- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-749-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02398-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- P. M.
- Ieškovas
- E. S.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
atsakovui P. M.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui P. M. dėl neturinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. M. nusikaltimu padarytą 20000 Lt neturtinę žalą.
Ieškinyje nurodė, kad 2007-08-27 .(duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas automobilį „Audi 80”, v.n.(duomenys neskelbtini) ją partrenkęs sužalojo ir padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje. Dėl atsakovo kaltės jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – lūžo dubens kaulas, suardytas dubens žiedo vientisumas, lūžusi V-o juosmens slankstelio skersinės atauga, sumušta galva, nubrozdintas veidas. Dėl patirtų sužalojimų turėjo 3 savaites gulėti lovoje, buvo taikyta imobilizacija, vėliau teko gydytis ambulatoriškai. Patirtų traumų padarinius jaučia iki šiol, nes nuolat svaigsta galva, dažnai blogai jaučiasi, darosi silpna, pykina, greitai pajaučia nuovargį, negali susikaupti, sukoncentruoti dėmesio ir gyventi visaverčio gyvenimo. Patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą. Remiantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, ieškovės teigimu, iš atsakovo turi būti priteista 20000 Lt. Be to, dėl įvykio ligoninėje gydėsi 2 mėn., išrašyta kreipėsi į Žąslių miestelio polikliniką. Po įvykio įsidarbino parduotuvėje salės darbuotoja, bet buvo per sunku, tada perkėlė į kasininkės pareigas, bet taip pat buvo per sunku, svaigo galva, pablogėjo regėjimas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovės E. S. ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo P. M. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, nesilaikė elgesio standarto, taikomo eismo dalyviams, pažeidė KET, tai nulėmė eismo įvykio pasekmes. Atsakovo neteisėti veiksmai ir tai, kad būtent jie nulėmė kilusias neigiamas pasekmes, konstatuota įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-07-30 baudžiamuoju įsakymu. Teismo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai konkrečiai pasireiškė tuo, kad jis, važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų ieškovei, pagal KET reikalavimus privalėjo duoti, tačiau nedavė jai kelio, be to, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, pasirinko per didelį važiavimo greitį, dėl to nesugebėjo išvengti susidūrimo su ieškove.
Įvertinęs visas nustatytas eismo įvykio aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovė, eidama per gatvę, nukrypo nuo pėsčiųjų perėjos, neprisidėjo prie kilusių pasekmių ir negali būti vertinama kaip ieškovės didelis neatsargumas. Ieškovė negalėjo protingai numanyti, kad jai einant šalia pėsčiųjų perėjos, priešinga nei įprasta automobilių važiavimo kryptimi, pakankamai dideliu greičiu, priartės atbula eiga važiuojantis automobilis ir ją kliudys. Būtent atsakovo padaryti neteisėti veiksmai buvo pagrindine ir tiesiogine kilusių pasekmių priežastimi (CK 6.247 straipsnis), nes būtent dėl jo atlikto manevro (važiavimo nesaugiu greičiu atbuline eiga) įvyko eismo įvykis. Teismas pažymėjo, kad KET imperatyviai reikalauja, jog vairuotojas, važiuodamas atbulas, visais atvejais duotų kelią pėsčiajam (galiojusios redakcijos KET 72 punktas). Dar daugiau, susidūrimas įvyko apie 10 m. nuo pėsčiųjų perėjos. KET 75 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį. Yra įprasta, kad esant intensyviam eismui, pėstieji dažnai nukrypsta nuo pėsčiųjų perėjų ribų, dėl to vairuotojas, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, turi būti itin atidus, tuo labiau, važiuodamas atbuline eiga.
Nagrinėjamu atveju žala kilo didesnio pavojaus šaltinio poveikyje, teismas nenustatė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios. Esant šioms aplinkybėms, už dėl eismo įvykio metu atsiradusią žalą atsakingu asmeniu laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas – atsakovas, kuris privalo visiškai atlyginti nukentėjusio asmens patirtus nuostolius (CK 6.251 straipsnis). Kadangi dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos sutriko ieškovės sveikata, pagal CK 6.250 straipsnį atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą.
Teismas nustatė, kad dėl įvykio ieškovė patyrė neturtinės žalos, nes patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, turėjo gydytis, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybių.
Pagal medicininius dokumentus, specialisto išvadą teismas nustatytė, kad sunkus sveikatos sužalojimas pasireiškė dubens kaulų lūžimu, galvos sumušimu su odos nubrozdinimais veide, muštinėmis žaizdelėmis galvos plaukuotoje dalyje su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, poodine kraujosruva kairio klubo srityje. Ieškovė gydėsi ligoninėje apie 1 mėn., 3 savaites buvo taikyta imobilizacija. Gydymas buvo sėkmingas, ieškovė išrašyta iš ligoninės geroje būklėje, prognozė visais atžvilgiais teigiama. Išrašant iš ligoninės patarta 1,5 mėn. riboti fizinį krūvį, konstatuota, kad ambulatorinis gydymas reikalingas pusę metų. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė, išrašyta iš ligoninės, kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją ir duomenų, kokia buvo tolesnė gydymo eiga, nėra. Ieškovė 2009-02-24 prisirašė prie VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo, iš šios gydymo įstaigos išreikalauta ligos istorija, kurioje matyti, kad 2009-02-02 ieškovė kreipėsi į gydytoją, skundėsi galvos svaigimu, bloga atmintimi, diagnozuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų, stuburo traumos, dubens kaulų lūžio, ieškovė siųsta specialistų konsultacijoms, tačiau duomenų, kad ji būtų kreipusis į specialistus, nėra.
Remdamasis tuo, kad gydymas iš esmės buvo sėkmingas, ieškovės judėjimo funkcija atsistatė, duomenų, kad sumažėjo darbingumas, nėra, ieškovė po įvykio tik epizodiškai lankėsi pas medikus, nukreipta pas atskirų sričių medicinos specialistus, pas juos neapsilankė, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prieš įvykį nedirbo, tačiau 2008 m. įsidarbino, vertėsi individualia veikla, duomenų, kad šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės, nėra; į tai, kad ieškovei žalą padarė jauno amžiaus asmuo, žala padaryta dėl neatsargumo, atsakovas pripažino kaltę, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos dydis, nėra teisingas, neatitinka teisės pažeidimo pobūdžio, sužalojimų padarinių įtakos ieškovės tolesniam gyvenimui, atsakovo finansinių galimybių, teismas sprendė, jog priteistinas 8000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-16 sprendimą pakeisti – sumažinti priteistą iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti sumą iki 3000 Lt.
Apeliantas nurodo, jog sutinka, kad dėl autoįvykio yra kaltas, bet tai įvyko ir dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad ieškovė ėjo per gatvę ne pėsčiųjų perėjos vietoje. Tokiu būdu tokie jos netinkami veiksmai taip pat lėmė šio autoįvykio kilimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad nukentėjusiajai žalą atsakovas padarė dėl neatsargumo, t.y. apeliantas sąmoningai nesiekė sukelti ieškovei dvasinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. Pažymi, kad jis neturi jokio nekilnojamojo/nekilnojamojo turto, yra bedarbis, Byloje nėra duomenų, kad ieškovei buvo padaryta turtinė žala ir kad trauma turėjo jai itin neigiamų pasekmių. Tokiu būdu neturtinei žalai atlyginti suma turi būti sumažinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-16 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad teismas vertino visas eismo įvykio aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas vairuodamas automobilį nesilaikė elgesio standarto, taikomo eismo įvykio dalyviams, pažeidė KET ir kad tai nulėmė eismo įvykio pasekmes.
Ieškovė taip pat pažymi, kad teismas žalos atlyginimą iš atsakovo jai priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę bei jos patirtų sužalojimų laipsnį. Be to, nors byloje ir nustatyta, kad atsakovas neturi turto, pajamų, šiuo metu yra bedarbis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra visiškai darbingas, galintis susirasti darbą asmuo. Taigi įvertinus ieškovės patirtų sužalojimų laipsnį, bei patirtų traumų pasekmes, įvertinant Lietuvos teismų praktiką analogiškose bylose dėl priteistos žalos atlyginimo dydžio, ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš atsakovo jai priteisti 8000 Lt neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniame skunde keliamas ieškovės didelio neatsargumo klausimas kaip pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Šis apelianto argumentas grindžiamas tuo, kad ieškovė per gatvę ėjo ne pėsčiųjų perėja, todėl jos veiksmai taip pat lėmė eismo įvykio kilimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino pagrįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė gatvę kirto ne pėsčiųjų perėjoje, tačiau konstatavo, jog ji nuo pėsčiųjų perėjos nukrypo maždaug 10 metrų, t.y. ėjo greta perėjos. Ar tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis jos neatsargumas, spręstina pagal konkrečias įvykio aplinkybes, kadangi ne bet koks kelių eismo taisyklių pažeidimas, sudarantis pagrindą administracinei asmens atsakomybei, yra didelis neatsargumas civilinės teisės prasme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje vertindamas žalos padarymo aplinkybes, pagrįstai vertino, ar ieškovė toje situacijoje buvo pakankamai apdairi, ar ji galėjo numatyti, kad vietoje, kur ji buvo partrenkta atsakovo vairuojamo automobilio, gali atsirasti automobilis, važiuojantis tokia kryptimi, kaip kad važiavo atsakovas (t.y. atbuline eiga, priešinga toje gatvės dalyje vykstančio eismo krypčiai). Nukentėjusiojo didelis neatsargumas galėtų būti pagrindu atleisti nuo didesnio pavojaus šaltinio valdytojo padarytos žalos (tame tarpe ir neturtinės) atlyginimo ar ją mažinti (Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d., 6.282 str.) tik tokiu atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad asmuo (šiuo atveju- ieškovė) turėjo galimybę protingai numatyti automobilio važiavimo galimybę bei, elgdamasi apdariai, išvengti susidūrimo. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių konstatavimui nėra pagrindo: eismas Lietuvoje vyksta dešiniąja kelio puse, todėl eidama per gatvę, nors ir nukrypdama nuo pėsčiųjų perėjos, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis atvažiuojančio automobilio tik ta kryptimi, kuria vyksta eismas, todėl, apdairiai elgdamasi, ji turėjo pareigą įsitikinti, ar gatvėje nėra automobilių, važiuojančių leistina kryptimi į vieną ir kitą pusę, kuriems ji galėtų sudaryti kliūtį. Įprastas atidumo bei rūpestingumo standartas negalėjo sudaryti pagrindo ieškovei tikėtis, jog priešinga toje eismo juostoje važiavimo kryptimi, pakankami dideliu greičiu, atbuline eiga atvažiuos automobilis, galintis ją kliudyti. Tai yra, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai argumentavo, kodėl nagrinėjamoje byloje ieškovės ėjimas ne pėsčiųjų perėja, o nuo jos nukrypstant, nevertintinas kaip jos didelis neatsargumas, sudarantis pagrindą mažinti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais šiuos teismo argumentus ir apeliaciniame skunde keliamą ieškovės didelio neatsargumo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Aplinkybę, kad žala ieškovei buvo padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo, atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas įvertino, ieškinį patenkindamas iš dalies ir sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį. Skundžiamame teismo sprendime, remiantis teismų praktika, detaliai argumentuojama, kodėl priteisiamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimas: būtent, priteisiant šią žalą, reikšmingos ne tik atsakovo nurodomos aplinkybės (jo kaltės forma, turtinė padėtis ir pan.), bet ir ieškovei padarytų sužalojimų pobūdis (šiuo atveju- sunkus kūno sužalojimas), iš to kylančios pasekmės. Įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių visetą, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo kaltės formą, kitas aplinkybes būtent ir priteisė 8000 Lt žalos atlyginimą, kuris yra ženkliai mažesnis už įprastai teismų priteisiamas sumas, esant analogiškam tyčiniam nusikaltimui.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgdama į apelianto pareikštą prašymą, jo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo turtine padėtimi bei galimybe sumokėti priteistą žalos atlyginimo sumą, teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą (Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.), išdėstydama sprendimo vykdymą vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, nustatant, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas privalo mokėti ieškovei kas mėnesį po 666,67 Lt iki einamojo mėnesio 15 dienos.
Priteisti iš atsakovo P. M. į valstybės biudžetą 500 Lt antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei E. S., išlaidų. Šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas .(duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, nurodant įmokos kodą .(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš apelianto P. M. į valstybės biudžetą 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas .(duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.