- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-1103/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“
- Atsakovas
- ADS Maritime S
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ADS Maritime S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ ieškinį atsakovui ADS Maritime S. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2010 m. balandžio 30 d. UAB „Memelio miestas“ ir atsakovas ADS Maritime S. A. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Memelio miestas“ atsakovo laivui „Alexandra S“ (JTO Nr. 6727258) (toliau – Laivas) teikė stovėjimo, aprūpinimo elektra, vandeniu ir kt. paslaugas. Atsakovas už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. neatsiskaitė, nors iki tol sąskaitas apmokėdavo.
2013 m. gegužės 22 d. UAB „Memelio miestas“ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį perleido ieškovui AB „Kretingos grūdai“ reikalavimo teisę į susidariusią atsakovo skolą, apie tai atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Tuo pagrindu Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 229 221,58 Lt skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad krantinės rinkliavas moka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pagal susisiekimo ministro patvirtintas taisykles, laivo stovėjimo mokesčio dydis paslaugų teikimo sutartyje nebuvo suderintas, be to, Sutarties 10.2 punktas draudžia bet kuriai sutarties šaliai be kitos šalies sutikimo trečiajam asmeniui perleisti šios sutarties teises ir įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 229 221,58 Lt skolos, 6 procentus metinių procesinių palūkanų.
Teismas nustatė, kad UAB „Memelio miestas“ Sutartį su atsakovu sudarė kaip krantinės operatorius, atsakovas iki 2010 lapkričio mėn. vykdė Sutartį, 23 147,84 Lt skolą už elektros energiją pripažįsta, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl Sutarties dalyko. Įvertinęs šiuos atsakovo veiksmus, teismas padarė išvadą, kad atsakovui Sutarties dalykas buvo aiškus.
Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros kildinamos iš kitų sutartinių teisinių santykių su kitu juridiniu asmeniu – AB „Klaipėdos laivų remontas“. Pasak teismo, šie dokumentai įrodo, kad atsakovo Laivo agentui buvo pateiktos sąskaitos apmokėti krantinės rinkliavą, sanitarinę rinkliavą, laivo agentavimo paslaugas, kitos sąskaitos yra pateiktos už kitą laikotarpį, nei šios bylos ginčo suma, todėl atsakovui neginčijant jo paties sudarytos Sutarties, padaryti išvadą, kad Sutarties dalykas dėl ginčo sumos ir su AB „Klaipėdos laivų remontas“ sutartinių santykių dalykai sutapo, nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovo nurodomose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas rinkliavas renka VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 226 ir jo priede „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo principai“ nustatyta tvarka, o ieškovas įrodinėja, jog Sutarties dalykas kildinamas iš susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių. Teismas sprendė, kad atsakovas dėl to paties laivo gali sudaryti įvairias sutartis, kurių dalykas nėra tapatus ir tai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl nesant atsakovo priešieškiniui dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ar netinkamo jos vykdymo, atmesti ieškinio nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pagal Sutarties 10.2 punktą UAB „Memelio miestas“ negalėjo perleisti reikalavimo ieškovui, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra nuginčyta 2013 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, apie šios sutarties sudarymą buvo pranešta atsakovui, todėl nėra pagrindo padaryti išvados, jog šis ieškovo veiksmas prieštarauja CK 6.101 straipsniui, kuriame yra reglamentuotas vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Teismas nenustatė, kad šia reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeistos atsakovo teisės. Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas sprendė, kad Sutarties 10.2 punktas yra dėl sutarties dalyko, t. y. paslaugų teikimo perleidimo. Pasak teismo, šioje byloje buvo perleistas UAB „Memelio miestas“ kreditinis reikalavimas, o ne sutarties šalių teisės ir įsipareigojimai, nustatyti Sutarties 2 dalyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas ADS Maritime S. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Kretingos grūdai“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kokios paslaugos, išskyrus vandens ir elektros energijos tiekimą, buvo suteiktos apeliantui. Sąskaitose šios paslaugos nebuvo detalizuotos. Ieškovas taip pat nepateikė nei vienos Laivo kapitono paraiškos dėl paslaugų teikimo, kaip buvo numatyta Sutarties 2.1 punkte. Skolos susidarymo laikotarpiu Laivas buvo neeksploatuojamas. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto šių paslaugų kainą.
2. Teismas nepagrįstai nevertino apelianto argumento, jog už naudojimąsi uostu yra mokamos rinkliavos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pagal susisiekimo ministro patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisykles. Vienai iš rinkliavų rūšių yra priskiriama krantinės rinkliava (taisyklių 3.3 p.). UAB „Memelio miestas“ negali dėl to paties laivo sudaryti sutarties, kurios dalykas priklauso kito subjekto išimtinei kompetencijai.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutarties dalykas kildinamas iš susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių, nes šiose taisyklėse vienintelė reglamentuojama uosto žemės naudotojo (krantinės operatoriaus) veikla, pasireiškianti krantinės, prie kurios stovi prišvartuotas laivas, paruošimu saugiam laivo stovėjimui.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal sutarčių aiškinimo taisykles Sutarties 10.2 punkte yra numatytas draudimas perleisti paslaugų teikimą, ir nepagrįstai konstatavo, kad buvo perleistas kreditinis reikalavimas. Apelianto ir UAB „Memelio miestas“ sudaryta Sutartis yra dvišalė. Esminės atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sąlygos yra vienos šalies (paslaugų teikėjo) pagal kitos šalies (kliento) užsakymą įsipareigojimas suteikti klientui tam tikras paslaugas, už kurias klientas įsipareigoja sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Apelianto įsiskolinimas yra kilęs iš Sutartimi prisiimto įsipareigojimo UAB „Memelio miestas“ sumokėti suteiktų paslaugų kainą. Teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog pagal Sutartį negalima perleisti Sutarties dalyko, yra paremta klaidingu įstatymo taikymu ir aiškinimu, nes teisės ir įsipareigojimai, kylantys iš sutarties, nėra tapatūs sutarties dalykui: teisės ir įsipareigojimai yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar susilaikymas nuo jų, o sutarties dalykas yra objektas, dėl kurio susitariama. Todėl UAB „Memelio miestas“ negalėjo savo reikalavimo perleisti ieškovui.
Ieškovas AB „Kretingos grūdai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad ieškinio reikalavimą sudaro skola už Laivo stovėjimo, aprūpinimo elektra ir vandeniu paslaugas. Jokių papildomų paslaugų apmokėjimo ieškovas iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas, gavęs visas sąskaitas, paslaugų suteikimo fakto ir kainos niekada neginčijo. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad paslaugos pagal Sutartį jam buvo teikiamos. Vadinasi, atsakovui buvo aiškus Sutarties dalykas, bei suprantama prisiimtų įsipareigojimų apimtis. Atsakovo pateiktos sąskaitos įrodo tik tai, kad Laivo agentui AB „Klaipėdos laivų remontas“ buvo pateiktos sąskaitos apmokėti uosto rinkliavą, sanitarinę rinkliavą, laivo agentavimo paslaugas. Be to, AB „Klaipėdos laivų remontas“ sąskaitas už apmokėtas uosto rinkliavas išrašydavo UAB „Sea First International“, o ne atsakovui. Taip pat nėra duomenų, kad šias sąskaitas atsakovas yra apmokėjęs. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo ir UAB „Memelio uostas“ sudarytos Sutarties dalykas sutapo su AB „Klaipėdos laivų remontas“ sutartinių santykių dalyku. UAB „Memelio uostas“ su atsakovu Sutartį sudarė kaip krantinės, prie kurios buvo prišvartuotas atsakovo Laivas, operatorius, o ne kaip agentas. UAB „Memelio uostas“ kaip uosto žemės nuomotojas prisiimdamas pareigą rūpintis krantinės infrastruktūra ir saugiu laivo švartavimu (susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 21 p.), pagal sudarytą Sutartį su atsakovu turėjo teisę gauti užmokestį už savo paslaugą. Nepaisant to, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino dalį ieškinio reikalavimų dėl elektros ir vandens tiekimo Laivui (23 147,84 Lt), apeliaciniu skundu atsakovas ginčija visą priteistą sumą.
Ieškovas pažymi, kad perleidus reikalavimą pasikeičia tik kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. UAB „Memelio uostas“ perleido ieškovui ne Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bet turtinę reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovui neturi reikšmės kreditoriaus asmuo.
Apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto prašymas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-1103/2014 nagrinėjimą iki tol, kol Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1089-513/2014 ir priimtas galutinis sprendimas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 10 d., iškėlė UAB „Memelio miestas“ bankroto bylą. UAB „Memelio miestas“ bankroto administratorius UAB „VTD GROUP“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ieškovui, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir UAB „Memelio miestas“ sudarytą 2013 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1089-513/2014). Šios sutarties pagrindu Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui 229 221,58 Lt skolos iš apelianto.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo nurodo, kad nesutinka su civilinės bylos sustabdymu, tačiau neprieštarauja, kad 2014 m. liepos 21 d. paskirtas teismo posėdis būtų atidėtas dviejų ar trijų mėnesių terminui, kol bus išspręstas ginčas tarp ieškovo ir BUAB „Memelio miestas“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl bylos sustabdymo
Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.).
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę.
Apeliantas prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą tol, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir UAB „Memelio miestas“ sudarytą 2013 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios pagrindu teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui skolą iš apelianto. Pažymėtina, kad skolos, dėl kurios kilo šis ginčas, susidarymas grindžiamas apelianto neįvykdytomis prievolėmis pagal 2010 m. balandžio 30 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Memelio miestas“. Minėtoje byloje ginčijama reikalavimo teisės į apelianto skolą perleidimo sutartis, todėl nuo priimto teismo sprendimo priklausys tik tai, kuris iš kreditorių – UAB „Memelio miestas“ (pradinis) ar ieškovas (naujasis) – turės reikalavimo teisę apelianto atžvilgiu. Taigi paties materialinio reikalavimo pagrįstumui ir teisėtumui minėto ginčo išsprendimas jokios įtakos neturės. Jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų pripažinta negaliojančia tarp ieškovo ir UAB „Memelio miestas“ sudaryta 2013 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, tokiu atveju būtų pagrindas spręsti dėl procesinio teisių perėmimo šioje byloje, pakeičiant išieškotoją vykdymo procese (CPK 596 str.). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, esant reikalui, galėtų būti taikomos ir vykdymo procese (CPK 144 str. 3 d.).
Apelianto nurodytoje kitoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo subjektiškumu, savaime nenulemtų šios bylos baigties, t. y. ieškinio tenkinimo ar atmetimo. Be to, formalus bylos sustabdymo pagrindų taikymas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.). Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamą bylą, kol bus išspręsta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1089-513/2014, todėl apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo
Byloje ginčas kilo dėl apelianto pareigos apmokėti už jam suteiktas paslaugas pagal Sutartį (t, 1, b.l. 74-80). Apelianto teigimu, jokios paslaugos, išskyrus vandens ir elektros energijos tiekimą Laivui, jam ieškovo nurodytu laikotarpiu nebuvo teikiamos.
Pagal Sutartį, šalys susitarė, kad apeliantui bus teikiamos laivų stovėjimo, aprūpinimo elektros energija, vandeniu bei kitos infrastruktūros paslaugos prie 21-os ir 25-os krantinių, esančių N. Uosto g. 3, Klaipėdoje (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 punkte nustatyti mokesčių dydžiai už paslaugą prie atitinkamos krantinės, kurie skaičiuojami už vieną prie krantinės prišvartuoto laivo ilgio metrą per dieną. Sutarties 1.3 punktas numato, kad paslaugos teikimo mokestis skaičiuojamas už tiek dienų, kiek ja buvo pasinaudota, bet ne mažiau kaip 100 dienų. Tuo pačiu punktu šalys susitarė, kad kiekvieną kartą, pradedant ir baigiant naudotis paslauga, pasirašomas paslaugos pradžios – pabaigos aktas. Papildomų paslaugų įkainius šalys susitarė apspręsti ir išdėstyti Sutarties priede Nr. 2 (Sutarties 1.4 p.), o energetinių resursų, vandens, kanalizacijos ir inžinerinių komunikacijų naudojimo, apskaitos ir kainodaros klausimus – Sutarties priede Nr. 3 (Sutarties 1.5 p.). Įvertinus minėtų Sutarties priedų turinį (t. 1, b.l. 77-79), darytina išvada, kad Sutarties 1.2 punkte yra numatyta tik laivų stovėjimo prie atitinkamos krantinės paslaugos kainos apskaičiavimo tvarka.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paslaugų teikėjas UAB „Memelio uostas“ laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. už kiekvieną mėnesį suteiktas paslaugas apeliantui išrašė (t. 1, b.l. 83-101, 103-105, 107-119, 121-123) ir išsiuntė el. paštu (t. 1, b.l. 127-159) apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma 216 553,74 Lt. Pagal Sutarties 5.1 punktą, apeliantas įsipareigojo apmokėti paslaugos teikėjo pateiktas sąskaitas-faktūras už suteiktą paslaugą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Be to, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų už suteiktas paslaugas apeliantui paslaugų teikėjas pagal Sutarties 6.2 punktą priskaičiavo palūkanas ir išrašė tris PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma 18 289,31 Lt (t. 1, b.l. 102, 106, 120). Iš viso bendra mokėtina suma pagal visas paslaugų teikėjo išrašytas sąskaitas-faktūras minėtu laikotarpiu sudaro 234 843,05 Lt. Byloje esanti UAB „Memelio uostas“ buhalterinė pažyma patvirtina, kad apelianto neapmokėta skola pagal šias sąskaitas – 229 221,58 Lt.
Apelianto atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškė, kad apeliantas pripažįsta 23 147,84 Lt skolą už Laivui patiektą elektros energiją pagal aštuonias PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b.l. 190).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pateiktose sąskaitose, išskyrus sąskaitas, išrašytas už elektros energijos ir vandens tiekimą, nėra detalizuota, už kokias konkrečiai Laivui suteiktas paslaugas jos buvo išrašomos. Toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirma, ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog sąskaitos fiksuotai sumai, priklausomai nuo mėnesio dienų skaičiaus, buvo išrašomos už Laivo stovėjimo prie krantinės paslaugą (t. 1, b.l. 191). Antra, Sutarties šalys, pasirašydamos 2010 m. gegužės 1 d. paslaugos teikimo pradžios ir pabaigos aktą Nr. 1 (Sutarties priedas Nr. 4), patvirtino, kad nuo šios datos (imtinai) pradedama teikti paslauga prie 21-os krantinės laivui „Alexandra S“, kurio ilgis – 70,1 metrai (t. 1, b.l. 80). Atsižvelgiant į tai, ieškovas kiekvieną mėnesį išrašydavo ir pateikdavo apmokėti apeliantui PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodoma Laivo stovėjimo prie 21-os krantinės paslaugos kaina, apskaičiuota Sutarties 1.2 punkte numatyta tvarka (3,10 Lt × 70,1 m × atitinkamo mėnesio dienų skaičius). Trečia, už elektros energiją, vandenį, kanalizaciją bei kitas paslaugas apeliantui buvo išrašomos atskiros sąskaitos (Sutarties 5.2 p.). Ginčo laikotarpiu apeliantui buvo išrašytos aštuonios atskiros sąskaitos už suvartotą elektros energiją (t. 1, b.l. 84, 86, 88, 90, 92, 94, 96, 98). Už jokias kitas papildomas paslaugas pagal Sutartį, kaip teigia apeliantas, paslaugų teikėjas sąskaitų minėtu laikotarpiu neišrašė.
Apeliantas neneigia tos aplinkybės, kad Laivas visą ginčo laikotarpį buvo prišvartuotas prie 21-os krantinės, kaip nurodyta minėtame 2010 m. gegužės 1 d. paslaugos teikimo pradžios ir pabaigos akte Nr. 1. Šiame akte paslaugos teikimo pabaigos data nėra nurodyta. Ta aplinkybė, kad skolos susidarymo laikotarpiu apeliantas Laivo neeksploatavo, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti teisėtai sudarytą ir galiojančią Sutartį bei apmokėti už suteiktą Laivo stovėjimo prie krantinės paslaugą (CK 6.189 str. 1 d., 6.720 str. 3 d.). Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta Sutartis tarp dviejų ūkio subjektų dėl konkrečių paslaugų suteikimo, todėl apeliantas nepagrįstai sutapatina vieną iš šių paslaugų, t. y. laivo stovėjimo prie krantinės, su krantinės rinkliava, kurią už kiekvieną laivą privaloma mokėti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pagal susisiekimo ministro patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisykles. Byloje pateiktos AB „KLAIPĖDOS LAIVŲ REMONTAS“ laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. birželio 28 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už apeliantui priklausančio Laivo agentavimo paslaugas ir rinkliavas pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (t. 2, b.l. 5-44) nepaneigia apeliantui pagal Sutartį suteiktos Laivo stovėjimo prie krantinės paslaugos fakto. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad jokios paslaugos, išskyrus vandens ir elektros energijos tiekimą Laivui, jam ieškovo nurodytu laikotarpiu nebuvo teikiamos.
Sutarties 10.2 punktas numato, kad nė viena iš šalių be kitos šalies raštiško sutikimo negali perleisti trečiajam asmeniui šios Sutarties teisių ir įsipareigojimų. Remdamasis minėta Sutarties nuostata, apeliantas teigia, kad UAB „Memelio miestas“ negalėjo savo reikalavimo perleisti ieškovui be raštiško apelianto sutikimo, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo iš apelianto reikalauti sumokėti paslaugų kainą pagal Sutartį. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, kadangi 2013 m. gegužės 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Memelio miestas“ perleido ieškovui savo reikalavimo teisę, o ne paslaugų teikimą apeliantui pagal Sutartį (t.1, b.l. 81-82). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino Sutarties 10.2 punkto sąlygą ir pagrįstai sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi apelianto teisės nebuvo pažeistos, atsižvelgiant į tai, kad apie reikalavimo teisės perleidimą apeliantui buvo tinkamai pranešta (t. 1, b.l. 9-10) (CK 6.101 str. 1 d., 6.107 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apelianto priteistina 1633,50 Lt (1350 Lt + PVM) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b.l. 70-72) (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162³ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto ADS Maritime S. A. prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Kretingos grūdai“, įmonės kodas 164156867, 1633,50 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš apelianto ADS Maritime S. A., įmonės kodas 4880/20-04-2006, registruota Panamos Respublikoje.