Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-304/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
1-37-304/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13882-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Nukentėjusysis
A. J.
Kaltinamasis
S. M.
Advokatai
Gediminas Lukauskas, Audrius Karpinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-304/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13882-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei, Viktorijai Stanienei, Mortai Kungienei,dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,nukentėjusiajam A. J.,nukentėjusiojo advokatui Gediminui Lukauskui,kaltinamajam S. M.,kaltinamojo gynėjui advokatui Audriui Karpinskui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2017 m. kovo 3 d., apie 19 val. 30 min., UAB ,,(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jo ir A. J. kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia suduodamas ne mažiau kaip šešis kartus rankos kumščiu A. J. į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus koja į galvą ir tuo jam padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžimu, dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, nesunkiai sužalojo A. J.

Kaltinamasis S. M. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017-03-03, apie 18.20 val., UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbinėse patalpose jis kartu su V. S.vartojo alkoholį. Tuo metu atėjo A. J.ir S. K. A. J.buvo neblaivus. Paprašė jų išgerti, tačiau gerti A. J. nedavė, o pasakė, kad jie yra boso subinlaižiai, po ko A. J. kumščiu bandė suduoti jam į veidą, bet nepataikė. Tada tarp jo ir A. J. kilo konfliktas. Jis griebė A. J. į atlapus, jie susikibo ir visa tai peraugo į grumtynes. Stumdydamiesi ir trankydamiesi į sienas perėjo iš vienos patalpos į kitą, kur buvo nukritę tris kartus. Prie išėjimo iš patalpų jis (S.) pabėgo, o A. J. liko patalpose. Nematė ar jis buvo kruvinas, tik ryte ant savo striukės pamatė kraują. Tai A. J. jam sudavė, o jis tik grūmėsi ir gynėsi. V. S.bandė juos išskirti, tačiau jam nepavyko. V. S. išėjus į kiemą, jam vienu momentu pavyko išsilaisvinti iš A. J. Po to jie dar porą kartų buvo susikibę ir porą kartų griuvo ant žemės. Nepripažįsta, kad tiesiogiai tyčia sudavė smūgius A. J., nebent netyčia.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2017-03-03, apie 19.30 val., pasibaigus darbui, UAB "(duomenys neskelbtini)" teritorijoje įrengtame poilsio kambaryje jis kartu su kitais įmonės darbuotojais vartojo alkoholį. Po to jis kartu su S. K. nuėjo į persirengimo patalpą. Šioje patalpoje buvo S. M. ir V. S., kurie vartojo alkoholį. S. M.pradėjo prie jo kabinėtis žodžiais ir jį įžeidinėti. Pasakė, kad jie yra boso subinlaižiai. Jam S. M. paklausus, kodėl šis jį įžeidinėja, S. M.vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį, o jis taip pat vieną kartą rankos kumščiu jam trenkė į veidą. S. M. parvertė jį ant žemės ir ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, po to ne mažiau kaip tris kartus koja įspyrė jam į galvos sritį. Tuo metu jis dešine ranka užsidengė veidą, todėl jam buvo suduotas smūgis į dešinės rankos pirštus. Jis nuo jam suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę. Jam buvo prakirsta nosis, iš kurios bėgo kraujas. Sekmadienį jam labai skaudėjo nosį ir dešinę ranką, todėl jis kreipėsi į medikus. Medikai jam nustatė nosies ir dešinės rankos piršto lūžimus. Kaltinamasis žalos nėra atlyginęs, nors porą kartų skambino ir prašė viską baigti bei siūlė 2000 Eur. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas S. K. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. kovo 3 d., apie 17.30 val., jis kartu su A. J. nuėjo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)" administracijos pastatą. Poilsio kambaryje girtavo du jo bendradarbiai - S. M. ir V. Jis su A. J. atėjo į valgomąsias patalpas, ruošėsi važiuoti namo. Pats buvo blaivas. A. J. buvo labai girtas, jiedu su S. susiginčijo ir susikibo, A. J. gynėsi. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad išgėręs S. juos pavadino „subinlaižiais“, jis nereagavo, o A. J. pradėjo aiškintis dėl tų įžeidinėjimų, ėjo S. iš paskos klausdamas kodėl taip juos vadina ir taip jiedu susikibo vienas kitam už atlapų persirengimo patalpose - rūbinėje. Jiedu smūgius dėjo vienas kitam kur tik pataikė, tampėsi. Jiedu buvo nugriuvę ant žemės, mušėsi, vienas kitam sudavė smūgius. Smūgių buvo ne vienas. Pradžioj bandė skirti juos, liepė baigti. V. S. nebandė jų skirti. Išėjo į lauką, norėjo pranešti A. N. Matė ir girdėjo kaip S. išėjęs į lauką sakė „varau namo“ ar „sudaužiau einu namo“, jis buvo girtas. Įėjus vidun patalpose pamatė daug kraujo. A. J. buvo kruvinas veidas, rankos, jis prausykloje plovėsi veidą. Palaukė kol jis susitvarkys ir A. išvežė namo, važiuojant jam vis bėgo kraujas, laikėsi su rankšluosčiu.

Liudytojas A. N. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose jis kartu su A. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių A. J. išėjo į administracines patalpas persirengti. Jis liko tvarkytis, kartu su A. J. nėjo. Maždaug po 10-15 min., nuėjęs į administracines patalpas, jis katilinėje pamatė A. J., kurio nosis buvo kruvina. Jis pasakė, kad "gavau į nosį, jį sudaužė". Po savaitės, skambino A. J. ir ragino tartis su S. M. Po ko S. M. skambino iš jo telefono dar ne vieną kartą, tačiau A. J. neatsiliepdavo.

Liudytojas V. S. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. kovo 3 d., pavakaryje, pabaigus darbą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)" patalpose esančiame darbuotojų poilsio kambaryje vyko išgertuvės. Visiems išvykus, liko dviese - jis ir S. M. Apie 18 val., atėjo A. J. ir S. K. Tarp S. M.ir A. J. kilo konfliktas, jie pradėjo stumdytis. Smūgių kas kam sudavė nematė. Jis bandė juos išskirti, tačiau jam nepavyko. Tada jis išėjo į kiemą kviestis pagalbos. Kai jis sugrįžo į patalpas, A. J.buvo persirengimo kambaryje, jo veidas buvo kruvinas, prausėsi prausykloje.

L. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-03-03, apie 21 val., iš darbo į namus grįžo jos vyras A. J. Jį parvežęs S. K. pasakė, kad A. yra sumuštas, sumušė S. M. A. buvo išgėręs, bet dar gerai suvokė savo veiksmus, papasakojo kaip viskas įvyko. Matė, kad jo nosis buvo uždengta su rankšluosčiu, bėgo kraujas. Norėjo kviesti greitąją, bet A. pasakė, kad šiandien nereikia, viskas praeis. Kai nuvažiavo sekmadienį į polikliniką, jiems pasakė, kad yra akivaizdus sumušimas ir pasiūlė iškviesti policiją arba patiems nuvažiuoti. Į policiją nuvažiavo patys, A. davė parodymus ir sugrįžo į polikliniką, ten išsiuntė į Klaipėdą šviesti galvą, nes įtarė, kad gali būti smegenų sutrenkimas. Klaipėdoje apžiūrėjo ir pasakė, kad visi smūgiai buvo į galvą, ant kūno mėlynių nebuvo. Šeštadienį nesimatė mėlynių, sekmadienį pradėjo jos ryškėti, akys buvo pasruvusios krauju, skaudėjo nosis ir pirštas. Medikai pasakė, kad kažin ar jis galės valdyti pirštą. Tik trečią parą pavyko sustabdyti kraujavimą, mėnesį laiko vartojo nuskausminamuosius nuo galvos skausmo, apie mėnesį laiko matėsi sužalojimai.

Iš 2017-04-14 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 686/2017(03) matyti, kad A. J. buvo nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžimu, dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžimas. Dėl nosies kaulų lūžimo, pirštakaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl A. J. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 105-106).

Iš 2017-06-20 VTMT Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvados Nr. pG 1054/2017(03) matyti, kad nustatytas nosies kaulų bei dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžimus A. J. patyrė sudavus tiesioginius smūgius kietais bukais daiktais į nosies sritį bei dešinę plaštaką. Dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžimas galėjo gautis ir nuo smūgio kietu buku daiktu bandant ranka prisidengti kitas kūno vietas. Neįtikima, kad nosies kaulų lūžimą bei dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą A. J. būtų patyręs griuvimo ir atsitrenkimo metu (b. l. 108-109).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 276,90 eurų sumai (b. l. 44-47).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė civilinį ieškinį 1271,16 eurų sumai (b. l. 61-71).

Dėl kvalifikacijos

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis S. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį A. J. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, kadangi dėl galvos sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis veide, nosies kaulų lūžimu, dešinės plaštakos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau nei 10 dienų laikotarpiui), todėl A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1 b. l. 105-106, 108-109).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusiklatimo padarymo pilnai įrodyta liudytojų, nukentėjusiojo, iš dalies paties kaltinamojo parodymais, VTMT Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis. Visi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo S. M. kaltė dėl A. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo.

Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamojo S. M. padarytas nusikaltimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), tačiau šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai, kaltinamasis nusikalto veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu kaip sunkinanti aplinkybė neblaivumas nebuvo nustatyta, todėl nesant neginčytinų įrodymų dėl girtumo, kuris galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas neblaivumą kaltinamajam nepripažįsta sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė žalų neatlygino, tačiau iš kaltinamojo, liudytojo A. N. parodymų matyti, kad S. M. skambino nukentėjusiajam keletą kartų, tačiau matomai, kad nukentėjusiojo netenkino 2000 Eurų siūloma suma, todėl jis tartis ir taikytis atsisakė, motyvuodamas, kad kaltinamasis jo neatsiprašė. Dėl kaltinamojo pasakytų žodžių, kad jis ir S. K. yra vadovo „subinlaižiai“ S. K. į konfliktą nesivėlė, o nukentėjusysis savo atsakomaisiais veiksmais pats išprovokavo tolimesnį konfliktą.

S. M. neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 114-117). Kaltinamasis dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis. Įvertinus visas šias aplinkybes, kad kaltinamasis siekė susitarti kalbėtis, manoma, kad ir atsiprašyti, todėl vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pripažintina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus S. M. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis bei vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 6 d. 5 p., įpareigojant neatlygintinai išdirbti teismo skirtas valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškovai - Šiaulių teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ir nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytų turtinių ir neturtinės žalos atlyginimo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir nukentėjusiajam A. J. padaryta turtinė ir neturtinė žala kaltinamojo veiksmais. Žala, padaryta asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.).

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 276,90 Eur sumai už nukentėjusiajam A. J. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 44-47) yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 276,90 Eur į PSDF biudžetą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčijo.

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys 1271,16 Eur sumai dėl A. J. išmokėtos ligos pašalpos yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas (1 t., b. l. 61-62). Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 1271,16 Eur VSD fondui.

Byloje pareikštas A. J. civilinis ieškinys 202,58 Eur sumai turtinei žalai atlyginti ir 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 190-191).

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai 202,58 Eur už išlaidos yra pagrįstos, įrodytos ir pilnai tenkintinos, nes nusikaltimu jam padaryta žala, nors kaltinamasis nesutiko su ieškinio suma. Kaltinamais, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą nukentėjusiajam A. J. turtui, privalo ją pilnai atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą.

Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Iš susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, patirtos neturtinės žalos dydį bei paties nukentėjusiojo veiksmus dalyvaujant konflikte ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.

Vadovaujantis LR BPK 104 str. A. J. turėtos išlaidas 800 (aštuoni šimtai eurų) advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš S. M., nukentėjusiojo A. J. naudai ( 2 t. b. l. 188-191).

Kardomosios priemonės

2017-04-06 prokuroro nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 138-139), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant iki 2018-09-01 išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos gavėjui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 276,90 eurus (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) (Europos aikštė 1, 03505 - Vilnius, įm. kodas 191351679, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbankas“, AB, banko kodas 7300) už A. J. gydymą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos gavėjui, VSDFV Mažeikių skyriui 1271 eurus 16 ct (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 16 ct) Vasario 16-osios g. 4, 89255 Mažeikiai, įm. kodas 191738576, a. s. (duomenys neskelbtini), AB DnB Bankas, banko kodas 40100 (Lėšų surenkamoji (žalos mokėjimo) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnumoje, civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkinti dalinai ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos gavėjui A. J., 202,58 eurų (du šimtus du eurus 58 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR BPK 104 str. A. J. turėtas išlaidas 800 (aštuonis šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. J. naudai.

Kaltinamajam S. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Judita Staševičienė