjo, tuo užtikrinant interesų pusiausvyrą ir teisingą restitucijos taikymą.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Sandaila“ ir UAB DnB NORD lizingas, savaime nereiškia, kad iš UAB DnB NORD lizingas reikėjo UAB “Sandaila“ priteisti bendrovės lizingui sumokėtas pinigų sumas, nes tai pažeistų lizingo davėjo teises ir teisėtus interesus, o ieškovas „Sandaila“, vykdęs verslą ir gavęs ekonominę naudą dėl automobilio, kaip lizingo objekto, naudojimosi nuo 2007-08-10 iki 2008-08-06, nepagrįstai praturtėtų.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pagal CK 6.574 str. nutraukti 2007-08-10 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant pagal priešieškinį UAB DnB NORD lizingas naudai iš UAB „Sandaila“ 50766,76 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, nes lizingo davėjo interesai yra apginti, taikant restituciją.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė LR CK 1.80 str., 6.307 str., nes pardavėjas V. B. pardavė jam nepriklausiantį daiktą, pažeisdamas imperatyvias 6.317 str. 1 d. ir 3 d., 6.321 str. 1 d., 3 d. nuostatas, savo veiksmais sukuriant teisines pasekmes ir teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiomis ginčijamas sutartis. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė CK 4.37 str., reglamentuojantį nuosavybės teisės turinį. Teisėjų kolegija nesutinka su UAB DnB NORD lizingas argumentu, kad tik daikto savininkas, kurio teisės yra pažeistos, gali pareikšti ieškinį, nes įstatymas numato, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, tinkamai išsprendė atsakovo V. B., kaip pardavėjo, civilinės atsakomybės klausimą dėl pareigos garantuoti nuosavybės teisę į daikto pažeidimą, ir priteisė iš atsakovo V. B. bendrą 88625,42 Lt sumą, susidedančią iš 35553,24 Lt įmokų (automobilio vertės), sumokėtų lizingo davėjui, 2305,42 Lt ieškovo atsakovui UAB DnB NORD lizingas sumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2008-08-06, kai automobilį priverstinai paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, iki 2009-04-20, ir 50766,76 Lt likusios automobilio vertės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovo patirtas 5190,55 Lt bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovas V. B., dėl kurio kaltės taikoma restitucija ir jis turi atlyginti ieškovui visas ieškovo išlaidas, patirtas dėl restitucijos (LR CK 6.152 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo skirti ekspertizę automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinių numerių pakeitimo faktui nustatyti, nes civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šio automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nebuvo teisinio pagrindo taikyti LR CK 6.322 str. 1 d., 2 d., atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šis automobilis pagal 2008-12-02 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimą (2 t., b.l. 89-90) buvo grąžintas draudimo bendrovei „GBS S.C.p.A., TORO Assicurazioni“. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įtraukti į bylos nagrinėjimą bendrovės „GBS S.C.p.A., TORO Assicurazioni“, nes skundžiamu sprendimu nėra išspręsta dėl šios bendrovės teisių ir pareigų ir nėra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo V. B. argumentą, kad jį ieškovas privalėjo įtraukti į procesą ikiteisminiame tyrime, nes pats V. B. apie ikiteisminį tyrimą dėl automobilio BMW X5 kėbulo numerio klastojimo žinojo jau 2008-10-07, duodamas lyginamajam tyrimui eksperimentinius savo rašysenos pavyzdžius (2 t., b.l. 42).

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto V. B. pateiktą 2010-01-11 preliminarią turto vidutinės rinkos vertės pokyčio nustatymo pažymą Nr. 10/01-03S (3 t., b.l. 162) apie tai, kad automobilio BMW X5 laikotarpiu nuo 2007 rugpjūčio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. vertės sumažėjimas galėjo būti 15000 Lt suma, nes vertintojo išvada buvo padaryta, neapžiūrėjus paties automobilio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti restitucijos pagrindu ieškovui UAB „Sandaila“ priteistą iš atsakovo V. B. sumą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl esminio suklydimo LR CK 1.90 str. pagrindu.

Teisėjų kolegija nenustatė ieškovo ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija pripažįsta rašymo apsirikimu skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje teisingai išsprendus bylą yra tinkamai nurodyta, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinis atmetamas. Toks rašymo apsirikimas (CPK 276 str.) nekeičia skundžiamo sprendimo esmės ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos iš esmės tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., 6.145 str., 6.146 str., 6.256 str., 6.567 str., 6.568 str. 1 d., 6.573 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo UAB „Sandaila“, atsakovo UAB DnB NORD lizingo ir atsakovo V. B. apeliaciniai skundai nėra tenkinamas, apeliantai neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ir turi pareigą po 6,11 Lt atlyginti valstybei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 79 str., 83 str., 84 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Sandaila“, UAB DnB NORD lizingas ir V. B. po 6,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.