Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1289-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-04
Bylos Nr.
1S-1289-530/2014
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00320-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1289-530/2014
Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00320-2009-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 10 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2013-04-03, bausmės pabaiga 2015-04-03.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 748 nutarta netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes įvertinus lygtiniam paleidimui svarbių aplinkybių visumą nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šį Komisijos nutarimą, prašydamas jį panaikinti, nuteistasis apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo A. B. skundą atmetė. Teismas sutiko su Komisijos išdėstytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, kad šiuo metu netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

A. B. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį, prašydamas ją pakeisti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nuteistasis nurodo, kad teismas palikdamas galioti Komisijos nutarimą, paliko galioti ir nutarties dalį, kuria rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors jos jau yra įvykdytos. Tačiau nuteistasis abejoja jų veiksmingumu, todėl nemato prasmės jas tęsti. Teismas pripažino, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, yra požymių, kad koreguoja savo elgesį teigiama linkme. Tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi negaliojančia nuobauda ir ankstesniais teistumais bei neilgu bausmės atlikimo laiku, kadangi jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, o ankstesni teistumai neužkertą kelio lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo netaikymas dėl šios priežasties prieštarauja įstatymams, baudžiamosios politikos principams ir tikslams. Teismas neatsižvelgė ir į lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslą – padidinti lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į A. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso( toliau BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Nors A. B. ir atliko būtinąją bausmės dalį, kada galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, įvertinus visas aukščiau nurodytas šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, ji dar nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra pakankama, jog leistų pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti. Pastebėtina, kad nuosprendžiu skirdamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų.

Nesutiktina su nuteistuoju, kad jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės yra neveiksmingos, todėl jų taikymas neturėtų būti tęsiamas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių atlikimas yra vienas iš formaliųjų pagrindų, kada nuteistasis apskritai įgyja teisę į lygtinio paleidimo taikymo svarstymą jo atžvilgiu, taigi šių priemonių vykdymas nėra nuteistojo diskrecijos teisė. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai yra padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Tačiau priemonių įvykdymas nėra pagrindas teigti, kad bausmės tikslas jau yra pasiektas, nuteistasis pakeitė savo elgesį išskirtinai teigiama linkme ir yra pasiruošęs gyventi laisvėje laikantis įstatymų, toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Vis tik pastebėtina, kad A. B. taikytos socialinės reabilitacijos priemonės turėjo tam tikrą poveikį, nes jis yra skatintas už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinėje programoje, tai akcentavo ir apylinkės teismas, pagrįstai pripažindamas, kad nuteistasis pataisos proceso metu siekia koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Lygtinio paleidimo taikymui svarbu ne tik teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, juo labiau, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vienas paskatinimas, optimistinių socialinių planų kūrimas nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas. Ypač įvertinus nepalankiai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. A. B. vieną kartą baustas drausmine tvarka, nors nuobauda negalioja, tai rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo be priekaištų, o lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Be to, A. B. anksčiau teistas net 11 kartų, nusikaltimai analogiški, padaryti siekiant finansinės naudos. Ir nors ankstesni teistumai neužkerta kelio taikyti lygtinį paleidimą, tačiau toks didelis teistumų skaičius apibūdina jį kaip asmenį, rodo, kad nuteistasis itin linkęs nesilaikyti įstatymų, negerbia ir ignoruoja visuomenės nustatytas elgesio normas, o tai verčia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika aukšta, t. y. 111 balų pagal OASys, tai taip pat pagrindžia gana didelį A. B. pavojingumą visuomenei. Nuteistasis neturi jokio išsilavinimo, yra neraštingas, laisvėje pastovaus darbo neturėjo, darbinė motyvacija, kaip nurodoma Psichologinės tarnybos išvadoje, nepakankama, pataisos įstaigoje nedirbo, šiuo metu realių darbo planų taip pat neturi, o įvertinus ir jo darbinę patirtį, labai abejotina, kad būdamas laisvėje pragyvens iš sąžiningai uždirbtų lėšų. Be to, ryšiai su artimaisiais silpni, anksti susiformavusios asocialaus elgesio nuostatos ir nors nuteistasis šias nuostatas keitė, tvirtina nutraukęs ryšius su neigiamą įtaką dariusiais draugais, tačiau grįžimas į destabilizuojančią aplinką nurodytas kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, o nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos – nors tikėjosi grįžti gyventi pas patėvį, tačiau teigiamo atsakymo dėl apgyvendinimo negauta, todėl jis tikisi apsigyventi Alytaus nakvynės namuose.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis A. B. ir atliko didesnę nei BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatyta būtina laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriai esant svarstytina galimybė dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, itin dažnas ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog A. B. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė