Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu13 metų 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį, t.y. 6 mėn., neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Akmenės rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš A. G. priteista 1268,12 Lt laidojimo išlaidų ir 5625 Lt vienkartinė išmoka A. R. , gim. 1991 m. vasario 17 d., išlaikymui O. R. . Iš jo taip pat priteista 40 Lt turtinės žalos atlyginimo R. Z. ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. R. .

Šioje byloje taip pat nuteistas A. M. , jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 22 d., apie 22 val., Naujoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) esančiame R. Z. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. M. , dėl chuliganiškų paskatų, be dingsties ir dėl aiškaus žmogaus negerbimo prikibo prie nukentėjusiojo A. R. . A. G. tyčia sudavė A. R. rankomis ir kojomis apie 6 smūgius į galvą, krūtinės ir nugaros sritis, o A. M. ranka sudavė jam 2 smūgius į veido sritį ir spyrė koja į nugarą, padarydami nukentėjusiajam muštines žaizdas abiejose lūpose, odos nubrozdinimus ir kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus krūtinėje, kryžkaulio srityje ir galūnėse, tokiu būdu padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, A. G. sudavė smūgį į galvą stiklainiu su kompotu, padarydamas nukentėjusiajam muštą žaizdą galvoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to A. G. , norėdamas iš nukentėjusiojo pasityčioti, liepė A. R. išsirengti nuogai. Nukentėjusiajam nusirengus nuogai, A. G. sudavė jam vieną smūgį peiliu į krūtinę, padarydamas durtai-pjautą dešinės krūtinės ląstos pusės apatinės dalies žaizdą su diafragmos ir kepenų didžiosios skilties sužalojimu, t.y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, o po to kartu su A. M. visiškai nuogą ir kruviną A. R. išmetė iš buto į lauką. Dėl ūmaus nukraujavimo į išorę, dešinę krūtinplėvę ir pilvo ertmę dėl kepenų sužalojimo nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu A. G. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. R. .

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis gėdijosi nurodyti tikrąją nusikaltimo padarymo priežastį. Kai jis užėjo į R. Z. butą, kambaryje pamatė A. R. , gulintį vienoje lovoje kartu su R. Z. vaiku. Pamačius su vaiku gulintį pedofilą, jį ištiko šokas ir jis nežinojo ką daryti, kviesti policiją ar apie tai pasakyti vaiko motinai. Tačiau nenorėdamas jaudinti nėščios R. Z. , nusprendė A. R. ,,paauklėti paprastu kaimišku būdu“. Jį visai išvedė iš pusiausvyros tai, kad A. R. pradėjo jam siūlyti įvairius kompromisus. Jis pats turi ir augina du mažamečius vaikus, todėl vėlesnių savo veiksmų, to kaip jis nužudė A. R. , neprisimena. Tačiau tiki, kad tai padarė ir dėl to prisipažįsta. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Prašo atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Sutinka ir su tuo, kad byla būtų perduota ikiteisminiam tyrimui.

Atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji O. R. nurodo, kad šiame skunde dėstomos aplinkybės yra grynas šmeižtas. Su savo buvusiu vyru A. R. ji pragyveno daugiau negu 10 metų ir per tą laiką A. R. nebuvo nuskriaudęs nei savo, nei svetimų vaikų. Tuo tarpu nuteistasis A. G. ne tik nužudė jai artimą žmogų, bet dabar po jo mirties jį dar ir žemina. Skundo argumentai įžeidė ir ją pačią. Prašo A. G. atžvilgiu priimto nuosprendžio nekeisti.

Teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus ir nuteistąjį A. G. pagrįstai pripažino kaltu. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kad nuteistasis A. G. tikrai nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis nužudė A. R. , patvirtina nukentėjusios R. Z. , kito nuteistojo A. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados. Tai patvirtina ir paties apelianto nuteistojo A. G. parodymai.

Iš bylos matosi, kad nužudytojo A. R. lavonas buvo surastas netoli namo, kuriame gyveno R. Z. , 2005 m. gegužės 23 d. rytą. Lavonas rastas visiškai nuogas, matosi aiškūs smurto pėdsakai, nuo tos vietos iki R. Z. buto rasta daug kraujo pėdsakų. Pagal šiuos pėdsakus policijos pareigūnai ir atvyko į R. Z. butą, kur tą patį rytą sulaikė A. G. kartu su kitu nuteistuoju A. M. . Apžiūrėjus šį butą, jame rasta betvarkė, ant grindų ir kitose vietose rasta kraujo pėdsakų, o vonioje – į vandenį sumerkti kruvini drabužiai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad A. R. buvo sužalotas ir mirė galimai kaltinime nurodomu laiku, jo mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo į išorę, dešinę krūtinplėvę ir pilvo ertmę dėl kepenų sužalojimo. Jo kūne rasta durtai-pjauta dešinės krūtinės ląstos pusės apatinės dalies žaizda su diafragmos ir kepenų didžiosios skilties sužalojimu. Būtent šis sužalojimas, galimai padarytas peiliu, ir sukėlė ūmų kraujavimą ir dėl to A. R. mirė. Jo kūne taip pat rasta mušta galvos žaizda ir nubrozdinimai bei kraujosruvos įvairiose kūno srityse, šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kad A. R. nurodytame bute sumušė, o po to sudavė smūgį peiliu ir taip nužudė būtent A. G. , patvirtina pirmiausia paties šio nuteistojo parodymai. Teisme jis parodė, kad tą dieną ir vakare girtavo su A. M. , o po to lauke sutiko iš matymo pažįstamą R. Z. , kuri nešėsi butelį degtinės. Jis su A. M. nuėjo R. Z. iš paskos į jos butą, ten kambaryje pamatė miegantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo – A. R. . Pats A. G. parodė, kad liepė A. R. eiti lauk iš buto, o kai šis nepakluso ir kažką pasakė necenzūriškai, tuomet kartu su A. M. ėmė A. R. mušti. Jis pats sudavė jam smūgius rankomis ir spardė kojomis. Ištempus A. R. į virtuvę, ten jam smogė trijų litrų talpos stiklainiu su kompotu į galvą. Stiklainis sudužo. Po to jis su A. M. nutempė A. R. iki durų ir išstūmė jį į lauką. Apeliaciniame skunde nuteistasis jau nurodo, kad paskutinių savo veiksmų neprisimena, tačiau neneigia, kad išstumiant A. R. į lauką sudavė jam smūgį peiliu. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis irgi parodė, kad neprisimena, kaip sudavė smūgį peiliu ir kad liepė A. R. nusirengti nuogai. Tačiau pripažino, kad tą dieną turėjo peilį. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad kai kurių įvykio aplinkybių, tame tarpe ir sudavimo A. R. peiliu, jis neprisimena, kolegija atmeta kaip visiškai neįtikinamą. Tai paneigia teisme perskaityti paties A. G. ankstesni parodymai. Apklausiamas įtariamuoju A. G. parodė, kad ne tik mušė A. R. rankomis ir spardė kojomis, taip pat sudaužė jam į galvą stiklainį su kompotu, tačiau ir dūrė jam į šoną peiliu. Tuomet A. G. taip pat parodė, kad į lauką A. R. išstūmė visiškai nuogą, nes norėjo iš jo pasityčioti. Virtuvinį peilį baltomis briaunomis jis laikė striukės kišenėje ir juo dūrė A. R. tarpduryje stumiant jį iš buto. Kad visas šias aplinkybes nuteistasis prisimena, patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Iš įrašų šiame protokole, o taip pat iš pridėtų fotolentelių matosi, kad pats A. G. parodė, kur rado A. R. miegantį, kaip kartu su A. M. jį ištempė iš kambario, kaip nukentėjusįjį mušė ir kaip jį nuogą išstūmė iš buto į laiptinę. Taip pat parodė, kaip dūrė A. R. į krūtinės sritį peiliu, po to plovė peilį ir sumetė į vonią kruvinus A. R. ir savo drabužius. Būtent šiuos A. G. parodymus patvirtino nukentėjusioji R. Z. ir kitas nuteistasis A. M. . Nukentėjusioji R. Z. parodė, kad tą vakarą pas ją buvo jos pažįstamas A. R. . Jie kartu išgėrė ir ji nuėjo dar nusipirkti degtinės. Grįžtant namo susitiko A. G. ir A. M. . Nors jų pas save nekvietė, jie ėjo jai iš paskos. Savo bute A. R. virtuvėje jau nerado, paaiškėjo, kad jis užmigo kambaryje. Ji nepastebėjo, kaip A. G. su A. M. įėjo į butą, o tik pamatė, kaip jie įpuolė į kambarį ir ji iš ten išgirdo suduodamų smūgių garsus, girdėjo, kaip A. G. šaukė ,,Audriau, duok“. Ji irgi šaukė, kad nemuštų A. R. ir nežadintų vaikų. Matė, kaip A. G. už krūtinės A. R. ištempė iš kambario į koridorių. Po to girdėjo virtuvėje dūžtant stiklą. Eidama į virtuvę, matė, kaip A. G. su A. M. tempė A. R. jau nuogą iki buto durų ir jį išstūmė į laiptinę. A. R. visas buvo kruvinas. Po to A. G. dar sudaužė ir sutrypė jos mobilaus ryšio telefoną, rinko drabužius ir nešė juos į vonią. Nors ji nematė, kaip A. R. buvo suduotas smūgis peiliu, tą dieną pas A. G. matė peilį baltomis briaunomis. Tuo peiliu jis grasino papjauti jų pažįstamo R. V. vištą. Nuteistasis A. M. parodė, kad tą vakarą girtavo su A. G. , o lauke sutikę R. Z. , nuėjo jai iš paskos į jos butą. Pro neuždarytas duris įėjus į butą, A. G. pamatė kambaryje lovoje gulintį A. R. . Nuėjęs prie jo A. G. A.R. iš karto kelis kartus sudavė ranka į veidą, po to sugriebęs už drabužių tempė jį į koridorių ir virtuvę. Jis pats sudavė A. R. į veidą, o A. G. jam spyrė į veidą ir į krūtinę, po to sudavė į galvą stiklainiu. Nors jis sakė A. G. , kad baigtų A. R. mušti, tačiau A. G. jo neklausė, pasakė, kad padarys ,,izdevalkę“ ir liepė A. R. išsirengti nuogai. A. R. nusirengė, A. G. sudavė jam dar kelis smūgius, o po to jie abu A. R. nutempė prie durų ir išstūmė lauk. Jam jau gulint laiptinėje, prie jo priėjęs A. G. dūrė A. R. peiliu. Tą peilį baltomis briaunomis jis prieš tai tą pačią dieną jau matė pas A. G. .

Išdėstytų įrodymų visuma, taip pat ir paties nuteistojo A. G. parodymai, patvirtina teismo išvadas apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybės. Įrodyta, kad A. G. kartu su A. M. A. R. sumušė, o po to jau nuogai išrengtam nukentėjusiajam A. G. dar sudavė smūgį peiliu, padarydamas kūno sužalojimą, sukėlusį mirtį. Taigi tarp A. R. mirties ir A. G. veiksmų neabejotinai nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors ir nurodydamas, kad kai kurių iš jau aptartų įvykio aplinkybių neprisimena, visas šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad nužudė A. R. , pripažįsta pats nuteistasis A. G. , tai neginčijama ir jo apeliaciniame skunde. Šiame skunde apeliantas prašo tik perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką. Nors jokio kito baudžiamojo įstatymo, pagal kurį turėtų būti perkvalifikuota jo veika, apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo, tačiau iš paties skundo turinio ir dėstomų argumentų galima spręsti, jog nesutinkama su nužudymą kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų – nustatymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. Kolegija apeliaciniame skunde dėl to dėstomus argumentus atmeta, nes teismas jo veiką įvertino tinkamai ir kvalifikavo teisingai.

Apeliaciniame skunde pats nuteistasis nurodo, kad jo pateikiama įvykio aplinkybių versija yra visiškai nauja ir kad tų aplinkybių jis gėdindamasis nenurodė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Jis nurodo, kad A. R. nužudė ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl konkrečios priežasties. Pamatęs, kad A. R. miega lovoje kartu su R. Z. vaiku, jis tariamai suprato, kad A. R. yra pedofilas, todėl, patyręs šoką, nusprendė jį ,,paauklėti kaimišku būdu“, A. R. sumušė ir nužudė. Šią naują nuteistojo versiją kolegija atmeta kaip visiškai neįtikėtiną ir paneigtą jau aptartais ištirtais įrodymais. Pirmiausia, tikrai neįtikėtina, kad nurodomas naujas aplinkybes apeliantas dėl kokių nors priežasčių būtų galėjęs anksčiau slėpti ir apie jas nepaminėti daugybės apklausų metu tiek ikiteisminio tyrimui, tiek ir bylą išnagrinėjusiam teismui. Juo labiau, kad visų apklausų metu dalyvavo gynėjas. Gėdytis nurodyti šias aplinkybes A. G. nebuvo jokio pagrindo, nes jis aiškina ne apie savo paties, o apie nužudytojo tariamai iškreiptą seksualinę orientaciją. Jau vien dėl to šią apelianto naują versiją yra pagrindas atmesti kaip aiškiai išgalvotą. Be to, šias naujas ir tik apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes visiškai paneigia kiti jau ištirti įrodymai. Byloje nustatyta, kad A. G. su A. M. į R. Z. butą atėjo po to, kai pamatė šią nukentėjusiąją į namus besinešančią degtinės butelį ir ketindami gauti išgerti. Nei pats A. G. , nei A. M. su A. R. anksčiau nebuvo pažįstami. Todėl akivaizdu, kad jiems nieko negalėjo būti žinoma apie nužudytojo asmenybę. R. Z. patvirtino, kad likęs jos namuose girtas A. R. atsigulė ir užmigo lovoje, kurioje miegojo ir jos vaikas. Net ir tuo atveju, jeigu A. G. pamatė A. R. ir vaiką miegančius vienoje lovoje, tai tikrai negalėjo būti pagrindu įtarti A. R. esant pedofilu ir juo labiau atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus to vaiko atžvilgiu. Svarbu pažymėti, kad girtas A. R. toje lovoje miegojo apsirengęs ir tik pats A. G. vėliau iš jo tyčiodamasis nukentėjusįjį privertė išsirengti. Be to, ir pats A. G. nenurodo, kad matė A. R. atliekant kokius nors veiksmus, kurie būtų davę bent menkiausią dingstį jo nurodomiems įtarimams. Kad apelianto versija išgalvota, patvirtina ir nukentėjusiųjų bei kito nuteistojo A. M. parodymai. Nukentėjusioji O. R. teisme apie savo buvusio sutuoktinio potraukį vaikams net neužsiminė, o atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą A. G. nurodomas aplinkybes kategoriškai paneigė ir tai įvertino kaip šmeižtą ir nužudytojo A. R. žeminimą. Kitas nuteistasis A. M. ir nukentėjusioji R. Z. savo parodymais dabartinę A. G. versiją irgi paneigė. Savo parodymuose apie nusikaltimo aplinkybes ir apie tolesnius įvykius iki pat nuteistųjų sulaikymo tame pačiame bute kitą rytą jie ne tik nepatvirtino, kad A. G. būtų turėjęs kokią nors konkrečią priežastį sumušti ir nužudyti A. R. , bet neparodė ir apie tai, kad apie A. G. nurodomas aplinkybes bet jau būtų kalbama tarpusavyje. Ypač svarbūs yra nukentėjusiosios R. Z. parodymai, nes ji jau seniai pažinojo A. R. ir apie kokius nors jo elgesio nukrypimus ar netradicinę seksualinę orientaciją tikrai būtų žinojusi ar bent būtų tai įtarusi. Dėl išdėstytų aplinkybių naują apeliaciniame skunde A. G. išdėstytą versiją kolegija atmeta ir vertina ją tik apelianto bandymu bet kokiu būdu, tarp jų ir išgalvotais prasimanymais, sušvelninti savo padėtį. Tuo pačiu atmetami ir kiti su šia versija susiję apelianto dėstomi argumentai. Nors A. G. teigia svarstęs, ar apie savo įtarimus pranešti policijai, ar apie tai papasakoti R. Z. , tačiau jis jokių nurodytų veiksmų taip ir neatliko. Nukentėjusiajai R. Z. A. G. apie tai nieko taip ir nepasakė. Kad pamatęs A. R. miegantį lovoje su vaiku, nuteistasis būtų patyręs šoką ar tai būtų sukėlę kokią nors ypatingą jo psichinę būklę, irgi paneigta. Jau aptarta, kad tam nebuvo jokių priežasčių. Be to, tai paneigia ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvados. Jose nurodoma, kad A. G. ne tik nesirgo ir neserga jokia psichikos liga, tačiau nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo ir laikino psichinės veiklos sutrikimo arba kitos patologinės būsenos. Tai, kad pats nuteistasis yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, šios bylos aplinkybėms neturi jokios reikšmės ir taip pat niekaip negalėjo įtakoti A. G. elgesio nužudant A. R. . Be to, iš bylos matosi, kad nuteistasis su savo vaikų motina yra seniai išsituokęs ir kartu su savo vaikais negyvena.

Su kaltinimo dalimi, kad nužudymą padarė būtent dėl chuliganiškų paskatų, nuteistasis nesutiko ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas pagrįstai atmetė ir tuomet dėstytus apelianto argumentus. Teisme A. G. parodė, kad tą vakarą susitikus su R. Z. , matė, kad ši nusipirkusi butelį degtinės. Jis pasiūlė degtinę išgerti kartu, bet R. Z. atsakė, jog jos namuose laukia išgėręs vyriškis ir ji bijo, kad jis, negavęs degtinės, sukels namuose triukšmą. Jis suprato, kad R. Z. bijo to vyro ir pasisiūlė tą vyrą iš buto išvaryti. Nors pati R. Z. to daryti ir eiti kartu nekvietė, jis suprato, kad jai reikalinga pagalba. R. Z. nuėjus namo, jie su A. M. nusekė iš paskos ir įėjo į butą. Pamatęs lovoje miegantį A. R. , jį pažadino ir liepė eiti lauk. A. R. pradėjo keiktis necenzūriškais žodžiais, tada jis su A. M. jį sumušė ir išstūmė iš buto. Pripažįsta, kad jis dar ir dūrė A. R. peiliu. Apeliantas dar nurodė, kad A. R. dar ir tyčiojosi iš R. Z. , o kai A. R. jis ištempė iš kambario, šis jam įspyrė. Ta jį supykdė. Iš šių parodymų matosi, kad A. G. bando paneigti savo veiksmų chuliganiškas paskatas ir mėgina aiškinti, kad veikė siekdamas padėti R. Z. ir būdamas supykęs dėl tariamai netinkamo paties A. R. elgesio. Tačiau tokius nuteistojo parodymus teisme irgi paneigė tiek nukentėjusioji R. Z. , tiek kitas nuteistasis A. M. . R. Z. parodė, kad nešėsi butelį degtinės, o lauke sutiktas A. G. paprašė degtinę išgerti kartu. Ji nesutiko ir pasakė, kad degtinė pirkta ne už jos pinigus. Eiti pas ją į namus ji nei A. G. , nei iki tol iš viso nepažįstamo A. M. nekvietė ir jie tiesiog nesekė jai iš paskos ir į butą įėjo jai to nematant. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad A. R. elgesiu nuteistiesiems nesiskundė, išvaryti A. R. iš buto jų irgi neprašė, be to prašė A. G. A. R. nemušti. Tačiau šis jos neklausė, A. R. sumušė, liepė jam išsirengti, o po to jau nuogą išmetė iš buto. Kodėl nuteistieji mušė A. R. , ji nežino, o jai bandant tam prieštarauti, A. G. pagrasino ir jai pačiai, paėmęs jos mobilųjį telefoną, metė jį ant grindų ir sutrypė jį kojomis. A. G. dar kalbėjo A. M. ,,matai, kaip aš dirbu, kai man kas pasimaišo po kojomis“. Kai ryte nuteistieji vėl abu užėjo į jos butą, A. G. dar sakė, kad jie pasėdėtų ir pažiūrėtų, kaip tuoj atvažiuos policija ir Naujoji Akmenė supras, kad grįžo ,,Britva“. Ji suprato, kad taip A. G. pavadino save. Nuteistasis A. M. A. G. parodymų apie tariamą ketinimą padėti R. Z. irgi nepatvirtino. Jis parodė, kad iki tol R. Z. iš viso nepažinojo. Jis matė, kaip lauke A. G. su ja pakalbėjo, bet negirdėjo apie ką. A. G. pasiūlius eiti iš paskos, jis sutiko ir nuėjo kartu. Į butą su A. G. įėjo kai R. Z. jau buvo viduje. Kambaryje A. G. pradėjo mušti A. R. šiam nespėjus nieko pasakyti. Nors jis ir pats sudavė A. R. smūgius, bet vėliau jau prašė A. G. daugiau jo nemušti. Bet A. G. jo neklausė, sudavė nukentėjusiajam trilitriniu stiklainiu per galvą, o po to pasakė, kad padarys ,,izdevalkę“ ir liepė A. R. išsirengti. R. Z. prašė A. R. nemušti ir palikti jį ramybėje. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net ir paties apelianto A. G. teisme duoti parodymai yra prieštaringi. Nors jis ir bandė nurodyti kai kurias tariamas smurto pavartojimo prieš A. R. priežastis, tačiau tos pačios apklausos metu tuos savo parodymus ir pats paneigė. Kaip jau minėta, A. G. pripažino, kad R. Z. eiti pas ją į namus ir padėti išvaryti A. R. jų su A. M. neprašė. Jis tik pagalvojo, kad R. Z. reikia padėti. Be to, teisme A. G. pats parodė, kad negali paaiškinti savo veiksmų ir kad taip pasielgė dėl savo girtumo. R. Z. parodymus apie tai, kad ji A. G. jokios pagalbos neprašė ir į savo butą nekvietė, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Byloje nustatyta, kad A. G. su R. Z. buvo pažįstami tik iš matymo ir susipažinę tik prieš kelias dienas pas bendrą jų pažįstamą R. V. . Pati nukentėjusioji R. Z. nieko neparodė apie kokį nors netinkamą savo seno pažįstamo A. R. elgesį jos bute ir todėl neturėjo jokio pagrindo prašyti kokios nors pagalbos pas beveik nepažįstamą nuteistąjį. Kad A. G. neturėjo jokio tikslo padėti R. Z. ar ją nuo ko nors apginti, galutinai patvirtina ir apelianto veiksmai pačios R. Z. atžvilgiu. Jis ne tik neklausė jos prašymų nemušti A. R. , bet ir pagrasino jai pačiai, o po to ir sudaužė R. Z. mobilųjį telefoną, dėl ko ir pati R. Z. šioje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja. Jokių kitų asmeninių ar kitokių konkrečių priežasčių pavartoti smurtą prieš A. R. ir jį nužudyti A. G. irgi neturėjo, nes su A. R. iki tol net nebuvo pažįstamas. Net ir tikint apeliantu, kad pažadintas A. R. pradėjo keiktis, o jau mušamas jis pats bandė įspirti ar įspyrė A. G. , tai irgi negalėjo būti priežastimi smurto pavartojimui. Tai yra akivaizdu dėl to, kad pirmasis neteisėtus veiksmus pradėjo pats A. G. , pažadinęs A. R. ir iš karto pradėjęs jį mušti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip tik tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje. Įrodyta, kad tarp iki tol nepažįstamų A. G. ir A. R. anksčiau nėra buvę jokių konfliktų ir nužudymas padarytas tikrai ne dėl kokių nors jų asmeninių santykių. Nuosprendyje teisingai nustatyta, kad A. G. pradėjo vartoti smurtą, mušė nukentėjusįjį ir jį nužudė be jokios dingsties, o tik dėl aiškaus žmogaus negerbimo ir elementarių elgesio normų niekinimo. Konkretūs nuteistojo veiksmai, kai jis ne tik mušė A. R. ir dūrė jam peiliu, bet ir tyčiojosi iš nukentėjusiojo priversdamas jį nuogai išsirengti ir nuogą išstumdamas iš buto, aiškiai parodo, kad taip nuteistasis demonstravo savo niekinantį požiūrį į nukentėjusįjį ir aplinkinius asmenis. Tuo tarpu A. G. aiškinimai nusikaltimo liudytojams, kad ,,jis taip dirba, kai jam kas pasimaišo po kojomis“ arba kad dėl to, ką jis padarė, ,,N.Akmenė supras, kad grįžo ,,Britva“, patvirtina, kad toks A. G. elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai ir kad pats kaltininkas to siekė. Visa tai patvirtina, kad A. G. padarė nužudymą būtent dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nėra duomenų, kad A. G. turėjo konkretų tikslą būtinai nužudyti A. R. . Tačiau durdamas jam peiliu į krūtinę, kaltininkas tikrai suprato, kad savo veika kėsinasi į A. R. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė teisingą išvadą, kad A. G. nužudė A. R. veikdamas netiesiogine tyčia. Kad pagrįstai buvo nustatytas ir šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – nužudymo padarymas dėl chuliganiškų paskatų, jau buvo aptarta. Todėl teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. Perkvalifikuoti šią veiką į BK 129 str. 1 d., 130 str. ar į kitus švelnesnius baudžiamuosius įstatymus jokio pagrindo nėra.

Skiriant nuteistajam A. G. bausmę, teismas BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimų irgi nepažeidė, o apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Iš nuosprendžio matosi, kad jokių A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nors nuteistasis ir prisipažino, kad padarė nužudymą, tačiau jis nepripažino kitų nustatytų esminių bylos aplinkybių, tame tarpe ir veikimo dėl chuliganiškų paskatų. Su tokia išvada būtina sutikti, nes ją dar kartą patvirtina netgi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai. Skunde išdėstęs naują versiją, apeliantas savo nusikalstamą veiką jau bando pateisinti netgi mirusiojo garbę žeminančiais prasimanymais. Todėl daryti išvadą apie apelianto prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, o taip pat pripažinti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrindo nėra. Tuo tarpu A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas nustatė pagrįstai. Ir pats A. G. , ir kiti byloje apklausti asmenys parodė, kad apeliantas nusikaltimo padarymo metu buvo girtas. A. G. teisme netgi pripažino, jog savo veiksmus gali paaiškinti tik tuo, kad taip elgėsi dėl girtumo. Todėl akivaizdu, kad apelianto apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į A. G. padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumo laipsnį, dėl padaryto nužudymo kilusias neatstatomas pasekmes, taip pat įvertino ir kaltininko asmenybę. Iš bylos matosi, kad iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbęs A. G. piktnaudžiavo alkoholiu, daug kartų buvo baustas už su tuo susijusius ir kitokius administracinės teisės pažeidimus. Be to, nuteistasis jau anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, jo teistumas neišnykęs, o A. R. nužudymą jis padarė dar nepasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Tai taip pat neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, be to, tai parodo, kad nuteistojo nusikalstama veika jau nebuvo atsitiktinė. Švelninti nuteistajam bausmę dėl to, kad jis turi mažamečių vaikų, irgi nėra pagrindo. Tai ir nėra tam pakankama priežastis, be to, jau buvo aptarta tai, kad savo vaikų auklėjime nuteistasis nedalyvavo.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde pats nuteistasis neteisingai nurodo jam paskirtos bausmės dydį. Jis nurodo, kad nuteistas laisvės atėmimu 14 metų ir 6 mėn. Iš tikrųjų teismas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. jam paskyrė laisvės atėmimą 13 metų ir 6 mėn. ir ši bausmė tik nežymiai viršija šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Vadovaujantis BK 64 str., prie šios bausmės buvo pridėta tik dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, o galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 metų. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ši bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Skunde nuteistasis dar nurodo, kad sutiktų ir su teismo sprendimu perduoti bylą naujam ikiteisminiam tyrimui. Tenkinti tokį prašymą irgi nėra jokio pagrindo ir jo nenurodo pats apeliantas. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas laikantis BPK 219 str. reikalavimų. Jokių kitų BPK normų pažeidimų, o juo labiau esminių, kolegija irgi nenustatė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.