Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3177-119/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
1-3177-119/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00073-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Mickevičienė
Kaltinamasis
I. R.
Civilinis ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3177-119/2013Proceso Nr. 1-06-1-00073-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8.; 1.2.18.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS2013-12-23
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė,sekretoriaujant J. Frank,dalyvaujant prokurorui T. Osipovič,kaltinamajai I. R.,civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I.R., a.k. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2009-07-24 organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2009-01-08 iki 2009-07-24 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB “Mambo Ozo” (įmonės kodas 302297457, 2009-01-08 įregistruotos adresu: Tilto g.10, Vilnius, nuo 2009-03-12 registruota PVM mokėtoju kodas LT100004548314) direktorės pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga“, 6 str. 2 punkto nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. nuostatas – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinių operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, ir 14 str. 2p. nuostatą - „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, tyčia UAB „Mambo Ozo“ priklausančioje picerijoje esančioje prekybos centre „Akropolis“ adresu Ozo g.25 Vilniuje, organizavo prekybą tokiu būdu, kad picerijos klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas atsiskaitant grynais pinigais, jiems buvo pateikiamos atspausdintos sąskaitos (pre-čekiai) iš užsakymų programos „R-Keeper“, esančios atskirame kompiuteryje ir klientams sumokėjus sąskaitoje (pre-čekyje) visą nurodytą sumą grynais pinigais, „R-Keeper“ programoje buvo atliekamas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, dėl ko „R-Keeper“ programoje įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 procentų ir 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, įvardinant šias operacijas pavadinimu „50% Akcija” arba „90% Akcija” ir gavusi iš picerijos klientų visą apmokėtą užsakymo sumą, nurodytą sąskaitose (pre-čekiuose), elektroniniuose kasos aparatuose (korpusų Nr.IE100244 ir Nr. IE100245), neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2009-07-24 į UAB „Mambo Ozo“ buhalterinę apskaitą apgaule buvo neįtraukta 174 832 Lt apmokestinamųjų pajamų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Mambo Ozo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-03-27 iki 2009-08-31.

Šiais savo veiksmais I. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Ji gi, siekdama išvengti mokesčių įrašė į PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Mambo Ozo“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

ji, laikotarpiu nuo 2009-01-08 iki 2009-07-24 akcininko sprendimu būdama paskirta į UAB “Mambo Ozo” (įmonės kodas 302297457, 2009-01-08 įregistruotos adresu: Tilto g.10, Vilnius, nuo 2009-03-12 registruota PVM mokėtoju kodas LT100004548314) direktorės pareigas, siekdama UAB „Mambo Ozo“ naudai išvengti dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, organizavo apgaulingą UAB „Mambo Ozo“ apskaitą, dėl ko apskaitos programoje „R-Keeper“ buvo įrašoma realiai neįvykusi ūkinė operacija apie tariamai pritaikytą 50 arba 90 procentų nuolaidą visai užsakymo sumai, nors iš tikrųjų klientų buvo gaunama visa užsakymo suma, nurodyta sąskaitose (pre-čekiuose), tokiu būdu įmonėje įrengtuose elektroniniuose kasos aparatuose elektroniniuose kasos aparatuose (korpusų Nr.IE100244 ir Nr. IE100245), neapskaitė nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų, dėl ko per 2009 m. kovo-liepos mėn. laikotarpį į UAB „Mambo Ozo“ buhalterinę apskaitą apgaule buvo neįtraukta 174 832 Lt apmokestinamųjų pajamų bei žinodama, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, leido su jos žinia UAB „Mambo Ozo“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai uždarajai akcinei bendrovei „Makro Food“ ( į.k. 302302655, adresu Ukmergės g.223, Vilnius) pateikti duomenis apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniais kasos aparatais (korpusų Nr. IE100244 ir Nr. IE100245) fiksuotas pajamas, dėl ko buhalterines paslaugas teikusios įmonės darbuotojai UAB „Mambo Ozo“ PVM deklaracijose už 2009 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius nenurodė realiai gautų, bet buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 174 832 Lt apmokestinamųjų pajamų, o būtent:

į UAB „Mambo Ozo“ pirmines ir patikslintas PVM deklaracijas (Forma 0600), už 2009m. 03-07 mėn., laikotarpį įrašė žinomai neteisingus duomenis 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ –383290 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 518381 Lt (383290 +135091); 31 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM „ – mokėtiną -75 Lt PVM; faktiškai turėjo deklaruoti mokėtiną 25742 Lt (75+25688) PVM į valstybės biudžetą bei šiuos žinomai neteisingus duomenis 2009-05-25, 2009-06-25, 2009-07-23, pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

Tokiu būdu ji 2009-05-25, 2009-06-25, 2009-07-23, pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, pirmines ir patikslintas PVM deklaracijas (Forma 0600) už 2009 metų kovo-liepos mėnesius, kuriomis sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą 25668 Lt, tuo padarant valstybės biudžetui turtinę žalą - 25668 Lt sumai.

Šiais savo veiksmais I. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad UAB “Mambo Ozo”, teikiančioje visuomeninio maitinimo paslaugas Akropolio prekybos ir pramogų centre, pradėjo dirbti nuo 2009-03-27 direktorės pareigose. Įmonės struktūroje buvo keletas skirtingų objektų - atskirų įmonių, bet bendrai tos įmonės turėjo vieną logotipą, ir viskas jose buvo tas pats - tiek meniu, tiek tas pats akcininkas. Tiesioginius nurodymus ji (kaltinamoji) gaudavo iš savo vadovo, konkrečiai iš M. E., kuris dirbo UAB “Makro Food“ - įmonėje, teikiančioje buhalterines paslaugas UAB “Mambo Ozo”. Ji nesutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, jog UAB “Makro Food“ nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką. Visą tą nuolaidų taikymo sistemą sugalvojo akcininkas A. P., kuris ir išleido įsakymą fiktyviai taikyti 50 ir 90 procentų nuolaidas, tikslu sumažinti PVM mokėjimą, taip padidinant pelną. Realiai tos nuolaidos buvo tikrai taikomos ne tam, kad būtų galima prisivilioti klientus, nes jos buvo taikomos fiktyviai, realiai buvo taikomos tik vardinės nuolaidos, išskirtiniais atvejais viena kita nuolaida buvo taikoma paprastiems klientams, taip pat buvo nuolaidos taikomos darbuotojams - 50%. Ji (kaltinamoji) žinojo apie tai, kas vyksta su tomis nuolaidomis ir visur pasirašydavo. Jai buvo pasakyta taikyti kiekvieną dieną tas nuolaidas ir būdavo nustatyta ir nurodyta, kiek procentų nuo sumos ji privalo tą dieną pritaikyti nuolaidos, tačiau taip nebūdavo, kad vieną dieną buvo taikomos ir 50% ir 90% nuolaidos. Pačioje pradžioje nuo įmonės atsidarymo buvo taikoma 90% nuolaida, po to buvo pakeistas sprendimas ir vietoje 90% nuolaidos buvo pradėta taikyti 50% nuolaida, kadangi prasidėjo patikrinimai ir tokia didelė nuolaida atrodydavo nelabai įtikinamai. Įsakymas buvo parašytas ir oficialus, išleistas paties akcininko, neoficialiai buvo pasakyta, kad visa tai turi būti daroma fiktyviai. Tada ji nesuvokė, kad kaip direktorė yra atsakinga ir kad tai yra nusikaltimas. Tos nuolaidos buvo tariamos, realios buvo tik vardinės nuolaidos. Nuolaidų kuponų nebuvo, ji tik įrašydavo, kad buvo taikoma nuolaida. Įmonėje buvo kompiuterinė sistema „R-Keeper“, kuri leisdavo labai smulkiai matyti kiekvieną vykdomą veiksmą, t.y. kiek buvo taikoma 20 % nuolaidų, kiek 50%, kiek 90%, kada stalas atėjo, kada išėjo, kokius patiekalus valgė ir t.t. UAB “Mambo Ozo”, teikianti buhalterines paslaugas UAB “Makro Food“ ir ten dirbantys žmonės turėjo net gi nuotolinius prisijungimus, ir bet kurią dieną bet kurią valandą galėjo pasižiūrėti ir praėjusias ir net gi ir einamos dienos duomenis, t.y. jie matydavo ir žinodavo tiksliai centas į centą sumą, kiek nuolaidų būdavo pritaikyta fiktyviai, o kiek realiai. Specialiai jokių duomenų vesti nereikėdavo, nes kadangi buvo tokia kompiuterinė sistema, tiesiog darbo metu visi duomenys matydavosi. Specialiai tų duomenų UAB “Makro Food“ ji (kaltinamoji) nepersiųsdavo, nes ten dirbantys žmonės patys juos matydavo, kadangi bet kada galėdavo prisijungti. Padavėjai suvedinėjo užsakymus ir automatiškai viskas išlikdavo kompiuterinėje sistemoje. Padavėjas pats negalėdavo pritaikyti nuolaidos, būdavo tam tikra kortelė, taip vadinama menedžerio kortelė, ir galėjo tik administratorė pritaikyti nuolaidas, būtent perbraukus ta kortele, kadangi ta kortelė galėdavo daryti tam tikras funkcijas. Ji (kaltinamoji) pati su klientais nebendraudavo, tai darydavo padėjėjai, kuriems ji, kaip direktorė, duodavo nurodymus. Nurodymus ji duodavo ne visiems padavėjams, o tik tiems, kuriais pasitikėdavo, pasakydavo, kiek reikia padaryti nuolaidos. Buvo vyr. buhalterė, kuri pateikinėdavo ataskaitas, ir buvo apskaitininkai, kurie suvesdavo tiek pirkimo sąskaitas- faktūras, tiek pajamuodavo sąskaitas – faktūras, suvesdavo inventorizacijas. Apie tai, kad fiktyvūs duomenys yra pateikti Mokesčių inspekcijai, ji (kaltinamoji) žinojo. Mokesčių inspekcijai tuos duomenis teikdavo UAB “Makro food“. Visas deklaracijas, visus duomenis Mokesčių inspekcijai pateikdavo UAB “Makro Food“. Ta suma, kuri buvo pritaikyta fiktyviai, yra nuslėpta nuo valstybės. Apie tai žinojo visi, kam ji (kaltinamoji) buvo pavaldi. Ji tų pinigų nenaudojo savo reikmėms. Grynieji pinigai už pritaikytą nuolaidą atitekdavo UAB “Makro food“, tiesiogiai ji (kaltinamoji) juos atiduodavo į taip vadinamą ofisą, konkrečiai ką su tais pinigais daryti ir kur juos naudoti, spręsdavo akcininkas, kurio nurodymu būdavo pinigai naudojami, kadangi pinigai būdavo išvežami. Pasibaigus darbo dienai neapskaityti pinigai būdavo perduodami skirtingiems asmenims, jų buvo ne vienas, tai būdavo ir M. E., ir A. P., ir V. P., kuris buvo tuo metu UAB “Makro food“ generalinis direktorius, bet kam ji (kaltinamoji) pinigų neperduodavo, buvo tam tikri žmonės, kuriems buvo galima paduoti tuos neapskaitytus pinigus. Kartais ji pinigus nuveždavo pati, kartais tie žmonės patys atvažiuodavo pietų metu. Pinigų perdavimo būdų tikrai buvo įvairių, tam tikros sistemos nebuvo. Pripažįsta, kad jos kaltė yra tame, kad sutiko taip daryti, nepagalvodama apie pasekmes, t.y. sutiko vykdyti nurodymus, padėjo vykdyti tokį nusikaltimą, nebūtų dirbusi, jeigu būtų to nedariusi, sutinka atlyginti žalą.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė padarius LR BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje LR BPK 291 straipsnio tvarka ištirtais rašytiniais bylos įrodymais:

Liudytojos E. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji UAB Mambo ozo“ picerijoje dirbo nuo 2009 m. sausio-gegužės mėn., padavėjos pareigose. Jos darbo vieta buvo prekybos centro „Akropolis“ patalpose, esančiose adresu Ozo g. 25, Vilniuje, pareigos buvo aptarnauti picerijos klientus. Tuo metu dirbanti administratorė R. T., nurodė, kad kai klientai atsiskaitys grynais pinigais, tai tokių staliukų neuždaryti kompiuterinėje „R-keeper sistemoje“, o atsiskaitymą iš klientų priimti pagal taip vadinamus „pre-čekius“, kurie yra nefiskaliniai, t.y. tokie duomenys nekaupiami ir neišsaugomi. O jei norėtų klientui išduoti fiskalinį čekį, tai tiesiog ten yra atskiras langelis „kvitas“. Jį pasirinkus bus atspausdintas fiskalinis čekis iš kasos aparato, tai užsifiksuos kontrolinėje kasos juostoje, tada jau nieko nepakeisi, todėl administratorės buvo griežtai nurodyta langelio „kvitas“ nenaudoti, o staliuką palikti atidarytą. Vesdama užsakymą į kompiuterinę „R-Keeper“ sistemą padavėja suvesdavo staliuko numerį ir klientų skaičių, klientų skaičius nebūtinai turėjo būti tikslus. Apmokėjimą R-Keeper sistemoje darydavo pati, bet dėl bet kokios kitos operacijos (nuolaidos pritaikymo, užsakymo anuliavimo, sąskaitos išskaidymo, ir pan.) jau reikėjo administratorės patvirtinimo su jos turima menedžerio kortele. Apie 90 proc. nuolaidas nėra girdėjusi ir tokių nuolaidų nebuvo net taikiusi, nes tokios galimybės neturėjo. Kiekvienai padavėjai buvo išduotos tarnybinės magnetinės kortelės, kurių pagalba padavėjos suvesdavo užsakymus, fiksavo staliukus, užsakymų dydį, kainą ir direktorė iš savo kabineto galėjo viską stebėti realiu laiku, žinoti, koks užsakymas ir pas kokią padavėją yra, ir kokiu būdu klientas atsiskaito, grynais pinigais ar banko kortele. Šios sistemos funkcinės savybės leidžia klientams atsiskaičiusiems grynaisiais pinigais, išduoti nefiskalines sąskaitas „Pre-čekius“, kuriuose esantys duomenys nepatenka į elektroninio kasos aparato nepanaikinamą fiskalinę atmintį. Nefiskaliniai mokėjimo kvitai neprivalomi saugoti, jie yra išmetami. Dienos ar pamainos pabaigoje, visus surinktus pinigus, kuriuos ji atiduodavo administratorei arba vyr.padavėjai, jos vesdavo į „R-Keeper“ sistemą ir pritaikydavo 90 proc. nuolaidą, tačiau faktiškai tokių nuolaidų realiai nebuvo, nes klientai susimokėdavo pilną kainą už maistą ir gėrimus. Šios tariamos nuolaidos buvo taikomos direktorės I. R. liepimu. Fiskalinis čekis buvo mušamas tik tada, kai klientai mokėdavo banko kortele arba kai klientai reikalaudavo fiskalinio čekio. Dauguma klientų nesulaukdavo fiskalinio čekio, o atsiskaitydavo pagal nefiskalinį „pre-čekį“ atspausdintą iš „R-Keeper“ užsakymų sistemos, nes jame taip pat matydavosi mokėtina suma. Didžioji dalis klientų atsiskaitydavo grynais pinigais, ir didžiajai daliai apyvartos buvo pritaikyta tariama 90 proc. nuolaida (1 t., b.l. 74-75).

Liudytojos A. G. apklaustos LR BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka, parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2008 m. birželio mėn. ji dirbo UAB „Ultrapramogos“ padavėja. UAB „Ultrapramogos“ veikla – greito maisto restoranai „Mambo pica“. Jos darbo vieta buvo „Mambo pica“ restorane, esančiame Akropolio pramogų centre, Ozo g. 25, Vilniuje. UAB „Ultrapramogos“ direktorė buvo I. R.. UAB „Mambo Ozo“ nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. ji dirbo padavėja, vėliau buvo įdarbinta administratorės pareigoms. UAB „Mambo Ozo“ turėjo kompiuterinę kasos sistemą su restoranų valdymo sistema „R-Keeper“. Šios sistemos funkcinės savybės leidžia klientams atsiskaičius grynaisiais pinigais, išduoti nefiskalines sąskaitas, kuriose esantys duomenys nepatenka į elektroninio kasos aparato nepanaikinamą fiskalinę atmintį. Nefiskaliniai mokėjimo kvitai neprivalomi saugoti, jie yra išmetami. UAB „Mambo Ozo“ direktorė I. R. visas įmonės darbuotojas buvo informavusi apie tai, kad UAB „Mambo Ozo“ klientams, kurie atsiskaitydavo mokėjimo kortelėmis, reikia išduoti fiskalinį mokėjimo kvitą, o klientams, atsiskaitydavusiems grynaisiais pinigais, pateikti nefiskalinius mokėjimo kvitus. Dienos pradžioje aptarnaujant klientus buvo atidaromas stalelis. Dienos eigoje iš klientų, kurie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais pagal nefiskalinius mokėjimo kvitus, gautos piniginės lėšos buvo laikomos piniginėse, kurias turėjo kiekviena padavėja. Kompiuterinėje sistemoje rodant, kad uždaromas stalelis, kiekviena padavėja, I. R. nurodymu, galėjo pritaikyti nuolaidą tai pinigų sumai, kurią turėjo gavusi iš klientų, tai buvo 50 arba 90 procentų. Klientams galėjo būti taikomos nuolaidos tik 5, 8, 11, 20, 30 procentų, nes UAB „Mambo Ozo“ turėjo tokias nuolaidų korteles, kurias klientai galėdavo nusipirkti ir atsiskaitydami jas pateikę, gaudavo nuolaidą. 50 arba 90 procentų nuolaidų klientai negaudavo, nes nebuvo tokių nuolaidų kortelių. Padavėjos 50 arba 90 procentų nuolaidas pritaikydavo ne klientui, o pinigų sumai, kuri buvo gaunama klientui atsiskaičius pagal nefiskalinį mokėjimo kvitą. Tai yra klientui sumokėjus 100 litų grynaisiais pagal nefiskalinį mokėjimo kvitą, o vėliau padavėjai pritaikius 90 procentų nuolaidą, į kasą patenka 10 litų, o likusieji 90 litų dienos pabaigoje pateikiami administratorei, tuo metu dirbusiai R. T., t.y. minėti 90 litų į kasą nepatenka, jie nėra pajamuojami. 50 procentų nuolaidos realiai buvo taikomos tik UAB „Mambo Ozo“ darbuotojams, kurie valgydavo savo darbo UAB „Mambo Ozo“ dienos metu. 2009 m. rugpjūčio mėn. I. R. ją paskyrė eiti UAB „Mambo Ozo“ administratorės pareigas. Nuo tada ji, kaip UAB „Mambo Ozo“ administratorė, dienos pabaigoje iš padavėjų surinkdavo kasoje neatvaizduotus pinigus, kuriuos suskaičiuodavo. Kompiuterio sistemoje ji matydavo, kokiai sumai padavėjos jau yra pritaikiusios nuolaidą, o kokiai ne. Tuomet likusiai pinigų sumai, kuriai pagal mokėjimo kvitus dar buvo nepritaikyta nuolaida, A. G. pritaikydavo 90 arba 50 procentų nuolaidą, paskaičiuodavo, kokią pinigų sumą (atskaičiavus nuolaidą) turi įnešti į kasą ir ją įnešdavo bei užpildydavo kasos knygą. Likusius grynuosius pinigus pagal susitarimą, ji padėdavo į seifą, kuriuos kitos dienos rytą paimdavo I. R.. Apie minėtų pinigų panaudojimą nieko pasakyti negali, nes nežino (1 t., b.l. 81-85).

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-12-21 d. specialisto išvada dėl UAB „Mambo Ozo“ ūkinės finansinės veiklos Nr.(21.26)-86-36, nustatyta, kad UAB „Mambo Ozo“ apskaičiuodama mokesčius į PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie gautas PVM apmokestinamas pajamas, todėl dėl nustatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Mambo Ozo“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b.l. 171-178).

S. S. Staškevičienės parodymais, kad laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2009-07-24, kuomet I. R. buvo UAB „Mambo ozo“ direktore, pagal mokestinio patikrinimo nustatytas išvadas ji nuslėpė 174 832 Lt apmokestinamųjų pajamų ir nuo jų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio (2 t., b.l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs kaltinamosios prisipažinimą, duotus parodymus, specialisto išvadas bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog I. R. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamus nusikaltimus, įrodyta visiškai.

BK 222 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamai apgaulingai tvarkytą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija traktuotina kaip blanketinė, t.y. BK 222 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išsiaiškinama remiantis ne vien baudžiamuoju įstatymu, bet ir kitais susijusiais teisės šaltiniais. BK 222 straipsnio 1 dalies tekste buhalterinės apskaitos sąvokos turinys yra nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008-09-01) buhalterinė apskaita apibūdinama kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti, o įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į buhalterinę apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, išskyrus tam tikras išimtis, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaita sutvarkyta taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama (įstatymo 4 straipsnis).

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad I. R. laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2009-07-24 organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tiek ji pati pripažino, tiek liudytojų E. J., A. G. parodymai patvirtino, kad su jos žinia, jos nurodymu picerijos klientams už gautas viešojo maitinimo paslaugas pilnai atsiskaitant grynais pinigais, „R-Keeper“ programoje buvo atliekamas neteisėtas apmokėtų sąskaitų koregavimas, minėtoje programoje įrašant realiai neįvykusias ūkines operacijas apie tariamai pritaikytą 50 procentų ir 90 procentų nuolaidą klientų užsakymų sumoms, tokiu būdu elektroniniuose kasos aparatuose neapskaitant nuo 50 iki 90 procentų realiai gautų pajamų. Dėl tokių kaltinamosios nurodymų darbuotojams laikotarpiu nuo 2009-03-27 iki 2009-07-24 į UAB „Mambo Ozo“ buhalterinę apskaitą apgaule buvo neįtraukta 174 832 Lt apmokestinamųjų pajamų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Mambo Ozo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-03-27 iki 2009-08-31, t.y. dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų atsirado LR BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės. Nors I. R. teigė, kad kaltinime nurodytus veiksmus ji atliko ne savo iniciatyva, o bendrovės akcininko nurodymu, tačiau ji kaip bendrovės vadovė buvo atsakinga už jos veiklos organizavimą ir privalėjo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, užtikrindama jos teisėtumą. Būtent I. R. vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata, buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, todėl jos veiksmai pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga“, 6 str. 2 punkto nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. nuostatas – “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinių operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, ir 14 str. 2p. nuostatą - „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. I. R. veika pagristai kvalifikuojama pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį.

Atitinkamai su jos, kaip įmonės direktorės žinia, per 2009 m. kovo-liepos mėn. laikotarpį į UAB „Mambo Ozo“ buhalterinę apskaitą apgaule neįtraukus 174 832 Lt apmokestinamųjų pajamų bei suvokiant, jog bendrovė apskaitė tik dalį apmokestinamųjų pajamų, per UAB „Mambo Ozo“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią bendrovę „Makro Food“ , kuriai buvo pateikti duomenys apie įmonės gautas pajamas pagal elektroniniais kasos aparatais fiksuotas pajamas, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema UAB „Mambo Ozo“ PVM deklaracijose už 2009 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius buvo nenurodytos realiai gautos, bet buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos 174 832 Lt apmokestinamosios pajamos, tokiu būdu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą 25668 Lt, ir tuo padarant valstybės biudžetui 25668 Lt sumos turtinę žalą. I. R. veika pagristai kvalifikuojama pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. buvo padarytos vieninga tyčia, siekiant vieningo nusikalstamo tikslo – nuslėpti realias UAB „Mambo Ozo“ pajamas ir pelną bei išvengti dalies turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, todėl visi I. R. veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimų, numatytų LR BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje idealioji sutaptis.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajai bausmes už nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, jos veiksmų tikslus ir motyvus, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai pat į bendrus bausmės skyrimo principus ir tikslus.

I. R. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji I. R. anksčiau neteista, dirba, turi darbinių pajamų ir gali sumokėti baudą. Nustatant skirtinų baudų dydžius, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį, taikytina LR BK 47 str. redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 28 d. Kadangi kaltinamoji visiškai pripažino padarytas nusikalstamas veikas, nagrinėjant bylą taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, I. R. atžvilgiu taikytinos LR BK 64(1) str. nuostatos ir teismo paskirtos baudos mažintinos vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje pareiškė 25668 Lt civilinį ieškinį valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimui ir prašo jį priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Civilinis ieškinys tenkintinas. Nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala yra pagrįsta byloje surinktais duomenimis, specialisto išvada, ir turi būti atlyginta nusikalstamas veikas padariusio asmens. Lietuvos valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą ir kaltinamosios veiksmus sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

Iš kaltinamosios I. R. Lietuvos Respublikos valstybei priteisina 25668 Lt suma turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str. str., 302 - 305 str.str., 307 str.,

nusprendė:

I. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir skirti jai 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą.

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir skirti jai 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę I. R. nustatyti 75 MGL (9750 Lt) dydžio baudą.

LR BK 64 (1) str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę I. R. nustatyti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6801).

Tenkinti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš I. R. valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai priteisti 25668 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą padavus apeliacinį skundą.

Teisėja Danutė Mickevičienė/parašas/